Rusija

Su Maltos vėliava plaukiojantis krovininis laivas, gabenantis 20 tūkst. tonų amonio nitrato iš Rusijos, buvo pastebėtas netoli karinės bazės NATO narėje Norvegijoje, rašo „Newsweek“. Rugpjūčio 22 d. iš Rusijos šiaurinio Kandalakšos uosto krovinį paėmęs laivas „Ruby“ plaukė į Atlanto vandenyne esančias Kanarų salas Las Palmas, tačiau rugsėjo 3 d., ieškodamas kur sustoti dėl audros, prisišvartavo pramoniniame Tromso uoste Norvegijoje, pranešė Norvegijos portalas „The Barents Observer“. Buvo apgad...

JAV ir JK vyriausybės svarsto galimybę leisti Ukrainai dislokuoti britų sparnuotąsias raketas, paremtas JAV navigacijos duomenimis, kad būtų galima smogti tolimojo nuotolio ginklais Rusijos teritorijoje. Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“, remdamasis savo šaltiniais, susipažinusiais su šiuo klausimu.  Šis klausimas yra dalis diskusijų, vykusių pastarosiomis dienomis, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vedė derybas Londone ir Kyjive, sakė leidinio šaltiniai.

Ukrainos programišiai užpuolė su Rusijos FSB susijusį centrą ir pavogė didžiulį kiekį duomenų.  Apie tai praneša Ukrainos leidinys „Ukrinform“, remdamiesi Ukrainos „Nacionalinio pasipriešinimo“ grupė.   Skelbiama, kad kibernetinė ataka buvo surengta prieš Rusijos federalinio sertifikavimo centro serverius, skirtus išduoti elektroninius parašus. „Ukrinform“ praneša, kad elektroninių parašų išdavimo procesas buvo sustabdytas.

Už Putiną kariaujančiam lietuviui netrukus bus atimta Lietuvos pilietybė. Tokią rekomendaciją Vidaus reikalų ministrei pateikė Migracijos departamentas. Nors prokurorai ir yra pradėję tyrimą dėl padėjimo mums priešiškai valstybei, migracijos specialistai surado kitą priežastį, dėl ko ukrainiečius žudantis jurbarkietis neteks lietuviško paso. Vis tik tokių, kaip jis yra ir daugiau, tyrimai jau pradėti.

Nei JAV, nei Europa neturi tokios sumos pinigų, kurios reikėtų Ukrainai pasiekti pergalę. Skelbiama, kad Ukrainos pergalė Vakarams gali kainuoti šimtus milijardų dolerių.  Apie tai skelbia „Wall Street Journal“, cituoja „Meduza“.   Iš Ukrainos tikisi realių tikslų Pasak leidinio, kuris remiasi savo šaltiniais, Vakarų pareigūnai nori, kad Ukrainos valdžia suformuluotų realius karo su Rusija tikslus bent jau ateinantiems metams.

Maskvos teismas trečiadienį už akių nuteisė buvusį Rusijos Valstybės Dūmos deputatą Ilją Ponomariovą 10 metų laisvės atėmimo bausme už, kaip teigiama, melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir terorizmo pateisinimą. I. Ponomariovas pabėgo į Ukrainą ir gavo pilietybę po to, kai pasipriešino Maskvos 2014 metais įvykdytai Krymo aneksijai. Jis buvo vienintelis Rusijos žemųjų parlamento rūmų narys, balsavęs prieš.

Rusijos patriarcho Kirilo (Vladimiras Gundiajevas) viešas pasirodymas sukėlė klausimų dėl jo sveikatos.  Rusijos žiniasklaida praneša, kad patriarchas Kirilas pasijuto blogai iš karto po savo sakytos kalbos Sankt Peterburge, skelbia UNIAN.  Ciniška kalba Patriarchas Kirilas yra nuolankus Kremliui, todėl jo viešose kalbose pastebimas propagandinis naratyvas.

Teigiama, kad Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį per vaizdo pokalbį neva apgavo du apsimetėliai iš Rusijos Vladimiras Kuznecovas ir Aleksejus Stoliarovas. Jie apsimetė buvusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. 24 minutes trukęs pokalbis ketvirtadienį buvo paskelbtas apsimetėlių kanale „Rutube“ – Rusijos vaizdo įrašų dalijimosi platformoje, panašioje į „YouTube“. Vaizdo įraše matyti, kaip Lenkijos politikas ir Rusijos apsimetėliai aptaria pagalbos teikimą Ukrainai.

Praėjusį mėnesį į Baltarusijos oro erdvę įskrido mažiausiai 12 Rusijos „Shahed“ tipo kamikadzėmis vadinamų nepilotuojamų orlaivių, bet tik vienas jų buvo numuštas, „Telegram“ kanale pranešė Baltarusijos stebėjimo grupė „Hajun“. Jos duomenimis, Rusijos dronai įskrido į Baltarusiją rugpjūčio 21, 26, 27, 29 ir 31 dienomis. Daugeliu atvejų į orą buvo pakelti šalies karinių oro pajėgų naikintuvai.

Sakartvele žaibas trenkė į rusų tautybės vyrą, rašo „Nexta“. Incidentas įvyko viename iš garsiausių Sakartvelo vietų – Batumio paplūdimyje. Žaibas trenkė į žmogų 32-erių vyras su draugais leido laiką ant molo, filmavo vaizdo įrašą socialiniams tinklams. Netikėtai į jį trenkė žaibas, vyras nugriuvo ant žemės. Greitoji pagalba skubiai išvežė nukentėjusįjį, jam nustatyti pilvo, nugaros ir kojų nudegimai. Dabar jis yra ligoninėje.

Rusijoje kilo gaisras „Omsktransmash“ gamykloje, kurioje gaminama karinė įranga, rašo „Kanal 24“. Įvykio vietoje į dangų pakilo didžiulis dūmų stulpas. Rusai praneša, kad atliekant remonto darbus užsidegė vieno iš cechų stogas. Įvykio vietoje dirba specialistai. Apie gaisro priežastį kol kas nepranešama. Internete jau plinta didžiulio gaisro vaizdo įrašai. Kaip nurodoma internete, „Omsktransmash“ yra valstybinė inžinerijos bendrovė, įsikūrusi Omsko mieste, Rusijoje.

Ketvirtadienį Rusijoje prasidėjo trijų velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno advokatų teismas, jie kaltinami ekstremizmu. A.Navalnas neaiškiomis aplinkybėmis mirė vasarį Arkties kalėjime, ten atlikdamas 19 metų bausmę už vadovavimą „ekstremistinei“ organizacijai. Po jo mirties Rusijos valdžia toliau persekioja Kremliaus kritiko rėmėjus, sąjungininkus ir šeimą – suėmė žurnalistus, nušvietusius jo teismo posėdžius, įtraukė jo žmoną Juliją Navalnają į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą.

Antradienį per bendrą Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų operaciją Rusijos Belgorodo srityje buvo užminuotas ir susprogdintas geležinkelio ruožas Staryj Oskol–Valuikai, rašo UNIAN. Apie tai leidiniui pranešė šaltinis specialiosiose tarnybose. Operacijos metu buvo nuverstas krovininis traukinys, kuris aprūpindavo Rusijos kariuomenės logistinius poreikius.

Rusijos Murmansko srities oro uostose ketvirtadienio rytą buvo paskelbtas dronų atakos pavojus, rašo „Obozrevatel“. Murmansko tarptautiniame ir Chibinų oro uostuose buvo įvestas ypatingas režimas, oro uostai sustabdė veiklą, skrydžiai vėlavo. UNIAN rašo, kad dronai bando patekti į Olenijos aerodromą, o regione girdimi sprogimai. Apie dronų ataką pranešta ir trečiadienį. Anot vietos valdžios atstovų, du dronai buvo numušti, dėl kilusios grėsmės buvo uždaryti keli oro uostai.

Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.  Turėdami sąjungininkių leidimą, Ukraina galėtų pasiekti nemažai svarbių Rusijos objektų. Pavyzdys – oro bazė, kur treniruojasi rusų pilotai. Visai gali būti, kad Rusija jau pradėjo evakuoti šią bazę, ypač po to, kai rugpjūtį jos sandėliai buvo nukentėję nuo dronų.  Apie tai rašo „The Telegraph“, cituoja UNIAN.

Didžioji Britanija jau apsisprendė leisti Ukrainai naudoti sparnuotąsias raketas  „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos viduje.  Apie tai, remdamiesi šaltiniais Didžiosios Britanijos vyriausybėje, skelbia „The Guardian“.  Vis dėlto pranešama, kad apie tokį sprendimą Didžioji Britanija viešai nepaskelbs per artėjantį JK premjero Keiro Starmerio susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Karaganovas paragino Rusiją panaudoti branduolinį ginklą smogti Ukrainos kariams ir raketomis atakuoti Berlyną.  „Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokias masines atakas mūsų teritorijoje atsakyti branduoliniu smūgiu.

Du Rusijos kosmonautai ir JAV astronautas trečiadienį išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-26“ startavo iš Rusijos Baikonūro kosmodromo Kazachstano pietuose, matyti tiesioginėje vaizdo transliacijoje. Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad „Sojuz MS-26“ pakilo apie 19 val. 23 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.

JAV jau nusprendė panaikinti apribojimus naudoti ATACMS raketas atakuoti Rusijos teritoriją, apie tai trečiadienį kalbėjo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  „Greičiausiai visi šie sprendimai jau priimti. Tai galima tvirtinti su didele tikimybe.

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, kuriais Maskva eksportuoja naftą, apeidama Vakarų embargą, įvestą prasidėjus invazijai į Ukrainą. Ekspertai teigia, kad vadinamasis „vaiduoklių laivynas“, t. y. tanklaiviai, kurių savininkai neaiškūs arba jie neturi tinkamo draudimo, padėjo Kremliui ir toliau eksportuoti naftą, nepaisant eksporto embargo ir naftos kainų apribojimo pasauliniams pardavimams.

Rusijos informacinės priemonės cituoja Murmansko srities (Rusijos šiaurinis regionas) gubernatorių Andrejų Čibisą, kurio teigimu, juos atakuoja nežinomos kilmės dronai. Anot vietos valdžios atstovų, du dronai buvo numušti, dėl kilusios grėsmės uždaromi keli oro uostai. „Mūsų regioną puldinėja priešo bepiločiai lėktuvai. Todėl prašau jūsų palankiai vertinti keletą laikinų apribojimų, kuriuos turime įvesti.

Nojabrske (Rusija) du paaugliai naktį į rugsėjo 11-ąją pateko į vietos aerodromo teritoriją, apliejo degiu skysčiu ten stovėjusį sraigtasparnį Mi-8 ir jį padegė. Berniukai įkliuvo teisėsaugai, nes įvykus sprogimui abu apdegė veidus ir teko kreiptis į medikus. „Baza“ duomenimis, 13 ir 14 metų moksleiviai pabėgo iš sabotažo vietos, tačiau mažiau nei po valandos buvo sulaikyti. Skelbiama, kad moksleiviai padeginėjo sraigtasparnį cigaretėmis.

Belgorodo srityje (Rusija) rugsėjo 10-osios vakarą įvykdytas sabotažas geležinkelio atkarpoje tarp Volokonovkos ir Novyj Oskol gyvenvietės. Rusijos informavimo priemonėse skelbiama, kad iš Bataisko į Staryj Oskol vykęs traukinio sąstatas užvažiavo ant sprogmens, kuris buvo uždėtas ant bėgių. Detonavus sprogmeniui sąstatas nuvažiavo nuo bėgių ir apsivertė apie 11 tuščių vagonų. Nukentėjusiųjų nėra, įvykio vietoje šiuo metu dirba vietos teisėsauga ir išminuotojai.

Rusijoje rekordiniu tempu mažėjant gimstamumui valdžios atstovai siūlo imtis „auklėjimo“ ir religingumo skatinimo. Tuo metu pačių rusų apklausa rodo, kad trečdalis prieš metus vaikus planavusių žmonių to atsisakė dėl karo ir nestabilios padėties šalyje. Rusijos Dūmos atstovė Irina Filatova pareiškė, kad gimstamumą šalyje reikia skatinti „netradicinių vertybių“ ir „gyvenimo sau“ idėjų išnaikinimu informacinėje erdvėje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Jungtinės Karalystė paskelbė apie naujus paramos paketus Ukrainai. JAV parama apims 717 mln. dolerių paramą Ukrainos ekonomikai.  Šiandienos įvykiai: 23:54 | Belaukiant leidimo: kaip smūgiai Rusijos teritorijoje pakeistų karo eigą Ukraina laukia savo Vakarų partnerių  – JAV ir Didžiosios Britanijos – leidimo panaudoti perduotus tolimojo nuotolio ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

JAV aiškiai pasakė, kad Kinija teikia reikšmingą karinę paramą Rusijai ir taip padeda jai kariauti prieš Ukrainą. Tam Kremlius pradėjo dalytis su Pekinu technologijomis, susijusiomis su povandeniniais laivais, raketomis ir kitų tipų šiuolaikiniais ginklais.

20 kvadratinių metrų patalpoje, neatskleidžiamame kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje, aštuoni jauni Rusijos kariai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina.  Rugpjūčio 6 d. Kyjivui prasiveržus pro sieną į Rusijos teritoriją, šimtai šių karių, be ginkluotų ir resursų, greitai pasidavė ir buvo sulaikyti kaip karo belaisviai.

Rusijoje, Sankt Peterburge, antradienį kilo didelis gaisras.  Apie tai pranešama rusiškame informaciniame „Telegram“ kanale „Niusač/Dvač“.  Dega sporto komplekso pastatas Skelbiama, kad gaisras kilo Krestovskio saloje. Pirminiais duomenimis, dega didelis sporto komplekso pastatas.  Pasak „Niusač/Dvač“, įvykio vietoje dirba gelbėtojai, o informacijos apie aukas kol kas nėra.

Rusijos Permės srities teismas nuteisė 27 metų Aleksandrovsko miesto gyventoją, kuris nukirto savo žmonai ranką.  Leidinys „Meduza“ skelbia, kad teismas vyrą nuteisė kalėti 12 metų bendrojo režimo pataisos kolonijoje. Vyras pripažintas kaltu pagal šešis baudžiamojo kodekso straipsnius: kankinimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą, išžaginimą, seksualinio pobūdžio smurtinius veiksmus, tyčinį sunkaus kūno sužalojimo padarymą.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį, rugsėjo 13 d., ketina susitikti su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir aptarti, ar leisti Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio ginklais.  Apie tai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministru Davidu Lammy’iu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia praėjusį savaitgalį Rusijos organizuotus vietos valdžios „rinkimus“ okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste. „Tokių neteisėtų veiksmų rezultatai negali būti pripažinti ir sukurti legitimumo iliuzijos. Joks šiuose „rinkimuose“ išrinktas asmuo negali vadintis teisėtu Krymo pusiasalio gyventojų atstovu“, – nurodo ministerija.

Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos dėl karo Ukrainoje, nepasitenkinimo politine valdžia šalyje, finansinių problemų ar emocinės įtampos. Mokslo žurnale „Voprosy ekonomiki“ publikuotuose tyrimo rezultatuose ir komentaruose skelbiama, kad dauguma tų, kurie prieš metus Rusijoje planavo susilaukti vaiko, – 60,2 proc. – pareiškė, kad nekeis savo ketinimų.

Rusų „z blogeris“ Jegoras Guzenka, turintis savo 305 tūkst. sekėjų kanalą „Telegrame“, publikavo kelis emocingus vaizdo įrašus, kuriuose aštriai kritikavo Vladimirą Putiną, rusų karinę vadovybe ir valdžią. Netrukus po kilusio ažiotažo jis ištrynė kelis vaizdo įrašus, nepaisant to, kad anksčiau tvirtino „nebijantis persekiojimo“. J. Guzenkos nepasitenkinimo priežastis – pranešimas apie iškeltą baudžiamąją bylą kitam „z korespondentui“ – Aleksandrui Sladkovui.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas viešėdamas Kyjive turėtų paskelbti apie leidimą Ukrainai atakuoti Rusiją ilgojo nuotolio raketomis. Apie tai skelbia  „Axios“ reporterė Juliegrace Brufke. Svarbiausi įvykiai: 23:59 | „Politico“: Putinas suteikė Kinijai slaptas technologijas mainais už pagalbą kare prieš Ukrainą JAV aiškiai pasakė, kad Kinija teikia reikšmingą karinę paramą Rusijai ir taip padeda jai kariauti prieš Ukrainą.

Rusija, vykdydama „cinišką žvalgybą“ – pažeisdama Aljanso šalių oro erdvę bepiločiais orlaiviais –. bando nustatyti NATO kantrybės ribas. Apie tai pirmadienį kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas, komentuodamas Rusijos dronų sienų pažeidimus Latvijoje ir Rumunijoje.  Pasak jo, Rusija pasirinko tokią taktiką išbandyti NATO ryžtą.

Ukrainos dronai gali smogti iki 1800 kilometrų atstumu. Tai liudija ne tik Ukrainos karinės žvalgybos vado Kyrylo Budanovo pareiškimai, bet ir faktai apie atakas, pavyzdžiui, smogus aerodromui netoli Murmansko.  Leidinys „Kyivpost“ išanalizavo, kurie svarbūs Rusijos objektai gali būti pasiekti Ukrainos dronų, cituoja UNIAN.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra pirmadienį perspėjo dėl su Rusijos karine žvalgyba susijusios kibernetinės grupuotės, jos teigimu, vykdančios atakas Ukrainoje ir NATO valstybėse narėse. „Kibernetinės atakos naudojamos šnipinėjimui ir sabotažui“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ agentūros BfV paskelbtame pareiškime. „Panašu, kad nuo 2022 metų pradžios pagrindinis šio veikėjo tikslas yra šnipinėti ir trukdyti teikti pagalbą Ukrainai“, – priduriama jame.

Vienas pagrindinių Vladimiro Putino oponentų Vladimiras Kara-Murza, praėjusį mėnesį išlaisvintas per apsikeitimą kaliniais, pirmadienį paragino Vakarus nesuteikti Rusijos prezidentui jokių reputaciją gelbėjančių išeičių iš karo Ukrainoje, sakydamas, kad jo ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo pabaiga yra vienintelė išeitis siekiant taikos.

Nuo pat pirmųjų savo karo prieš Ukrainą dienų Rusija rėmėsi tolimojo nuotolio raketomis kaip vienu iš daugelio savo karinių pranašumų. Ukraina tokių ginklų beveik neturėjo, tačiau panašu, kad situacija netrukus gali pasikeisti, rašo „Deutsche Welle“ (DW). Leidinys pažymi, kad sąjungininkai Ukrainai perdavė ribotą sparnuotųjų ir balistinių raketų skaičių. Tačiau jų skrydžio nuotolis yra nedidelis, o partneriai be to draudžia naudoti šias raketas Rusijos teritorijoje.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nesuteiks galimybės gauti interviu iš prezidento Vladimiro Putino laikraščio „Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistui Evanui Gershkovichiui, kurį Rusija šią vasarą išlaisvino per kalinių mainus. Prieš apsikeitimą kaliniais E. Gershkovichius, pildydamas formą, kurioje prašė prezidento malonės, ranka parašė prašymą gauti interviu iš V. Putino, pranešė WSJ. „Kol kas toks interviu mūsų nedomina.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija atnaujino oficialiąsias makroekonomines prognozes, kurias tvirtina vyriausybė, skelbia šalies žiniasklaida. Ankstesnės prognozės skelbtos balandžio mėnesį. Ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozė pagerinta nuo 2,8 proc. iki 3,9 proc., 2025 metais – nuo 2,3 proc. iki 2,5 procento. Investicijų į ilgalaikius aktyvus didėjimo prognozės atitinkamai padidinta nuo 2,3 proc. iki 7,8 proc. ir apkarpyta nuo 2,7 proc. iki 2,1 procento.

Pamaskvėje (Rusija) sudužo lėktuvas An-2, abu jo pilotai žuvo, skelbiama „Podjom“. Vietos informacinių leidinių duomenimis, jie vykdė bandomuosius skrydžius po ilgai trukusio remonto. Trečiojo bandomojo skrydžio metu užgeso variklis, lėktuvas sudužo.

Kremlius pirmadienį nepaneigė „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad Iranas pasiuntė Rusijai trumpojo nuotolio balistines raketas. „Mes matėme šį pranešimą, ne kiekvieną kartą tokia informacija yra tiesa. Iranas yra svarbus mūsų partneris, mes plėtojame prekybos ir ekonominius santykius, plėtojame bendradarbiavimą ir dialogą visose įmanomose srityse, įskaitant jautriausias sritis“, – paklaustas apie pranešimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sulaukęs 82-ejų sekmadienį Maskvoje mirė daugiau nei 50 metų televizijos laidą KVN vedęs Aleksandras Masliakovas. Sovietų laikais kovos su cenzūra simboliu tapusios humoro laidos vedėjas ilgainiui tapo bendradarbiavimo su V. Putino režimu ir korupcijos veidu. „Jis buvo ir liks visada legenda visiems KVN judėjimo dalyviams ir milijonams žiūrovų. Nuo 1964-ųjų jis vedė KVN programą, tapęs humoro ir satyros simboliu Rusijoje ir už jos ribų“, – BBC cituojamas KVN pranešimas.

CŽA direktorius Williamas Burnsas ir britų užsienio žvalgybos agentūros MI6 vadovas Richardas Moore'as šeštadienį įspėjo, kad pasaulio tvarkai yra iškilusi tokia grėsmė, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Straipsnyje laikraštyje „Financial Times“ jie rašo, kad neturi patikimesnių sąjungininkų nei vienas kitą ir kad ši partnerystė bus gyvybiškai svarbi „susiduriant su beprecedenčiu grėsmių rinkiniu“. Pažymima, kad šios grėsmės kyla pirmiausia iš Rusijos, Kinijos ir Artimųjų Rytų.

20 kvadratinių metrų ploto kambaryje kalėjime šiaurės rytų Ukrainoje aštuoni jauni rusų karo prievolininkai sėdi ant lovų ir žiūri į savo kojas. Vos prieš kelias savaites jie atliko privalomąją vienerių metų karinę tarnybą Rusijos Kursko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, skelbia „The Moscow Times“. Rugpjūčio 6 d. Kyjivui įsiveržus į Kurską, šimtai šių šauktinių, kurie paprasčiausia neturėjo ginkluotės, greitai pasidavė ir buvo išvežti per sieną kaip karo belaisviai.

Reaguodama į Vašingtono sankcijas Rusijos valstybės finansuojamam kanalui RT, Rusija įves apribojimus JAV žiniasklaidos priemonėms, penktadienį pareiškė Kremlius. Trečiadienį Jungtinės Valstijos pareiškė kaltinimus dviem RT darbuotojams ir pritaikė sankcijas kanalo vyriausiosioms redaktorėms dėl bandymų daryti įtaką artėjantiems 2024 m. JAV prezidento rinkimams. „Simetriškas atsakas neįmanomas.

Rusija, atsakydama į Vašingtono sankcijas valstybės finansuojamam naujienų kanalui RT, nustatys vidaus apribojimus JAV žiniasklaidos priemonėms, penktadienį pranešė Kremlius. Jungtinės Valstijos trečiadienį pateikė kaltinimus dviem Rusijos propagandinio kanalo RT darbuotojams ir įvedė sankcijas kanalo redaktorėms, kaltindamos juos siekiu daryti įtaką 2024 metų JAV prezidento rinkimams. „Simetriškas atsakas neįmanomas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos kontaktinės grupės susitikime Ramšteine pareikalavo leisti Vakarų perduotus ilgojo nuotolio ginklus naudoti ir prieš taikinius Rusijoje. „Turime turėti šį ilgojo nuotolio pajėgimą ne tik okupuotoje Ukrainos teritorijoje, bet ir Rusijos teritorijoje“, – sakė jis penktadienį. Be to, V. Zelenskis paprašė didesnės tarptautinės paramos Ukrainos oro gynybai, kad šalis galėtų geriau gintis nuo Rusijos agresijos.