Baltieji rūmai patvirtino: Trumpas planuoja susitikti su Putinu ir Zelenskiu
Donaldas Trumpas yra pasirengęs susitikti su Vladimiru Putinu ir Volodymyru Zelenskiu, teigia Baltieji rūmai, rašo „Sky news“.
Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt sakė, kad D. Trumpas patenkintas „didele pažanga“, pasiekta per šiandien Maskvoje vykusį JAV pasiuntinio Steve‘o Witkoffo ir V. Putino susitikimą.
„Rusai išreiškė norą susitikti su prezidentu D. Trumpu, o prezidentas yra pasirengęs susitikti ir su prezidentu V. Putinu, ir su prezidentu V. Zelenskiu. Prezidentas D. Trumpas nori, kad šis žiaurus karas baigtųsi“, – pareiškė ji.
Kiek anksčiau trečiadienį „New York Times“ paskelbė, kad JAV prezidentas D. Trumpas pranešė Europos lyderiams, jog ketina susitikti su Rusijos režimo lyderiu V. Putinu ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
Susitikimas su V. Putinu gali įvykti jau kitą savaitę.
Po to D. Trumpas planuotų susitikimą su abiem – ir su V. Putinu, ir su V. Zelenskiu.
Apie tai leidiniui patvirtino du šaltiniai.
Anot jų, visa tai D. Trumpas pareiškė per trečiadienį vykusį pokalbį su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais. Susitikimuose dalyvautų tik D. Trumpas, V. Zelenskis ir V. Putinas, Europos kolegos įtraukti nebūtų.
Trumpas ketina susitikti su Putinu, skelbia šaltiniai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė Europos lyderiams, kad ketina susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „New York Times“.
Susitikimas su V. Putinu gali įvykti jau kitą savaitę.
Po to D. Trumpas planuotų susitikimą su abiem – ir su V. Putinu, ir su V. Zelenskiu.
Apie tai leidiniui patvirtino du šaltiniai.
Anot jų, visa tai D. Trumpas pareiškė per trečiadienį vykusį pokalbį su V. Zelenskiu ir Europos lyderiais. Susitikimuose dalyvautų tik D. Trumpas, V. Zelenskis ir V. Putinas, Europos kolegos įtraukti nebūtų.
Zelenskis skelbia pokalbio su Trumpu detales
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad ketvirtadienį kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Važiuodamas iš mūsų brigadų Sumų regione kalbėjausi su prezidentu D. Trumpu. Šis pokalbis įvyko po prezidento D. Trumpo atstovo Steve‘o Witkoffo vizito Maskvoje.
Mūsų bendra su partneriais pozicija yra visiškai aiški: karas turi baigtis. Ir jis turi baigtis sąžiningai. Pokalbyje taip pat dalyvavo Europos vadovai, ir esu dėkingas kiekvienam iš jų už paramą. Aptarėme tai, kas buvo paskelbta Maskvoje.
Ukraina neabejotinai gins savo nepriklausomybę. Mums visiems reikia ilgalaikės ir patikimos taikos. Rusija turi užbaigti savo pradėtą karą. Dėkoju visiems, kurie palaiko Ukrainą“, – savo „Telegram“ kanale rašo jis.
Trumpas pakomentavo savo pasiuntinio susitikimą su Putinu: „Didelė pažanga“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo savo specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo vizitą Maskvoje.
Šia tema jis pasisakė savo platformoje „Truth Social“.
„Mano specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ką tik labai produktyviai susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Padaryta didelė pažanga!
Po jo pateikiau naujausią informaciją apie kai kuriuos mūsų sąjungininkus Europoje. Visi sutinka, kad šis karas turi būti baigtas, ir artimiausiomis dienomis ir savaitėmis mes to sieksime. Dėkoju už dėmesį šiam reikalui!“ – parašė jis.
S. Witkoffo ir V. Putino susitikimas truko apie tris valandas.
Trumpo ir Zelenskio pokalbis baigėsi
JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu baigėsi, teigia „Reuters“ šaltinis.
Pekinas sureagavo į Zelenskio pareiškimą apie Kinijos samdinius Vovčansko sektoriuje
Kinijos vyriausybė paneigė bet kokį savo piliečių dalyvavimą Rusijos ir Ukrainos kare ir pakartojo, kad ji nuolat perspėjo tautiečius nedalyvauti ginkluotuose konfliktuose užsienyje. Taip į naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento Kinijoje prašymą pakomentuoti atsakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai biuras.
„Kinijos vyriausybė paskelbė daugybę saugumo įspėjimų, ragindama Kinijos piliečius laikytis atokiau nuo konflikto zonų kitose šalyse ir vengti bet kokio dalyvavimo tokiuose konfliktuose, ypač karinėse operacijose kurios nors šalies pusėje“, – pareiškė ministerija, atsakydama į prašymą pakomentuoti neseniai nuskambėjusias Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas – jis pareiškė, kad Ukrainos kariai pastebėjo samdinius iš keleto šalių, įskaitant Kiniją, kovojančius Rusijos pajėgų pusėje Vovčansko sektoriuje.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad jos pozicija dėl „Ukrainos krizės“ (Pekinas taip vadina Rusijos karą prieš Ukrainą) išlieka „nuosekli ir aiški“. „Esame įsipareigoję skatinti taikos derybas ir greitą ugnies nutraukimą“, – pridūrė ministerja.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Pakistano užsienio reikalų ministerija kaip nepagrįstus atmetė kaltinimus, kad jos piliečiai dalyvavo Rusijos ir Ukrainos kare.
Apklausa: sumažėjo ukrainiečių pasitikėjimas Zelenskiu
Ukrainos gyventojų pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu, anot apklausos, pasiekė žemiausią lygį per šešis mėnesius, praneša agentūra „Reuters“.
Remiantis Tarptautinio Kyjivo sociologijos instituto (KIIS) apklausa, šiuo metu V. Zelenskiu pasitiki 58 proc. ukrainiečių. Gegužę šis rodiklis dar siekė 74 proc., o vasarį/kovą – 67 proc.
Tai pirmoji didelio nuomonės tyrimo instituto apklausa nuo tada, kai praėjusį mėnesį kilo protestai prieš V. Zelenskio priemones riboti antikorupcijos tarnybų įgaliojimus. Liepos pabaigoje keliuose miestuose tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš šias priemones. Tai paskatino prezidentą ir jo valdančiąją partiją greita pakeisti kursą.
V. Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad pasirašė naują įstatymą, kuriuo pakeičiamas protestus sukėlęs įstatymas, ribojęs kovos su korupcija institucijų įgaliojimus. Prieš tai naujasis įstatymas buvo priimtas parlamente.
Ankstesnis įstatymas, Nacionalinę kovos su korupcija tarnybą ir Specializuotą kovos su korupcija prokuratūrą buvo pavertęs tiesiogiai pavaldžiomis generaliniam prokurorui.
Manoma, kad lemiamą įtaką įstatymo pakeitimui turėjo ir Vakarų šalių, įskaitant Europos Sąjungą, spaudimas V. Zelenskiui.
Po spec. pasiuntinio vizito Maskvoje – Trumpo skambutis Zelenskiui
Pranešama, kad po specialiojo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo susitikimo su Vladimiru Putinu, Donaldas Trumpas skambins Volodymyrui Zelenskiui.
Tokią informaciją skelbia „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais, rašo „Kanal24“.
„Tikimasi, kad D. Trumpas su V. Zelenskiu pasikalbės trečiadienį po S. Witkoffo susitikimo su V. Putinu, sakė šaltinis“, – rašo „Axios“ korespondentas Barackas Ravidas.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad pokalbis įvyks po Steve'o Witkoffo vizito Maskvoje.
Prieš 19 val. „Axios“ paskelbė, kad skambutis jau vyksta.
Trumpas kirto Putinui: įvedė naujus muitus Indijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė papildomą muitą Indijos gaminiams.
Apie tai skelbiama Baltųjų rūmų pranešime.
Jis sako, kad sprendimą priėmė gavęs papildomos informacijos apie „Rusijos Federacijos Vyriausybės veiksmus, susijusius su padėtimi Ukrainoje“.
Anot jo, Rusijos veiksmai ir politika kelia „neįprastą ir nepaprastą grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui ir užsienio politikai“.
D. Trumpas nusprendė įvesti muitą „Indijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai importuoja Rusijos Federacijos naftą, gaminiams“.
Dėl to Indijos gaminiams, importuojamiems į Jungtinių Valstijų muitų teritoriją, taikomas papildomas 25 proc. muito tarifas.
Kremlius derybas su Witkoffu vadina konstruktyviomis
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu buvo konstruktyvios.
„Įvyko gana naudingas ir konstruktyvus pokalbis“, – žurnalistams sakė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas, pridurdamas, kad be Ukrainos, buvo aptartas ir Rusijos bei JAV strateginis bendradarbiavimas.
Valstybinė žiniasklaida skelbė, kad susitikimas truko apie tris valandas.
Susitikimas Maskvoje įvyko likus kelioms dienoms iki JAV nustatyto termino Rusijai užbaigti karą Ukrainoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė Rusijai laiko iki penktadienio pasistūmėti arčiau taikos susitarimo su Ukraina, antraip grės naujos ekonominės sankcijos.
Baltieji rūmai dar nepaskelbė konkrečių veiksmų, kurių planuotų imtis penktadienį, tačiau D. Trumpas anksčiau yra pagrasinęs įvesti antrinius muitus, nukreiptus prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, tokius kaip Kinija ir Indija.
Tai dar labiau suvaržytų Rusijos eksportą, tačiau kiltų didelių tarptautinių trikdžių rizika.
Rusijos karys Ukrainos Donecko srityje nušovė civilį
Rusijos kariškis Ukrainos Donecko srityje nušovė civilį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Į bendrą ikiteisiminių tyrimų registrą įtraukta mirtimi pasibaigusio karo nusikaltimo byla (Baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis). Donecko srities prokuratūrai vykdant procedūrinę priežiūrą, ikiteisminį tyrimą atlieka SBU vyriausiosios valdybos tyrėjai“, – pareiškime nurodė generalinė prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip civilis bando evakuotis iš Udačnės kaimo. „Šis vyras ėjo pakele, nešdamasis lagaminą su asmeninių daiktų likučiais. Tuo metu Rusijos ginkluotųjų pajėgų karys, pasirengęs pasalai sunaikintame pastate, sąmoningai paleido ugnį ir iš automatinių ginklų nužudė praeivį“, – tvirtino teisėsaugos pareigūnai.
Teigiama, kad stengiamasi skubiai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir nustatyti su šiuo nusikaltimu susijusio Rusijos kariškio tapatybę.
Steve`as Witkoffas atvyko į JAV ambasadą Maskvoje
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas po susitikimo su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu atvyko į JAV ambasadą Maskvoje.
Kremliuje baigėsi Putino ir Witkoffo susitikimas: truko 3 valandas
Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimas baigėsi. Jis truko apie tris valandas, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.
Derybų rezultatai kol kas nežinomi, jokių detalių nėra.
„Jie mirs krūvomis“: naujas desantinių pajėgų vadas – apie dvi staigmenas rusams
Ukrainos Sumų ir Rusijos Kursko regionuose padėtis šiuo metu iš dalies stabilizavosi. Visų pirma, Ukrainos pajėgos jau išlaisvino Andrijivkos gyvenvietė, o dar viena bus deokupuota artimiausiu metu. Apie tai naujasis Desantinių-šturmo pajėgų vadas Olehas Apostolas papasakojo interviu leidiniui „Telegraf“.
Pasak jo, šiuo metu šiose kryptyse vyksta aktyvūs darbai. Jis taip pat užsiminė apie dvi staigmenas, kurias Ukraina ruošia rusams.
„Telegraf“ patikslino, kad po šio interviu įrašymo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai dar iš okupantų gniaužtų išlaisvino ir Kondratjivkos gyvenvietę.
„Mes nuolat dirbame kad augtume ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Pavyzdžiui, pakeitėme ugnies vedimo principą ir turime gerų rezultatų. Yra keletas kitų technologinių naujovių, tačiau jų neatskleisiu priešui. Mes suprantame, kad okupantai atidžiai studijuos šį interviu“, – pabrėžė O. Apostolas.
Rengia dvi staigmenas
Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukraina rengia dvi staigmenas Rusijos armijai, viena iš jų jau pasiruošusi būti „įteikta“, tuo tarpu kitai reikia išteklių ir laiko, tačiau tai planuojama įgyvendinti visai netrukus.
„Jei viskas pavyks, priešui bus labai sunku. Tai susiję su technologiniais ir inžineriniais mūsų pozicijų patobulinimais. Mes rusams paruošime žudymo zonas (žemės plotai, kuriuose kariai negali išgyventi ir negali jų pereiti – red. past.), kad jie mirs krūvomis. Jei jie ten pateks, tai šiandienos nuostoliai jiems atrodys minimalūs“, – kalbėjo vadas.
Paklaustas, ar Rusija kelia grėsmę Sumams ar miesto apylinkėms, jis atsakė:
„Ukrainos gynybos pajėgos turi būti pasirengusios visiems scenarijams. Padėties paaštrėjimas Sumų kryptimi – vienas iš jų. Šiuo metu aktyviai dirbama įrengiant fortifikacijas. Kaip jau sakėme, šiuo metu padėtis tiesiogiai prie susidūrimo linijos yra iš dalies kontroliuojama. Ar priešas gali perkelti daugiau rezervų ir sustiprinti puolimą čia? Be abejo“, – kalbėjo O. Apostolas.
Vadas pabrėžė, kad liepos pabaigoje tiesioginės grėsmės Sumams nebuvo, neatsižvelgiant į apšaudymus. Jei situacija pablogės, civiliai gyventojai gaus visą reikiamą informaciją evakuacijai.
„Gynybos pajėgos apskritai, o ypač desento-šturmo pajėgų karinės dalys, daro viską, kad išlaikytų priešą kuo toliau ir nustumtų jį prie sienos. Galime pažiūrėti į Pokrovsko pavyzdį, kur aktyvūs mūšiai prasidėjo dar prieš metus, tąkart iš karto pasirodė prognozės „ekspertų“ apie greitą miesto okupaciją. Tačiau situacija buvo stabilizuota ir miestas išlaikytas. Pokrovskas lieka Ukrainos kontrolėje, nepaisant blogėjančios padėties. Bet praėjo visas metai, ir mes suprantame, kas gali įvykti. Tai karas, ir čia yra dinamika“, – įspėjo O. Apostolas.
Jis padarė išvadą, kad Ukraina po nepriklausomybės paskelbimo nepakankamai įvertino teiginį „nori taikos – ruoškis karui“, tačiau per pastaruosius 10–11 metus tokia pamoka turėjo būti išmokta.
„Reikia nuolat investuoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų plėtrą, kad kritiniu momentu galėtumėme jais pasikliauti. O ne laukti, kol priešas bus už kilometro nuo tavęs, ir tik tada galvoti apie kokias nors fortifikacijas ir gynybą“, – mano O. Apostolas.
Zelenskis: Rusija jaučia SBU smūgius – patvirtintos naujos operacijos
Per pirmąjį šių metų pusmetį Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pasiekė reikšmingų laimėjimų nukreipiant ir sunaikinant Rusijos oro gynybos sistemas. Nors šių specialių operacijų detalės tebėra slaptos, jų poveikis jau jaučiamas, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, patvirtindamas keletą naujų operacijų, rašo „RBC-Ukraine“.
Trečiadienį V. Zelenskis susitiko su SBU vadovu Vasyliumi Maliuku.
Jis sakė, kad susitikime daugiausia buvo aptartos trys temos: kariniai komponentai, specialiosios operacijos ir SBU operatyvininkų veiksmai tolimuose regionuose.
„Esu dėkingas už tikslumą. Detalių viešai neatskleisime, bet priešas jau jaučia mūsų veiksmų pasekmes“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad ypač reikšmingi yra SBU laimėjimai šių metų pirmąjį pusmetį sunaikinant Rusijos oro gynybos sistemas.
„Tai žymiai sustiprina mūsų tolimus smūgius Rusijos karinės mašinos ir karo ekonomikos objektams. Aš patvirtinau keletą naujų operacijų. Ačiū SBU už jūsų stiprybę!“ – sakė jis.
Putinas ir Witkoffas susitiko Kremliuje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje trečiadienį priėmė JAV specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Susitikimas įvyko likus kelioms dienoms iki JAV nustatyto termino Rusijai užbaigti karą Ukrainoje.
„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė JAV specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą“, – remdamasi Kremliaus informacija pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Putinas ignoruoja Trumpo ultimatumą – generolai žada Ukrainos pralaimėjimą per kelis mėnesius
Rusijos generalinio štabo generolai pažadėjo prezidentui Vladimirui Putinui, kad Ukrainos gynyba fronto linijoje žlugs per artimiausius du ar tris mėnesius, praneša „Reuters“, remdamasi Kremliui artimais šaltiniais.
Pasak agentūros pašnekovų, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl V. Putinas tiki, kad jo armija laimi mūšio lauke ir ketina nepaisyti JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo, kuris, grasindamas naujomis sankcijomis, davė Kremliui 8 dienas karui baigti.
Indijos nacionalinio saugumo patarėjas atvyko į Maskvą dėl JAV grasinimų padidinti muitus
Indijos nacionalinio saugumo patarėjas trečiadienį lankosi Maskvoje, pranešė Naujojo Delio žiniasklaida po to, kai Vašingtonas pagrasino smarkiai padidinti JAV muitus indiškoms prekėms dėl rusiškos naftos pirkimo
Indija tapo svarbia Rusijos naftos pirkėja ir Maskvai labai reikalinga eksporto rinka po to, kai dėl karo Ukrainoje Rusija buvo atkirsta nuo tradicinių pirkėjų Europoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad svarsto galimybę per artimiausią parą „ženkliai“ padidinti Indijos importo muitus dėl to, kad šalis perka rusišką naftą.
Naujasis Delis oficialiai to nepatvirtino, tačiau laikraštis „The Hindu“ pranešė, kad Indijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Ajitas Dovalas antradienį naktį išvyko į Maskvą, o televizijos kanalas NTDV taip pat paskelbė, kad jis yra Rusijoje.
A. Dovalo vizitas į Maskvą sutampa su JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo kelione į Rusiją, kur jis taip pat susitiks su rusų vadovybe.
D. Trumpas davė Rusijai laiko iki penktadienio pasistūmėti arčiau taikos susitarimo su Ukraina, antraip sulauks naujų sankcijų.
Indijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad JAV spaudimas nutraukti Rusijos naftos pirkimą yra „nepagrįstas ir nelogiškas“ ir kad ji gins savo interesus.
Naujasis Delis teigė, kad „pradėjo importuoti iš Rusijos, nes prasidėjus konfliktui tradicinis tiekimas buvo nukreiptas į Europą“.
„Capital Economics“ atstovas Shilanas Shahas teigė, kad Indija iš principo galėtų „palyginti lengvai rasti kitus tiekėjus, o tai turėtų nedidelį ekonominį poveikį“.
Tačiau politiškai tai būtų sudėtinga užduotis.
„Vidaus politikoje negerai atrodytų, jei būtų pastebima, kad nusileidžiama Trumpo reikalavimams“, – parašė Sh. Shahas savo pastabose, pridurdamas, kad „politikos formuotojai nenorėtų sugriauti bendrai draugiškų (ir ilgalaikių) santykių su Rusija“.
Be to, Ukraina antradienį pranešė, kad Rusijos dronuose rado indiškų komponentų.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad „mes turime atimti iš rusų galimybę įsigyti komponentų iš kitų šalių ir sustabdyti ukrainiečių žudynes“.
Analitikai teigia, kad D. Trumpas, pykdamas ant Indijos, kuri perka rusišką karinę įrangą ir naftą, neatsižvelgia į tai, kad Naujasis Delis ir Rusija glaudžius santykius palaiko dar nuo Šaltojo karo laikų.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2009–2013 metais į Indiją iš Rusijos importuota 76 proc. karinės įrangos.
Nors pastaraisiais metais šis procentas smarkiai sumažėjo, Indija vis dar priklauso nuo Rusijos pagrindinių dalių tiekimo.
Zelenskis ragina JAV didinti spaudimą Rusijai per Steve'o Witkoffo vizitą Maskvoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Vašingtoną padidinti spaudimą Rusijai nutraukti karą Ukrainoje per JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitą Maskvoje.
„Labai svarbu sustiprinti visas Jungtinių Valstijų, Europos ir G-7 (Didžiojo septyneto) arsenale esančias priemones, kad ugnies nutraukimas iš tiesų įsigaliotų nedelsiant. Ukraina mato politinę valią, vertina mūsų partnerių, Amerikos ir visų, kurie padeda, pastangas“, – socialiniame tinkle parašė V. Zelenskis.
„Tai tik fasadas“: ką iš tiesų reiškia Kremliaus paliaubų pasiūlymas Trumpui
Oro paliaubos, kurias, anot „Bloomberg“, siūlo įvesti Rusija, yra naudingos okupantams, bet jokiu būdu neveda prie karo pabaigos. Tokią nuomonę išreiškė karo analitikas Denisas Popovičius „Radio NV“ eteryje, pavadindamas šį Kremliaus pasiūlymą „fasadu“.
Jis pažymi, kad kalbama apie galimybę laikinai uždrausti smūgius giliau nei fronto linija, o tai reiškia, kad tam tikrą laikotarpį nebus dronų ir raketų atakų į Ukrainos miestus. Tuo tarpu Ukraina negalėtų leisti dronų į rusų karinės pramonės objektus, tačiau fronte karo veiksmai, įskaitant oro smūgius dronais ir taktine aviacija, tęsis.
D. Popovičius pažymėjo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikisi fronto žlugimo per 2–3 mėnesius, todėl tikisi laimėti ir nenori nutraukti karo. Jis pridūrė, kad tik užėmus 4 sritis, kurias laiko savomis, jis galbūt bus pasirengęs svarstyti taikos iniciatyvas.
„Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad Putinas nori baigti šį karą. Tikiuosi, kad Vašingtone tai pradėjo suprasti ir net jei JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis įgaliotasis Steve‘as Witkoffas iš Maskvos parveš pasiūlymą dėl vadinamojo oro paliaubų, jie laikysis tos pačios logikos, kad tai nieko neišspręs. Vienintelis dalykas, kas gali įvykti per šį oro paliaubų laikotarpį – Rusijos ginklų kaupimas. O kai paliaubos baigsis, visos sukauptos raketos ir dronai skris mums ant galvų, ir tai bus ne 300–500 dronų, o keletas tūkstančių iš karto“, – pabrėžė karo analitikas.
„Tai tėra fasadas“
Anot jo, nuo okupantų atakų po oro paliaubų mirtų kur kas daugiau ukrainiečių, nei miršta dabar.
„Tai tėra fasadas, „dovana“ D. Trumpui, kad jis tuo pasitenkintų ir toliau spaustų Ukrainą, kad reikia priimti šį rusų pasiūlymą, nes esą baigsis oro smūgiai. Bet mes turime reikalauti visiško ugnies nutraukimo be tokių pusinių sprendimų“, – pabrėžė karo analitikas.
Rusija prakalbo apie oro paliaubas su Ukraina
Kremlius svarsto galimybes padaryti nuolaidą JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuri galėtų apimti oro paliaubas su Ukrainai, siekiant išvengti antrinių sankcijų grėsmės, net jei Rusija ir toliau yra pasiryžusi tęsti karą, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
„Trumpui reikia kokios nors „dovanos“, nuolaidos iš Rusijos, – sakė Maskvoje gyvenantis politinis konsultantas Sergejus Markovas, artimas Kremliui. – Tokia dovana galėtų būti oro paliaubos.“
Rusai smogė Zaporižios rajonui: skelbiama apie aukas
Trečiadienį per Rusijos išpuolį, kurio metu užsidegė centrinėje Ukrainos dalyje esanti atostogų stovykla, žuvo du žmonės ir dar keliolika buvo sužeisti, pranešė vietos valdžios institucijos.
Centriniame Zaporožės regione, kuris, Kremliaus teigimu, yra Rusijos dalis ir kurį kerta fronto linija, vis dažniau vyksta kruvini rusų išpuoliai.
Gelbėjimo tarnybos paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip ugniagesiai gesina vienaukščius kotedžus apėmusias liepsnas, o ant krauju aptaškytos žemės guli per išpuolį žuvusiųjų ir sužeistųjų kūnai.
Regiono gubernatorius pranešė, kad per antpuolį du žmonės žuvo, o dar 12 buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai.
„Ši ataka neturi jokios karinės prasmės. Tai tik žiaurumas, kuriuo siekiama įbauginti žmones“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad po toliau pietuose įvykdytų Rusijos atakų šimtai žmonių liko be elektros.
Be to, rusų pajėgos mūšių apimtame Pokrovsko mieste – svarbiame Donecko regiono logistikos centre, kurį Rusija taip pat pareiškė aneksavusi, – pražudė 1959 m. gimimo vyrą, teigia vietos valdžios institucijos.
Maskva, kuri 2022 m. pradžioje pradėjo invaziją į Ukrainą ir neigia, kad jos pajėgos taikosi į civilius gyventojus, šių smūgių kol kas nekomentavo.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 010 karių
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario 24 dieną iki 2025 m. rugpjūčio 6-osios Rusijos kariai iš viso neteko maždaug 1 059 270 karių, iš jų 1 120 žuvo arba buvo sužeista per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko įraše pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 072 (+1) tankų, 23 091 (+0) šarvuotų kovos mašinų, 31 133 (+52) artilerijos sistemų, 1 455 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 203 (+0) oro gynybos sistemų, orlaivių – 421 (+0), sraigtasparnių – 340 (+0), taktinio lygio bepiločių orlaivių – 49 767 (+147), kruizinių raketų – 3 555 (+0), laivų ir (arba) katerių – 28 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), transporto priemonių ir autocisternų – 57 475 (+138), specialiosios įrangos vienetų – 3 936 (+1).
Duomenys tikslinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 5 dieną iki 22.00 val. įvyko 113 kovinių susirėmimų su Rusijos pajėgomis fronto linijoje.
Steve'ą Witkoffą Maskvoje pasitiko Kirilas Dmitrijevas
„Reuters“ rašo, kad JAV specialusis atstovas Steve;as Witkoffas atvyko į Maskvą, kur jį oro uoste pasitiko Rusijos investicijų reikalų pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Vaizdai jau skelbiami Kremliui palankiuose žiniasklaidos šaltiniuose.
Rusijos valstybinė žiniasklaida: Steve'as Witkoffas atvyko į Maskvą
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį atvyko į Maskvą, pranešė valstybinė žiniasklaida, kur jis susitiks su Rusijos vadovybe, artėjant JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytam terminui, iki kurio Maskva turi imtis veiksmų dėl karo Ukrainoje nutraukimo arba sulauks naujų sankcijų.
„Steveną Witkoffą pasitiko prezidento specialusis įgaliotinis Kirilas Dmitrijevas“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Amerikiečių šaltinis, kuris anksčiau patvirtino, kad S. Witkoffas trečiadienį Maskvoje susitiks su Rusijos vadovybe, nenurodė, ar susitikimuose dalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, su kuriuo S. Witkoffas jau keletą kartų buvo susitikęs.
D. Trumpas davė Rusijai laiko iki penktadienio pasistūmėti arčiau taikos susitarimo su Ukraina, antraip grės naujos ekonominės sankcijos.
Baltieji rūmai dar nepaskelbė konkrečių veiksmų, kurių planuotų imtis penktadienį, tačiau D. Trumpas anksčiau yra pagrasinęs įvesti antrinius muitus, nukreiptus prieš likusius Rusijos prekybos partnerius, tokius kaip Kinija ir Indija.
Tai dar labiau suvaržytų Rusijos eksportą, tačiau kiltų didelių tarptautinių trikdžių rizika.
Nepaisant Vašingtono spaudimo, Rusija tęsia puolimą prieš provakarietišką kaimyninę šalį.
Dronai vėl atakavo Rostovą: geležinkelio stotyje kilo gaisras
Nežinomi dronai antrą naktį iš eilės atakavo Rusijos Rostovo sritį. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, dėl smūgio geležinkelio stotyje kilo gaisras, rašo „RBC-Ukraine“.
Vietos gyventojai „Telegram“ kanalui SHOT pranešė, kad apie 1 val. nakties pasigirdo galingi sprogimai. Iš viso buvo girdėti mažiausiai 5–7 galingi sprogimai.
Sprogimo įvyko geležinkelio stoties teritorijoje, kilo gaisras.
Vėliau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį numušė 51 Ukrainos droną.
Rusija į mūšio lauką kas mėnesį siunčia po 9 000 naujų karių
Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis antradienį pranešė, kad Rusija, nepaisant didelių nuostolių, gali sau leisti kiekvieną mėnesį į karą Ukrainoje pasiųsti po 9 000 naujų karių.
Iki metų pabaigos Rusijos kariuomenė planuoja suformuoti dar 10 divizijų, socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O. Syrskis.
„Todėl neturime kito pasirinkimo, kaip tik tęsti mobilizacines priemones, gerinti kovinį rengimą ir stiprinti mūsų ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamųjų orlaivių komponentą“, – teigė kariuomenės vadas.
O. Syrskio vertinimu, liepą kare buvo likviduotą arba sužeista daugiau nei 33 000 Rusijos karių.
O. Syrskis paaiškino, kad padėtis ypač sudėtinga fronto ruožuose prie Pokrovsko, Dobropilijos ir Novopavlivkos Ukrainos rytuose.
Pastarosiomis dienomis abiejų šalių kariniai apžvalgininkai pranešė apie Rusijos užimtas naujas teritorijas, ypač netoli Pokrovsko ir Mirnohrado Donecko srityje.
Anot pranešimų, kyla vis didesnė grėsmė, kad likusios ukrainiečių pajėgos bus atkirstos, o likusio koridoriaus į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas plotis siekia tik apie 15 kilometrų.
Teigiama, kad Ukrainos pajėgų padėtis blogėja ir Kostiantynivkoje – buvusiame regiono pramonės centre.
Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos ginasi nuo 2022 m. vasario.
Trumpas pasakė, kad trečiadienį įvyks JAV ir Rusijos susitikimas
JAV prezidentas paskelbė, kad trečiadienį įvyks Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijų susitikimas.
„Rytoj susitiksime su Rusija, – antradienį žurnalistams sakė D. Trumpas. – Pažiūrėsime, kas bus.“
Susitikimas įvyks likus kelioms dienoms iki sueinant D. Trumpo nustatytam terminui, iki kurio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų susitarti dėl paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare.
JAV prezidentas daugiau informacijos neatskleidė, nenurodė ir to, kas dalyvaus šiame susitikime.
Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad planuoja savaitės viduryje į Rusiją nusiųsti savo specialųjį pasiuntinį Steve‘ą Witkoffą. Kremlius pareiškė, kad gali būti, jog bus surengtas ir pastarojo susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas yra sakęs, kad ketina įvesti sankcijas, jei jo nustatytas terminas penktadienį sueis, nedavęs jokių vaisių. Tokios priemonės bus pritaikytos šalims, kurios perka Rusijos naftą ir dujas, siekiant apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą kaimyninėje Ukrainoje.
Pirmadienį JAV prezidentas jau paskelbė ketinantis padidinti muitus su Maskva toliau prekiaujančiai Indijai, tačiau tikslaus tarifo dydžio nenurodė.
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad turėjo „produktyvų pokalbį“ su D. Trumpu, ir pažymėjo, kad jiedu aptarė sankcijas Rusijai.
„Jų ekonomika toliau silpsta, todėl Maskva taip jautriai reaguoja į šią perspektyvą ir prezidento Trumpo ryžtą“, – platformoje „X“ rašė jis.
V. Zelenskis teigė, kad jis taip pat informavo D. Trumpą apie dabartinę padėtį Ukrainoje, pažymėdamas, kad D. Trumpas buvo „išsamiai informuotas“ apie Rusijos smūgius Kyjive ir kituose miestuose bei bendruomenėse.
Termino pabaiga artėja: skelbia, koks bus pirmasis Trumpo smūgis Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę taikyti papildomas sankcijas Rusijos „šešėliniam laivynui“, jei Rusijos diktatorius prezidentas Vladimiras Putinas iki penktadienio nesutiks nutraukti ugnies Ukrainoje, praneša „Financial Times“, remdamasis šaltiniais.
Anot dviejų šaltinių, naujų sankcijų taikymas „Šešėliniam laivynui“ gali tapti pirmuoju D. Trumpo žingsniu siekiant apsunkinti karo pratęsimą Maskvai. Trečiasis pašnekovas pažymėjo, kad svarstomi ir kiti variantai.
Kaip praneša leidinys, Rusijos šešėlinio laivyno laivų įtraukimas į sankcijų sąrašą bus pirmasis naujosios administracijos žingsnis siekiant įvesti naujus apribojimus Maskvai.
Dar Joe Bideno administracijos laikais į sankcijų sąrašą buvo įtraukti 213 tanklaiviai, naudojami naftos, chemikalų ir naftos produktų transportavimui. Tuo tarpu D. Trumpas kol kas susilaikė nuo naujų apribojimų Rusijai įvedimo, tikėdamasis susitarti diplomatinėmis priemonėmis.
Tikimasi, kad tolesnės JAV sankcijos šešėlinei laivynui papildys neseniai Europos Sąjungos priimtus veiksmus, kuri praėjusį mėnesį įvedė apribojimus daugiau nei 100 laivų – iš viso jų skaičius pasiekė 415.
Trumpo ultimatumas Putinui
Primename, kad anksčiau JAV prezidentas pateikė Rusijos vadovybei ultimatumą: Rusija turi nutraukti apšaudymus Ukrainoje ir sutikti su paliaubomis iki rugpjūčio 8 d., kitaip JAV įves naujas ekonomines sankcijas Rusijai ir 100 proc. muitą prekėms iš šalių, kurios toliau pirks naftą iš Rusijos.
Trečiadienį metu į Maskvą turėtų atvykti specialusis JAV prezidento Steve'as Witkoffas – ekspertų nuomone, tai paskutinė galimybė diplomatinio sprendimo pasiekti iki rugpjūčio 8 d.
Pirmiausia ultimatumas skirtas Rusijai, bet netiesiogiai – Kinijai ir Indijai, pagrindiniams Rusijos naftos pirkėjams. Trumpo grasinimai antrinėmis sankcijomis, jei šalys nepakeis savo politikos.
Putinas jau pareiškė, kad yra pasirengęs svarstyti taikos sąlygas tik po to, kai bus visiškai kontroliuojamos keturios Ukrainos sritys – Doneckas, Luhanskas, Zaporižia ir Chersonas.
Indija kategoriškai atmetė galimybę nutraukti Rusijos naftos pirkimus, pabrėždama teisę ginti savo nacionalinius interesus ir energetinį saugumą.
Kinija taip pat atsisako paklusti JAV grasinimams, toliau dideliais mastais pirkdama rusišką naftą ir neatsisakydama savo energetinės politikos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Kamčatka irgi bėga nuo kacapijos:po žemės drebėjimo, pusiasalis pasislinko į rytus 500 metrų.
Tuo tarpu Donecke toliau nėra vandens:žmonės atsiklupę geria srutas iš balų ant kelių. Ir kas juokingiausia, kad Lietuvėlėje yra 5a kolona kuri norėtų tokio ruskij mir srutų gėrimo pas mus kaip dabar Donecke, nes vandentiekis tai ''supuvusių vakarų'' išradimas.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis: panašu, kad Rusija tapo labiau linkusi į paliaubas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jam atrodo, jogpo trečiadienį įvykusio Vladimiro Putino ir Steve‘o Witkoffo susitikimo Rusija tapo „labiau linkusi į paliaubas“.
Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Sky news“.
„Spaudimas jiems veikia“, – sako V. Zelenskis.
„Tačiau svarbiausia, kad jie neapgaudinėtų mūsų dėl detalių – nei mūsų, nei JAV“, – pabrėžia jis.