Pastatas kaip vientisa sistema
Tinkamai įvertinus pastato būklę, pritaikius inovatyvius inžinerinius sprendinius, parinkus geras medžiagas ir kokybiškai atlikus darbus, galima turėti kokybiškus būstus. Tačiau vien to neužtenka. Kaip teigia ilgametę inžinerijos patirtį turintis Lietuvos statybų inžinierių sąjungos (LSIS) narys inžinierius Mantas Šakočius, tam reikia sistemingo, nuoseklaus ir atsakingo požiūrio.
„Pirmiausia reikalinga nuodugni pastato konstrukcijų būklės ekspertizė, ypač stambiaplokščių namų, kurie pasižymi specifinėmis problemomis, pavyzdžiui, namo siūlės ėmė praleisti šilumą, rūdija jungtys, susilpnėjo sienos, perdangos. Tokią ekspertizę privalo atlikti atestuoti specialistai, kurie aiškiai identifikuotų padėtį ir pateiktų konkrečias rekomendacijas dėl konstrukcijų stiprinimo ar remonto darbų“, – sako M. Šakočius.
Anot pašnekovo, kiekvienu atveju pastatą reikia vertinti kaip vientisą sistemą ir numatyti kompleksines renovacijos priemones. Tai yra, suplanuoti kokybišką šiltinimą, modernias šildymo ir vėdinimo sistemas, šilumos tiltelių pašalinimą, naudoti ilgaamžes medžiagas. Būtina parinkti ir labiausiai Lietuvos klimatui tinkančias statybines bei šilumą izoliuojančias medžiagas. Ypatingą dėmesį reikia skirti pastatų sandarumui ir vėdinimui – būtent šios sritys renovacijos metu kartais lieka nepakankamai įvertintos, nors daro didžiulę įtaką būsto kokybei ir komfortui.
Svarbu, kad darbai vyktų sklandžiai, todėl prieš pradedant juos reikalingas ir aktyvus būstų savininkų įsitraukimas į sprendimus, teigia M. Šakočius. Gyventojai turėtų būti aiškiai informuoti apie siūlomų renovacijos priemonių naudą, darbų eiliškumą bei galimus nepatogumus. Taip kils mažiau klausimų ir nusiskundimų, viskas vyks efektyviau.
Atveria galimybę perplanuoti erdves
Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkės Jurgitos Černeckienės, įprastai senųjų butų išplanavimai nebėra tokie patogūs ir šiuolaikiški kaip šiandien norėtųsi. Dažnai juose trūksta erdvės atviro plano svetainėms, mažesni langai riboja natūralią šviesą, taip pat gali trūkti ir atskirų darbo zonų, kurios tapo ypač svarbios dirbant nuotoliniu būdu.
„Tačiau neretai tam, kad pasiektume norimą gyvenimo kokybę senos statybos daugiabutyje, butus pakanka tiesiog perplanuoti. Tam svarbu išnagrinėti jų ypatumus, pavyzdžiui, išsiaiškinti kurias pertvaras galima keisti, kurių – ne. Tai padės įvertinti būsto galimybes“, – teigia mokslininkė.
Kai kuriuos perplanavimo darbus galima įtraukti ir į namo renovacijos procesą. Šiandien jo ribos gerokai išsiplėtusios, valstybės finansuojamų renovacijos priemonių – žymiai daugiau. Tarp jų – balkonų išplėtimas, naujų balkonų įrengimas, jų langų ir durų angų didinimas. Pritaikius šias priemones galima balkonus prijungti prie kitų patalpų taip jas padidinant ar juose įrengti darbo, poilsio zonas. Taip pat galima įrengti dviračių saugyklas, elektromobilių įkrovimo stoteles, rūsius pritaikyti priedangoms.
Sprendžia miesto gyvenimo iššūkius
Pasak M. Šakočiaus, visos minėtos kompensuojamos priemonės atskleidžia pasikeitusį valstybės požiūrį į renovaciją – prioritetu tampa ne tik energijos taupymas, bet ir visapusis gyvenimo kokybės gerinimas, tvarių įpročių skatinimas, būsto vertės augimas.
„Tai leidžia efektyviai spręsti miesto gyvenimo iššūkius – nuo patogumo ir ekologijos iki saugumo. Pavyzdžiui, balkonų langų ir durų angų didinimas patalpose gausina natūralios šviesos kiekį, vizualiai išplečia gyvenamąsias erdves, suteikia modernumo pojūtį, gerina jų mikroklimatą ir didina komfortą. Dviračių saugyklų įrengimas atliepia poreikį mažinti automobilių naudojimą ir skatina aktyvesnį gyvenimo būdą. Tai mažina transporto sukeliamą taršą ir automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą, taip pat didina nekilnojamojo turto patrauklumą“, – tvirtina M. Šakočius.
Inžinieriui pritaria ir KTU mokslininkė. Anot jos, šie pokyčiai rodo pasitikėjimą nekilnojamojo turto segmento perspektyvomis ir galimybėmis jį pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams – tiek sveikesnei gyvensenai ir tvaresniam judumui, tiek saugumui, tiek naujoms interjero tendencijoms. Pašnekovė viliasi, kad tai paskatins jaunimą labiau domėtis senos statybos butų įsigijimu, tikintis ateityje jį renovuoti bei turėti gyvenamąjį būstą patogioje miesto vietoje.
Pasak architekto Džiugo Lukoševičiaus, kokybiškos renovacijos tikslas – ne tik atnaujinti pastatus, bet ir sukurti gyvybingą, patrauklų rajoną, kuriame norėtų gyventi žmonės ir kurtis verslai. „Taip susiformuoja natūrali trauka ir rajonas ima gyvuoti tarsi savaime. Žvelgiant dar plačiau, tokia aplinka pritraukia ir investuotojus, pasiryžusius skirti lėšų rajonui ir jo renovacijai“, – papildo D. Lukoševičius.
Galiausiai, apibendrina M. Šakočius, renovacija nesibaigia statybos darbais. Anot jo, siekiant užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir kokybę ilgalaikėje perspektyvoje, svarbu organizuoti nuolatinę techninę pastato būklės priežiūrą, reguliariai vertinti ir prižiūrėti inžinerines sistemas – šildymą, vėdinimą, sandarumą, izoliacijos būklę.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
