Rusija

Rusijos pareigūnai pradėjo rengti gyventojus dar vienam Rusijos konstitucijos pakeitimui, kuris, kaip manoma, dar labiau sustiprins neteisėto prezidento Vladimiro Putino galias. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

Po pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pateikė komentarus žiniasklaidai. Kaip rašo rusų propagandos agentūra, V. Putinas pranešė, kad pokalbis su D. Trumpu truko daugiau nei dvi valandas ir šį pokalbį pavadino konstruktyviu. Trumpas ir Putinas kalbėjosi dvi valandas Pokalbis prasidėjo prieš 18 val. Lietuvos laiku, baigėsi šiek tiek prieš 20 val.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskambino iš muzikos mokyklos pietų Rusijoje, remdamiesi valstybine žiniasklaida, rašo BBC. Rusijos valstybinė televizija praneša, kad V. Putinas su D. Trumpu kalbasi iš muzikos mokyklos Rusijos kurortiniame mieste Sočyje. V. Putinas pirmadienį lankosi vietos švietimo centre.

Rusijos gyventojų, manančių, kad Ukraina yra Rusijos priešas, skaičius sumažėjo iki mažiausio lygio nuo 2014 m. Lyginant su prieš trejus metus darytos apklausos rezultatais mažiau rusų galvoja ir apie Lietuvą, kaip priešišką valstybę. Valstybinė Rusijos propagandos mašina, kuri daugiau nei 10 metų įtikinėjo piliečius, kad Ukraina yra Rusijai priešiška „nacių“ valstybė, patiria nesėkmę, arba sąmoningai, ruošiantis taikos deryboms, yra smukdoma.

Pasibaigus šių metų „Eurovizijos“ dainų konkursui, iš jo pašalinta Rusija paskelbė savo atsaką – atnaujinamas dainų konkursas „Intervizija“. Muzikinis konkursas, kurį nurodė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vyks rugsėjo 20 dieną Maskvos arenoje „Live Arena“, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė televizija. Šioje vietoje gali tilpti iki 11 000 žiūrovų. Rusija buvo pašalinta iš „Eurovizijos“ dėl agresijos karo prieš Ukrainą.

Vladimiras Putinas taps tik pavojingesnis, kai baigsis karas Ukrainoje, skelbiama „Bild“, remiantis Vakarų šalių spec. tarnybų ataskaitomis. Vienais iš potencialių taikinių, anot vokiečių leidinio, gali tapti Lietuva ir Lenkija. „Jei karo veiksmai Ukrainoje baigsis, grėsmė mums padidės“, – sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras interviu leidiniui „Bild“. Apie 800 tūkst. Rusijos karių, jei bus paskelbtos paliaubos, negrįš namo, sako H. Pevkuras, o gaus naujus įsakymus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) Kyjive sulaikė 17-metį Rusijos agentą, kuris ruošėsi susprogdinti vietos teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro administracinį pastatą. SBU pranešė, kad sulaikytasis veikė pagal Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) nurodymus. Paaiškėjo, kad šio paauglio atžvilgiu jau buvo atliekamas tyrimas dėl karinių transporto priemonių padegimo, tačiau jis buvo paleistas iš sulaikymo vietos, o teismas jam skyrė namų areštą.

Pirmadienį Rusija paskelbė „Amnesty International“ „nepageidautina organizacija“, uždraudė teisių grupės veiklą ir apkaltino, kad ji sėja „rusofobiją“ ir remia Ukrainą.  „Amnesty International“ būstinė Londone yra pasaulinių rusofobinių projektų rengimo centras, apmokamas Kyjivo režimo bendrininkų“, – sakoma Rusijos generalinio prokuroro pranešime.

Pirmadienį, likus kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu, Kremlius pareiškė, kad karą Ukrainoje labiau norėtų užbaigti diplomatiniu keliu, o ne mūšio lauke. „Žinoma, mūsų tikslų geriau siekti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Lenkijos muitinė sulaikė 5 metrines tonas civiliniams orlaiviams „Boeing“ skirtų padangų, kurios buvo tranzitu gabenamos per Baltarusiją ir Rusiją, pirmadienį cituodama šalies Nacionalinės mokesčių administracijos paskelbtą informaciją pranešė „Reuters“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokioms prekėms galioja Europos Sąjungos įvestos sankcijos.

Rusija dėl nenustatytų priežasčių nepaleido tarpžemyninės balistinės raketos RS-24 „Yars“ naktį į pirmadienį, gegužės 19 d., apie ką gegužės 18 d. įspėjo Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba, rašoma „Defense Express“. Portalo duomenimis, jei RS-24 būtų paleista iš Sverdlovsko srities, rusai galėtų stebėti raketos paleidimą. Internete greičiausiai būtų paskelbtos atitinkamos nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „tikras“, kad rusų pajėgos gali iki 2025 m. galo prasiveržti pro ukrainiečių gynybą ir įgyti visišką Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų kontrolę, pirmadienį remdamasi Rusijos prezidento mąstyseną išmanančio šaltinio suteikta informacija pranešė „Bloomberg“. Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad tai leidžia manyti, jog V. Putinas greičiausiai nepasiūlys JAV prezidentui Donaldui Trumpui, su kuriuo pirmadienį planuoja kalbėtis tel...

Naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad prie sienos su Suomija ženkliai išaugo Rusijos karinė veikla. Analitikai užfiksavo didelio masto perginklavimą ir atstatymo darbus keliose Rusijos karinėse bazėse, o tai kelia susirūpinimą kaimyninėms šalims. Suomijos karo eksperto Emilo Kastehelmi teigimu, naujų šarvuotų transporto priemonių saugyklų ir palapinių stovyklų atsiradimas rodo didėjantį Rusijos kariuomenės aktyvumą regione, kaip pranešė SVT.

Lenkijos prezidento rinkimų išvakarėse Rusija ėmė intensyviau vykdyti savo specialiąją operaciją „Antrininkas“, kurdama tinklalapius ir socialinių tinklų puslapius, imituojančius tikras Vakarų žiniasklaidos priemones. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba. Pastebėtina, kad tai – viena iš didžiausių ir Rusijos ilgiausiai vykdomų dezinformacijos kampanijų, kurios taikiniu yra ES ir NATO šalys.

Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.

Prieš derybas Turkijoje Rusija ir Ukraina vėl pasikeitė žuvusių karių kūnais. Kyjivui perduoti 909 kareivių palaikai, pranešė už karo belaisvių reikalus atsakingas štabas. Kariai žuvo per mūšius Donecko, Luhansko, Zaporižios, Charkivo, Sumų srityse. Dalis palaikų perduoti iš morgų Rusijoje. Ukrainos pajėgos daug mėnesių buvo užėmusios kai kurias teritorijas netoli sienos esančioje Rusijos Kursko srityje.  Apsikeičiant kūnais, tarpininkavo Tarptautinis Raudonasis Kryžius.

Kandidato į Lietuvos prezidentus 2024-ųjų rinkimuose Eduardo Vaitkaus apsilankymas Baltarusijoje, o ypač jo pareiškimai apie „neteisėtą prezidentą Nausėdą“ ir „Lietuvos pasirinktą lietuvių ir valstybingumo naikinimo kelią“, sulaukė didelio dėmesio Lietuvoje. Dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujuoju karo vadu paskyrė „kruvinąjį generolą“ Andrejų Mordvičevą. Tokiu būdu Ukraina gavo šaltą įspėjimą, kad karas toli gražu nesibaigs, rašoma „The Sun“. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Rusija į Turkiją išsiuntė „žemo rango“ komandą naujajam derybų dėl taikos Ukrainoje raundui. Toks žingsnis vertinamas kaip griežtas įspėjimas Vakarams – Kremlius neketina artimiausiu metu sustabdyti puolimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per Abu Dabyje vykusį verslo susitikimą pareiškė, kad norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, „kai tik galėsime tai suorganizuoti“. „Kai tik galėsime tai suorganizuoti, aš iš tikrųjų paliksiu šią vietą ir išvyksiu“, – atsakė D. Trumpas, kai jo buvo paklausta apie susitikimą su Rusijos vadovu.

Šių metų balandžio mėnesį Rusijos pajamos iš naftos eksporto buvo rekordiškai mažos. Apie tai per televiziją pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas. „Balandį Rusijos pajamos iš naftos eksporto buvo rekordiškai mažos. Jie uždirbo apie 13 mlrd. Tiek mažai jie nebuvo uždirbę nuo pat plataus masto invazijos pradžios“, – sakė jis.

Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį iš pareigų atleido Rusijos sausumos pajėgų vadą generolą Olegą Saliukovą, teigiama Kremliaus paskelbtame dekrete.  Tai dar vienas aukšto rango kariuomenės pareigūno atleidimas iš pareigų daugiau nei trejus metus besitęsiančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kontekste. 70-metis O. Saliukovas nuo šiol dirbs Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu pavaduotoju.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad rytoj Stambule susitiks su Turkijos užsienio reikalų ministru ir Ukrainos delegacija, praneša „Sky News“. Šiandien Ukrainos ir Rusijos pareigūnai turėjo susitikti tiesioginėms deryboms, tačiau JAV valstybės sekretorius teigė, kad Amerika „neturi didelių lūkesčių“ dėl šių derybų.

JAV siūlo atgaivinti NATO ir Rusijos tarybą kaip dalį platesnio Amerikos plano užbaigti karą Ukrainoje, gegužės 15 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasis nenurodytais šaltiniais, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio mėnesį „Axios“ pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos planas taip pat apima Vašingtono de jure pripažinimą Rusijos kontrolės okupuotame Kryme, kartu su de facto pripažinimu jos okupacijos kitose Ukrainos teritorijose, sankcijų sušvelninimą ir karo sustabdymą dabartinėse front...

Vakarai privalo didinti spaudimą Rusijai, kad derybose būtų pasiektas rezultatas. Šią nuomonę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė spaudos konferencijoje Turkijoje, rašoma „Unian“. „Kai žmonės nenori gauti rezultato, nenori kalbėtis, kai žmonės sprendžia problemą tik ginklais – tai yra karas. O kai nematome šio karo pabaigos – žmonės imasi diplomatijos. Kad nebūtų aklavietės. Turite imtis žingsnių, kurie priartintų taiką.

Maskva tiesiogines derybas su Kyjivu Stambule vertina kaip 2022 metų plataus masto invazijos pradžioje vykusių nesėkmingų pokalbių tęsinį, ketvirtadienį pareiškė vyriausiasis Rusijos derybininkas Vladimiras Medinskis. „Šias derybas laikome Stambulo taikos proceso, kurį, deja, nutraukė Ukrainos pusė, tęsiniu“, – žurnalistams nurodė V. Medinskis.

Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas trečiadienį pranešė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptaręs oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo numušimą. Jų pokalbis įvyko, praėjus kelioms dienoms, kai Jungtinių Tautų (JT) aviacijos agentūra dėl 2014 metais įvykusios tragedijos apkaltino Maskvą.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva siekia „ilgalaikės taikos“ pirmosiose per daugiau nei trejus metus tiesioginėse taikos derybose su Ukraina.  „(Vladimiro) Putino siūlomų tiesioginių derybų tikslas yra sukurti ilgalaikę ir tvarią taiką, pašalinant pagrindines konflikto priežastis“, – „Telegram“ kanale parašė Vladimiras Medinskis, griežtos linijos Kremliaus padėjėjas, išsiųstas į Stambulą kaip vyriausiasis Rusijos derybininkas.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna NATO diplomatijos vadovų susitikime Antalijoje pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvas kirto Estijos oro erdvę, siekdamas apsaugoti šešėlinio laivyno tanklaivį, yra tikras rimtos grėsmės, kurią Rusija kelia visai NATO, pavyzdys.

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu neturi planų vykti į Stambulą, kur organizuojamos rusų ir ukrainiečių derybos, nors JAV lyderis Donaldas Trumpas sakė, kad būtų pasirengęs ten nuvykti. „Ne, šiuo metu tokių planų nėra“, – nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, kodėl V. Putinas nesutiko nuvykti į Turkiją ir ar jis važiuotų, jei būtų rengiamas kitas derybų ratas.

Į Turkiją atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė žinutę Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinu. „Sky news“ žurnalistas Alexas Rossi paklausė V. Zelenskio, ar šis turi kokią nors žinią V. Putinui. „Aš čia. Manau, tai yra labai aiški žinia“, – atsakė jis. Zelenskis išjuokė Putino į Turkiją atsiųstus pareigūnus: „Primena teatro dekoracijas“ Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvyko į Ankarą, rašo UNIAN.

Kinija ketvirtadienį paskelbė, kad yra pasirengusi „plėsti praktinį bendradarbiavimą“ su Rusijos armija po to, kai prezidentas Xi Jinpingas neseniai lankėsi Maskvoje, kur stebėjo pompastišką pergalei Antrajame pasauliniame kare skirtą paradą. Pastaraisiais metais, įskaitant laikotarpį nuo Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios 2022 m., šių dviejų šalių santykiai darosi vis šiltesni.

Estijos karinės pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, priklausantį Rusijos šešėlinei laivynui. Laivas nepakluso įsakymams ir paliko Estijos ekonominę zoną. Operacijoje dalyvavo Estijos gynybos pajėgų laivai, sraigtasparniai ir lėktuvai. Rusija savo ruožtu pasiuntė naikintuvą Su-30, praneša Lenkijos portalas Defence24.pl. Portalas praneša, kad internete pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas tanklaivio, plaukiančio su Gabono vėliava, denyje.

Rusija trečiadienį dėl bylos, susijusios su griežtais LGBTIQ cenzūros įstatymais, sulaikė daugiau kaip 10 didžiausios šalies leidyklos „Eksmo“ darbuotojų, įskaitant jos platinimo skyriaus vadovą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva vykdo didžiulę cenzūros kampaniją ir uždraudė „LGBTIQ judėjimą“, teigdama, kad tai yra ekstremistinė organizacija.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų diplomatinę notą dėl išvakarėse įvykusio oro erdvės pažeidimo. Antradienio vakarą Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Suchoj Su-35“ be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje ir Estijos oro erdvėje išbuvo mažiau nei minutę.

Maskvos teismas nuteisė penkerius metus kolonijoje kalėti tarptautiniu mastu gerbiamą rinkimų stebėtoją Grigorijų Melkonjancą. Teisėja Jevgenija Nikolajeva pripažino pilietinių teisių aktyvistą kaltu dėl nepageidaujamos organizacijos įkūrimo, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.  Rinkimų teisės ekspertas G. Melkonjancas yra nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Golos“, ne kartą atskleidusios manipuliacijas per rinkimus Rusijoje, vienas iš pirmininkų.

Japonijos drabužių prekės ženklas „Uniqlo“ negrįš į Rusijos rinką, nes bendrovės vadovas Tadashi Yanai davė atitinkamą pažadą, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių „Verslo Rusija“ organizacijos pirmininkui Aleksejui Repikui paaiškino, kad „davė žodį ir jo laikysis“, nepaisant besikeičiančių nuotaikų pasaulyje. „Dešinieji Japonijos ekstremistai rengė riaušes prie jo biurų, praktiškai masines vandalizmo akcijas. Iš esmės jį privertė duoti tokį pažadą.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimas branduolinių bombonešių dislokavimas Europos Sąjungoje (ES) nepadidins saugumo žemyne. Maskvos komentarai paskelbti netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė esąs pasirengęs detaliai aptarti šį klausimą. „Branduolinių ginklų platinimas Europos žemyne nepridės Europos žemynui saugumo, nuspėjamumo ir stabilumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos Amūro srityje kilo galingi miškų gaisrai, praneša „Interfax“. Liepsnos priartėjo prie „Vostočny“ kosmodromo, tačiau skelbiama, kad grėsmės jam nekelia. Anot Rusijos institucijų, ugnis grėsmės nekelia ir netoliese esančiam Uglegorsko miestui. „Visi kosmodromo padaliniai dirba įprastu režimu, vykdomi planiniai darbai pagal grafiką“, – teigiama „Roskosmos“ pranešime. Ugnis priartėjo prie gyvenamųjų rajonų Skelbiama, kad gaisras yra lokalizuotas.

Likus vos dienai iki Rusijos pasiūlytų taikos derybų Stambule, Kremlius vis dar atsisako patvirtinti, ar prezidentas Vladimiras Putinas dalyvaus šiame procese.

Buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Eduardas Vaitkus gegužės 12 d. susitiko su partijos „Belaja Rus“ vadovu Minske, skelbia „Reform“. Minske E. Vaitkus pareiškė, kad Lietuvoje „nėra teisėto prezidento“. Pasak jo, dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda buvo išrinktas neteisėtai.

Ukraina antradienį pareiškė, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praleis ketvirtadienį Turkijoje vyksiančias derybas su Volodymyru Zelenskiu, tai bus aiškus ženklas, kad Maskva neketina nutraukti savo invazijos. V. Zelenskis paragino V. Putiną asmeniškai dalyvauti tiesioginėse Rusijos ir Ukrainos derybose, kurias surengti pasiūlė pats Kremliaus šeimininkas, tačiau Maskva antradienį jau antrą dieną iš eilės atsisakė atsakyti į šį kvietimą.

Kalugoje (Rusija) 26-erių moteris įsigavo į Rusijos gvardijos stovėjimo aikštelę ir padegė 5 ten stovėjusius automobilius. Bandydama sprukti iš įvykio vietos ji partrenkė pėstįjį, o išlipusi iš mašinos jį dar ir sumušė. Moters elgesio priežastys yra aiškinamos, skelbiama Rusijos informavimo priemonėse.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba pripažino Rusijos Federaciją atsakinga už 2014 m. virš Donbaso numušto „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo, skridusio reisu MH17. Tai nurodyta Nyderlandų vyriausybės pareiškime, rašo UNIAN. Sprendime pažymima, kad RF pažeidė Čikagos konvenciją dėl tarptautinės civilinės aviacijos. Taigi, Tarptautinės organizacijos taryba patvirtino Nyderlandų ir Australijos, kurios 2022 m. iškėlė bylą prieš Rusiją, teisumą.

Pirmadienį Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas pavadino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „silpnu“ už tai, kad jis sumenkino Sovietų Sąjungos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare, rašo „The Moscow Times“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad prieš Jungtinėms Valstijoms įsikišant į konfliktą, sąjungininkai buvo „netoli“ nuo to, kad Vokietijos naciai laimėtų Antrąjį pasaulinį karą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, esą Lenkijos kaltinimai Rusijai dėl sabotažo dideliame prekybos centre Varšuvoje yra visiškai nepagrįsti ir yra rusofobinės pozicijos dalis.  Apie tai pranešė rusų valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Kalbant apie įvairius kaltinimus, Lenkijoje išsakoma labai daug įvairių kaltinimų Rusijai, tai yra visiškai rusofobiškos ir nedraugiškos pozicijos mūsų šalies atžvilgiu dalis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ultimatumas susitarti dėl paliaubų Ukrainoje yra nepriimtinas, Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškus, kad Maskva iki pirmadienio vidurnakčio turi sutikti dėl 30 dienų kovos veiksmų sustabdymo antraip gali sulaukti naujų sankcijų. „Ultimatumų kalba Rusijai nepriimtina, ji nederama. Su Rusija negalima šitaip kalbėti“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Latvija atidžiai stebės rudenį vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos strategines pratybas „Zapad-2025“, nuo 2013 m. rengiamas kas ketverius metus, tačiau šiemet dėl karo Ukrainoje keliančias didesnį susirūpinimą Latvijos gyventojams.  Kokios bus šios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, priklausys nuo to, kaip klostysis karas Ukrainoje, interviu agentūrai LETA sakė Latvijos kariuomenės vadas Kasparas Pudanas.

Rusija pažadėjo tinkamai atsakyti Lenkijai po to, kai ši uždarė Maskvos konsulatą Krokuvoje dėl įtariamo sabotažo išpuolio Varšuvos prekybos centre pernai, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.  „Varšuva toliau sąmoningai griauna santykius, veikdama prieš savo piliečių interesus“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.  Ji pridūrė, kad netrukus bus imtasi „adekvačių“ atsakomųjų veiksmų.

Pranešimai apie Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderių narkotikų vartojimą kelionės į Ukrainą metu yra melas, kurį skleidžia „priešai“, pareiškė Prancūzijos prezidento kanceliarija, kurią cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. „Kai Europos vienybė tampa nepatogi, dezinformacija nueina taip toli, kad paprastą servetėlę pavaizduoja kaip narkotiką. Šias melagingas naujienas skleidžia Prancūzijos priešai tiek užsienyje, tiek pačioje šalyje.