Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė tikintis, kad Vakarai atsižvelgė į jo perspėjimus dėl tiesioginio karo su NATO pavojaus, jei leis Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Maskvos karinius objektus šalies gilumoje.  Rugsėjį Kremliaus šeimininkas pirmą kartą pagrasino Vakarams, kai Jungtinė Karalystė (JK) ir JAV pareiškė svarstančios galimybę leisti Kyjivui naudoti tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusijos taikinius.

Didžiulė karo našta Rusijos ekonomikai sukėlė jos perkaitimą, tačiau Kremlius vis dar turi išteklių tęsti karą. Taip teigiama laikraščio „The Washington Post“ pranešime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“. Publikacijoje remiamasi Rusijos ekonomistais, tarp jų ir Europos analizės ir strategijų centro (Rusijoje pripažinto „užsienio agentu“) bendradarbiu Vladislavu Inozemcevu, kurie mano, kad Maskva dėl didžiulių pajamų iš naftos pardavimo ir Vakarų sankcijų neefektyvumo gali išlaikyti karą prieš Uk...

Laikinai okupuotame Mariupolyje grupelė naujakurių iš Sankt Peterburgo įsikraustė į naujus daugiabučius, pastatytus vietoje miesto centre sugriautų namų, priklausiusių ukrainiečiams, kuriems nė nebuvo pasiūlyta atlyginti už padarytą žalą. Apie tai pranešė tremtyje dirbančio Mariupolio mero pavaduotojas Petro Andriučšenko. „Metalurgų prospektas miesto centre. Turime žmonių, kurių namai buvo sugriauti, o vietoje jų išdygo nauji gyvenamojo „Leningrado rajono“ pastatai.

Jau daugiau nei metus Rusija remiasi savo vis artimesne sąjungininke Šiaurės Korėja dėl artilerijos sviedinių ir balistinių raketų tiekimo, kad galėtų juos panaudoti savo kare prieš Ukrainą.  Dabar apie 3 tūkst. Šiaurės Korėjos karių treniruojasi trijose Rusijos vietose. Pasak Pietų Korėjos žvalgybos ir JAV pareigūnų, netrukus korėjiečiai gali būti panaudoti kovai kartu su Kremliaus pajėgomis.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino idėja paversti BRICS antivakarietiška koalicija, nukreipta „sudrumsti senąją pasaulio tvarką“ ir „išjudinti dolerio hegemoniją“, didelio entuziazmo tarp dalyvių nesutiko, rašoma „Bloomberg“. Pavyzdžiui, Indija visiškai nenori paversti ekonominės sąjungos BRICS „antiamerikietiška“ organizacija, kurioje dominuotų Rusija su Kinija, naujienų agentūrai pasakojo su situacija susipažinę indų valdininkai.

Rusijos pareigūnai šeštadienį paskelbė žmonių paiešką po to, kai šeši nuteistieji tuneliu paspruko iš kalėjimo. Keturi iš šešių bėglių jau sulaikyti, o likusius du aktyviai persekioja vietos teisėsauga. „Suprantu, kad ši žinia gali sukelti nerimą, tačiau prašau jūsų nepanikuoti“, – sakė vakarinės Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas. „Saugumo pajėgos toliau stengiasi susekti ir sulaikyti nusikaltėlius“, – pridūrė jis.

Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo sprogimas. Pranešama, kad Rusijos bepilotis orlaivis pataikė į daugiabutį, jame kilo gaisras.  Apie tai praneša „Nexta“.  Evakuojami gyventojai Skelbiama, kad dėl smūgio daugiabutyje kilo didelis gaisras, iš pastato evakuojami gyventojai.  Įvykio vietoje dirba didelės gelbėtojų pajėgos.  Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žuvo vienas žmogus, yra ir sužeistų.

Netoli Maskvos įrenginėjama nauja milžiniška laboratorija, praneša leidinys „The Washington Post“. Skelbiama, kad nauja laboratorija įrenginėjama buvusiame biologinių ginklų tyrimų centre.  Pasak „The Washington Post “ kalbintų ekspertų, palydoviniai vaizdai atskleidžia įrenginėjamą specializuotą laboratorijų kompleksą, skirtą tirti ir tvarkyti mirtinus patogenus.

Rusijoje gyvenęs Denisas Leontovičius įsidarbino regioninėje jaunimo politikos organizacijoje Samaros regione 2024 m. vasario mėnesį. Vos po kelių savaičių darbo jis atsistatydino iš pareigų ir skubėjo palikti šalį vos per kelias valandas. To reikėjo imtis, kai vienas iš įstatymų leidėjų paskelbė jį gėjumi ir pradėjo sulaukti grasinimų. „Nemaniau, kad mano privatus gyvenimas taps vieša tema.

Peiliu ginkluotas vyriškis penktadienį viename iš Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje esančio Sankt Peterburgo prekybos centrų sužeidė keturis žmones, pranešė tyrėjai. Nors Rusijoje dažnai įvykdoma nusikaltimų naudojant peilį, išpuoliai viešosiose vietose yra reti. Nusikaltimo motyvai kol kas neaiškūs.

Rusijos centrinis bankas pakėlė pagrindinę palūkanų normą iki 21 proc. Tokio dydžio palūkanų šiuolaikinėje Rusijoje dar nebuvo – net 2022-ųjų karo su Ukraina pradžioje, pažymima BBC. 20 proc. palūkanų norma buvo paskelbta 2022-ųjų vasario 28-ąją. Tuomet Rusijos centrinis bankas sureagavo į staigų Rusijos rublio vertės kritimą dėl karo Ukrainoje pradžiose ir vėliau sekusių sankcijų.

Rusijos Korkino mieste, esančiame už 35 km nuo Čeliabinsko, kilo masinės riaušės, per kurias buvo sulaikyta dešimtys žmonių. Kaip pranešė „Laisvės radijo“ rusų tarnyba, kuria remiasi portalas „rbc.ua“, neramumai prasidėjo po vietinės gyventojos, dirbusios taksiste, nužudymo. Moters kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas jos automobilyje. Spalio 24-osios vakarą keli šimtai Korkino gyventojų susirinko prie romų diasporos atstovams priklausančio namo.

JAV leidinys „The Wall Street Journal“, remiantis savais šaltiniais JAV, Europos ir Rusijos valdžioje, teigia, kad Elonas Muskas privačiuose pokalbiuose su V. Putinu nuo 2022-ųjų pabaigos nuolat aptarinėja asmenines temas, verslą ir geopolitiką. Tai kelia nerimą JAV prezidento administracijai, nes E. Muskas galimai turi prieigą prieš tam tikros įslaptintos informacijos.

Baltarusijos diktatorius pareiškė, kad „Rusijos valdžioje kai kam labai norisi“ prisijungti Baltarusiją, tačiau tai pabandžius įgyvendinti rezultatas būtų vienas – karas. Jis taip pat kritikavo „kažko užkariavimo“ požiūrį – „dabar ne Viduramžiai, laikai pasikeitė“. Rusijos „aukščiausiuose sluoksniuose kai kam norisi prisijungti Baltarusiją“, tačiau pabandžius tai kiltų karas, pareiškė A. Lukašenka interviu „Izvestija“. „Jūs mažesni, mes didesni, mūsų ekonomika tokia, anokia.

Rusija šiais metais teikė palydovinius duomenis Jemeno husiams, kad padėtų jiems taikytis į laivus Raudonojoje jūroje, ketvirtadienį pranešė JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ). Remdamasis „informuotu asmeniu“ ir dviem anoniminiais Europos gynybos pareigūnais, laikraštis rašė, kad duomenys buvo perduodami per tarpininkus iraniečius ir naudojami raketomis bei dronais atakuojant laivus.

Ketvirtadienį Rusijos Čečėnijos respublikoje per ataką prieš karinę vilkstinę žuvo vienas Rusijos karys, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida. Kaip teigiama, nežinomi užpuolikai vilkstinę puolė sostinės Grozno pakraštyje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai atmetė pirmąjį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Pergalės plano“ punktą, kuriame Ukraina prašo kvietimo įstoti į NATO.  Apie tai O. Scholzas kalbėjo Vokietijos televizijai ZDF.  Pasak jo, svarbu suvokti, kad „kariaujanti šalis apskritai negali tapti NATO nare“. „Visi tai žino, dėl to nėra jokių nesutarimų. O NATO kvietimas paprastai gana greta susiejamas su naryste“, – teigia O. Scholzas.

Rusijos užsienio reikalų ministrui BRICS aukščiausiojo lygio susitikime nutiko dvi nepatogios situacijos, kurios buvo užfiksuotos vaizdo kameromis.  Pirmiausia ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame sėdinčiam Sergejui Lavrovui praeinantis susitikimo dalyvis užmynė ant kojos.

Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja ketvirtadienį sukritikavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą už susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino Kremliaus vadovą „žudiku“. „Eina tretieji karo metai, o JT generalinis sekretorius spaudžia ranką žudikui“, – platformoje „X“ paskelbė J. Navalnaja, paskelbusi nuotrauką, kurioje V. Putinas sveikinasi su A. Guterresu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė derybas su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu . Susitikimas surengtas paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. „Mes tvirtai pasisakome už tai, kad kraujo praliejimas (Gazoje) būtų greitai nutrauktas“, – pareiškė V. Putinas palestiniečių prezidentui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime atsakė į klausimą apie pasirodžiusias žinias dėl Šiaurės Korėjos karių Rusijoje.  V. Putino surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti įvykusį BRICS viršūnių susitikimą, JAV leidinio „NBC News“ žurnalistas pasiteiravo V. Putino apie palydovinius vaizdus, kuriuose matyti Šiaurės Korėjos kariai.  „Nuotraukos yra rimtas dalykas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį  pareiškė, kad Maskvos tolimesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono. „Kaip po rinkimų klostysis Rusijos ir Amerikos santykiai, priklausys nuo Jungtinių Valstijų. Jei jos bus atviros, mes taip pat būsime atviri. O jei jos to nenorės, tuomet puiku“, –  pasibaigus aukščiausiojo lygio BRICS susitikimui Kazanėje žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nepaneigė to, kad Šiaurės Korėjos karių yra dislokuota Rusijoje, kai JAV pranešė turinčios įrodymų, jog Pchenjanas perkėlė karių, kurie galimai stos į karą Ukrainoje. „Rusija niekada neabejojo, kad KLDR rimtai žiūri į bendradarbiavimą su Rusija, o mes bendradarbiaujame su mūsų draugais iš Šiaurės Korėjos“, – pasakė V. Putinas, paprašytas patvirtinti šiuos pranešimus. „Tai, ką mes darome, yra mūsų reikalas“, – pridūrė jis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį apkaltino valstybę narę Mongoliją negebėjimu suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai šis praėjusį mėnesį lankėsi toje šalyje, ir pareiškė, kad perduoda šį reikalą tolesniam svarstymui. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatė, kad Mongolija, nesuimdama V. Putino, kai jis buvo jos teritorijoje, ir neperduodama jo Teismui, neįvykdė Teismo prašymo bendradarbiauti“, – sakoma Hagoje įsikūrusio TBT pareiškime.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį prieš pirmąjį po daugiau nei dvejų metų susitikimą su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu pareiškė, kad galimybė įveikti jo šalį mūšio lauke yra iliuzijos. V. Putino ir A. Guterreso derybose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje. V. Putinas kalbėjo paskutiniąją BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje dieną. Maskva tikisi, kad šis forumas padės sukurti vieningą tautų frontą prieš Vakarus.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje. Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“. Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį BRICS viršūnių susitikime pareiškė, kad Artimieji Rytai atsidūrė ant visiško karo slenksčio. „Prieš metus Gazos Ruože prasidėję kariniai veiksmai dabar išplito į Libaną. Tai paveikė ir kitas regiono šalis. Izraelio ir Irano konfrontacijos lygis smarkiai išaugo. Visa tai primena grandininę reakciją ir stato visus Artimuosius Rytus ant visiško karo slenksčio“, – sakė V. Putinas.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

Pietų Korėjos žvalgyba praneša, kad Šiaurės Korėja jau išsiuntė į Rusiją apie 3 tūkstančius savo karių, kad paremtų Maskvos karo mašiną.  Apie tai cituodami Pietų Korėjos pareigūnus praneša „Reuters“. Be to, pažymima, kad Šiaurės Korėja izoliuoja išsiunčiamų kariškių šeimas „siekdama veiksmingai juos kontroliuoti ir kruopščiai susidoroti su informacija“, rašo „Reuters“, cituoja UNIAN.  Perkelta 3 tūkst.

Lenkija po rusų konsulato uždarymo tikisi Rusijos atsakomųjų veiksmų, sako lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. R. Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą dėl įtariamo sabotažo Lenkijoje ir kitose sąjungininkėse.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, duodamas interviu transliuotojui DW pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina neišvengiamai taps NATO nare. „Galiausiai Ukraina taps NATO nare – kada tai įvyks, mes nežinome, bet pakvietimas yra neišvengiamas“, – pasakė A. Stubbas. Jis taip pat pastebėjo, kad, kalbant apie paramą Ukrainai, Suomija girdi, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jo žinia yra tokia, kad jam reikia ginklų be jokių apribojimų, kaip juos naudoti.

Miuncheno prokuratūra trečiadienį pareiškė 20 metų Vokietijoje gyvenusiam 57-erių Rusijos piliečiui kaltinimus nužudžius du sužeidimus besigydžiusius Ukrainos karius. Kaltinamasis jau buvo ne kartą patekęs į policijos akiratį ir yra kaltinamas tuo, kad šių metų balandį netoli prekybos centro pietų Bavarijos Murnau mieste mirtinai subadė 23-erių ir 36-erių ukrainiečius.

Rusijos pajėgos smogė energetikos objektui Sumų regione, dėl to daugiau kaip 21-am tūkstančiui vartotojų buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Apie tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Sumyoblenergo“. „Rusija tęsia savo energetinį terorą prieš Sumų regioną. Šiandien priešas atakavo energetikos objektą Bilopilios rajone, dėl to buvo be elektros liko daugiau kaip 21 000 vartotojų“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos rugsėjo mėnesį paleido į Ukrainą rekordinį dronų kamikadzių skaičių, tinkle X pranešė britų Gynybos ministerija, nurodydama, kad buvo paleista daugiau kaip 1 300 bepiločių. Ministerija pridūrė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Rusija gebės šį dronų leidimo tempą išlaikyti iki 2024 m. pabaigos. Rusija naudoja kovinius dronus prieš virtinę taikinių, ypač – prieš energetikos infrastruktūrą, pabrėžė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atvyko į Rusiją, kur dalyvaus BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. R. T. Erdoganas, kuris save pozicionuoja kaip galimą taikdarį Maskvos ir Kyjivo kare, vėliau trečiadienį surengs dvišalį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Seulo žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė įstatymų leidėjams, kad Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė dar pusantro tūkstančio karių, o iki gruodžio jų turėtų būti dislokuota 10 tūkstančių. „Manoma, kad į Rusiją buvo išsiųsta dar 1 500 karių“, taigi, iš viso šalyje jų yra 3 tūkst., po Nacionalinės žvalgybos tarnybos pasitarimo sakė parlamento Žvalgybos komitetui priklausantis parlamentaras Park Sun-wonas.

Rusijoje iškilo paminklas tironui Josifui Stalinui, tačiau vietos gyventojų dėmesį patraukė ne pats milijonus žmonių, įskaitant ir pačių rusų, gyvybių pražudžiusio sovietų diktatoriaus monumento atsiradimo faktas, bet jo būklė – paminklas vietos informavimo priemonėse jau pramintas „suglamžytu“. Kursko srities administracija iš pradžių pati negalėjo paaiškinti, iš kur ir kodėl paminklas J. Stalinui atsirado Galiugajevo stanicoje (kazokų administracinis vienetas, – red. past.

Turkija yra pirmoji suartėjimo su BRICS siekianti NATO narė, tačiau, ekspertų manymu, tai lemia jos ekonominiai interesai ir Ankaros troškimas įgyti „strateginę autonomiją“. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dalyvauja BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) viršūnių susitikime Rusijos Kazanės mieste prezidento Vladimiro Putino kvietimu. Praėjusį mėnesį Turkija pranešė pasiprašiusi į šią augančios rinkos šalių grupę.

Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyko į Rusijos Kazanės miestą dalyvauti BRICS viršūnių susitikime, jis surengs pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė pareigūnai. Didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, A. Guterresas susitiks su keliais lyderiais, pranešė JT, derybos su V. Putinu numatytos ketvirtadienį.

Ukrainai reikia savų „Shahed“ bepiločių orlaiviu analogo, kad dronų atakos prieš Rusiją būtų tikslesnės ir galingesnės. Apie tai UNIAN kalbėjo Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko.  Ukrainos valstybinio aviacijos muziejaus tyrėjas Valerijus Romanenko teigia, kad Ukrainai reikia kurti savus „Shahed“ analogus, kad priešui būtų galima smogti dar tiksliau ir galingiau.  „Mums reikia ukrainiečių „Shahedų“. Ir mes turime su tuo problemų.

Šiaurės Korėja, kuri, kaip pranešama, pasiuntė sausumos pajėgas prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat pasiuntė naikintuvų pilotus, kurie galėtų skraidinti Rusijos karo lėktuvus. Apie tai, remdamasis Pietų Korėjos leidiniu, praneša „Newsweek“. Su leidiniu kalbėjęs Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas teigė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį išsiuntė naikintuvų pilotus į Vladivostoką, miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose spalio 8 dieną.

Rusijos įstatymai, kuriais reikalaujama, kad daugelis aktyvistų, žiniasklaidos organizacijų ir asmenų užsiregistruotų kaip „užsienio agentai“, yra savavališki ir pažeidžia žmogaus teises, antradienį paskelbtame sprendime konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Strasbūre įsikūręs teismas teigė, kad „teisės aktai yra stigmatizuojantys, klaidinantys ir pernelyg plačiai ir nenuspėjamai pritaikomi“. Teisėjai nustatė, kad Rusija pažeidė ieškovų teises į saviraiškos ir asociacijų laisvę, ku...

Kinijos vadovas Xi Jinpingas antradienį, susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje, pasidžiaugė savo šalies ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje. „Pasaulis išgyvena gilius pokyčius, kokių nematėme jau šimtmetį, o tarptautinė padėtis yra chaotiška ir persipynusi tarpusavyje“, – sakė Xi V. Putinui, girdamas „gilią draugystę“ tarp jųdviejų šalių.

Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai, sako Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas. Be to, kaip pastebi ekspertas, Rusijos planams koją gali pakišti kalbos barjeras.  Ukrainos karybos ekspertas Pavelas Narožnas sako, kad Šiaurės Korėjos į karą Ukrainoje atsiųstų karių skaičius vargu ar turės lemiamos įtakos fronto linijai.  „Buvo pranešta apie 12 tūkst.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą vakariniame Poznanės mieste dėl įtariamų Maskvos sabotažo bandymų šalies teritorijoje. Lenkija, ištikima Ukrainos sąjungininkė, ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Rusijos inicijuojamų provokacijų ir dažnai kaltina Maskvą vykdant šnipinėjimą. „Turiu informacijos, kad už sabotažo bandymų Lenkijoje ir sąjungininkėse stovi Rusija.