Valstybės pagalba renovuojantiems daugiabučius: kas ir kokią ją gali gauti?

Dvi paramos formos – subsidija ir fiksuotas įkainis

Valstybės parama daugiabučių renovacijai gali būti teikiama dviem būdais: subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu, iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygomis taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą.

Pagrindinė sąlyga, norint gauti valstybės paramą – pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc.

Visiems renovuoti savo daugiabutį pasirinkusiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas: investicijų plano, energinio naudingumo sertifikato, atnaujinimo techninio darbo projekto, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimo. Taip pat kompensuoja projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidas.

Ką svarbiausia žinoti apie įkainį ir jo skaičiavimą ?

Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.).

Kaip aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė, valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu.

„Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti – tai yra tikrai svarbus privalumas, apie kurį gyventojai dažnai nežino“, – sako A. Bartkevičienė.

Gaunantiems kompensacijas už šildymą – nieko nekainuoja

Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja.

„Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, – vardina A. Bartkevičienė.

Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. 2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų.

Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Palankesnės paskolos sąlygos leidžia nemažai sutaupyti

Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos.

Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą).

Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos. APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja – jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius.

„Matome, kad tryliktojo kvietimo procesas vyksta itin aktyviai. Nors šiuo metu pateikta tik 18 paraiškų, jau rengiama beveik 500 investicinių planų – tai išties didelis skaičius. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – teigia A. Bartkevičienė.

Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.