Europa

Siaučiant miškų gaisrams, pirmadienį Graikija paskelbė kelių bendruomenių į šiaurės rytus nuo Atėnų evakuaciją, nurodė priešgaisrinė tarnyba.  „Miško gaisras netoli jūsų. Laikykitės valdžios institucijų nurodymų“, – rašoma Atikos regiono gyventojams išsiųstose SMS žinutėse.  „Civilinės saugos pajėgos atkakliai kovojo visą naktį, tačiau, nepaisant antžmogiškų pastangų, gaisras sparčiai plėtėsi“, – sakė ugniagesių atstovas Vasilis Vatrakogianis.

Lamanšo sąsiauryje prie šiaurinės Prancūzijos pakrantės sekmadienį žuvo du migrantai, bandę laivu pasiekti Didžiąją Britaniją, pranešė prancūzų jūrų tarnybos. Nelaimė įvyko netoli Prancūzijos Kalė miesto. Vien šį mėnesį mėgindami įveikti pavojingą vandens kelią žuvo devyni žmonės. Sekmadienio rytą jūroje tarp Kalė ir Diunkerko buvo gautas signalas, kad viena valtis pateko į nelaimę, o „du žmonės buvo pripažinti žuvusiais“, pranešė pareigūnai.

Graikija sekmadienį kovojo su keliais miškų gaisrais. Kai kuriuos sostinės Atėnų rajonus pasiekė dūmai, o vyriausybė įspėjo gyventojus, kad likusią savaitės dalį laukia ekstremalios oro sąlygos. Šalies civilinės saugos ministras dieną anksčiau perspėjo, kad pusei šalies galioja įspėjimas dėl gaisrų pavojus, išplatintas dėl aukštos temperatūros, vėjo gūsių ir sausros. Rytų Atikos regione gaisras įsisiautėjo Varnavo mieste.

Pareigūnams sekmadienį teko evakuoti Eiffelio bokštą, kai likus kelioms valandoms iki olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijos buvo pastebėtas vyras, kopiantis į šį Paryžiaus simbolį. Po pietų vyras be marškinėlių buvo pastebėtas kopiantis į 330 m aukščio bokštą. Neaišku, nuo kurios vietos jis pradėjo kopti, tačiau jis buvo pastebėtas tiesiai virš olimpinių žiedų, puošiančių paminklą, šiek tiek aukščiau pirmosios apžvalgos aikštelės. Policija išlydėjo lankytojus iš teritorijos apie 15 val.

Turkija šeštadienio vakarą atkūrė prieigą prie „Instagram“ – daugiau nei savaitę šis socialinis tinklas buvo užblokuotas visoje šalyje. Informacijos ir ryšių technologijų tarnyba uždraudė prieigą prie „Instagram“ rugpjūčio 2 dieną nenurodydama konkrečios priežasties. Vėliau vyriausybės pareigūnai sakė, kad draudimas įvestas, nes platforma nesilaikė Turkijos įstatymų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį pasikalbėjęs telefonu su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu , išreiškė susirūpinimą dėl galimo karo Gazos Ruože išsiplėtimo regione, pranešė jo atstovas spaudai Wolfgangas Buechneris. O. Scholzas „pabrėžė, kad dabar yra laikas pasiekti susitarimą dėl įkaitų paleidimo ir ugnies nutraukimo“, ir pabrėžė, kad paliaubos „kare Gazos Ruože būtų lemiamas žingsnis deeskalacijos regione link“, sakė W. Buechneris.

Vokietijos finansų ministras ir verslo interesams atstovaujančios „Laisvosios demokratinės partijos“ (FDP) lyderis Christianas Lindneris stojo ginti planus Vokietijoje dislokuoti tolimojo nuotolio JAV raketas. „Vokietija jau daugelį metų yra branduolinių Rusijos raketų veikimo zonoje. Todėl mums labai svarbu sukurti atgrasymo balansą“, – sekmadienį publikuotuose komentaruose Ch.

Žmogaus teisių gynėjai ir politiniai oponentai mainais į agentus ir žudikus. Netylant klausimams, ar Vakarai turėjo tokiomis sąlygomis paleisti elitinį Putino smogiką – apie tai prabilo išlaisvinti Rusijos opozicionieriai. Surengę didelę spaudos konferenciją Vokietijoje, jie papasakojo ir kaip su jais atsisveikino juos lydėję FSB agentai. O buvęs Navalno bendražygis pareiškė, kad nenorėjo būti išgelbėtas iš Rusijos kalėjimo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį apkaltino ankstesnę vyriausybę neteisėtai išleidus 100 mlrd. zlotų (23 mlrd. eurų) ir paskelbė, kad jo vadovaujama vyriausybė bando susigrąžinti šiuos pinigus. D. Tuskas sakė, kad per šešis mėnesius trukusius tyrimus ir auditus buvo atskleistas plačiai paplitęs finansinis piktnaudžiavimas, o kaltinimai iki šiol pareikšti 62 ankstesnio „valdančiojo elito“ nariams.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas veteranas Olegas Orlovas, išlaisvintas per praėjusios savaitės apsikeitimą kaliniais, pareiškė anksčiau tikėjęs, kad žlugus Sovietų Sąjungai ir per demokratinius rinkimus išrinkus prezidentą jo gimtinėje įvyks lūžis.  Tačiau tada į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, kuris užgniaužė politinę opoziciją Rusijoje ir pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Suomija neketina rengti naujo Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir vėl į JAV prezidento postą pretenduojančio Donaldo Trumpo susitikimo. Tai pranešė britų laikraštis „Times“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. Trumpas tebėra įsitikinęs derybų akis į akį nauda ir žada atkurti santykius su Putinu, jei lapkričio mėnesį bus perrinktas. Jis savo šalininkams pareiškė, kad per vieną dieną po įžengimo į Baltuosius rūmus sudarys susitarimą užbaigti karą Ukrainoje.

Austrija penktadienį pranešė, kad sulaikė trečią įtariamąjį, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) šalininką, planavusį įvykdyti mirtininko išpuolį per amerikiečių popmuzikos superžvaigždės Taylor Swift koncertą Vienoje. Šiomis dienomis planuoti trys koncertai jau atšaukti. Policija trečiadienį sulaikė du 19 ir 17 metų įtariamuosius dėl sąmokslo „nužudyti kuo daugiau žmonių prie koncertų erdvės“ – Ernsto Happelio stadiono per vieną iš renginių.

Kelios dešimtys baltarusių penktadienio vakarą Vilniuje protestuoja prieš Vakarų neteisėtu laikomo prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą. Tokia akcija rengiama sutinkant ketvirtąsias 2020 metais vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų metines, kurių laimėtoju pasiskelbė nuo 1994-ųjų šalį valdantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka.

Didžioji Britanija paskelbė naujas sankcijas Baltarusijos įmonėms ir bausmių kolonijų viršininkams, minint ketvirtąsias „suklastotų rinkimų“, sukėlusių šalyje masinius protestus, metines. Užsienio reikalų ministerija paskelbė apie sankcijas trims bausmių kolonijų viršininkams ir vienam buvusiam viršininkui. Sankcijos taikomos ir dviem staklių gamintojoms, eksportuojančioms prekes į Rusiją jos karinės pramonės reikmėms, bei Baltarusijos gynybos sektoriaus verslo įmonėms.

Čekijos sostinės Prahos centre į tramvajų stotelę nukritus pastato karnizo daliai žuvo ukrainietis. Tai pranešė Prahos radijas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Nelaimė įvyko ketvirtadienį, rugpjūčio 8-ąją. Nuo istorinio pastato dėl blogo oro nukrito karnizo fragmentas, kuris pramušė stiklinį stotelės stogą ir mirtinai sužalojo vyrą. Nukentėjusysis patyrė galvos smegenų traumą ir mirė iškart. Paaiškėjo, kad žuvo gydytojas ukrainietis Vitalijus Slavnovas.

Lenkijos antidopingo agentūra (POLADA) informavo, kad ji tapo programišių atakos taikiniu. Dėl incidento buvo paviešinta šiai institucijai priklausančių duomenų. Agentūros svetainė neveikia. Tai pranešė Lenkijos radijas. Kaip socialiniuose tinkluose rašo POLADA, galima daryti prielaidą, kad ataką surengė priešiškos šalies tarnybų remiama grupuotė. POLADA tikina, kad ėmėsi reikiamų priemonių sistemoms apsaugoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį pareiškė, kad šį savaitgalį valdžios institucijos turi išlikti budrios, baiminantis, jog Anglijos miestuose ir miesteliuose gali įsiplieksti nauja kraštutinių dešiniųjų riaušių banga.  „Esu visiškai įsitikinęs, kad pastarosiomis dienomis atvykę policijos pareigūnai ir greitas teisingumo vykdymas mūsų teismuose turėjo realų poveikį“, – pareiškė jis.

Buvęs katalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as, išvakarėse apsilankęs Barselonoje, išvyko į Belgiją, penktadienį pranešė jo partijos „JxCat“ vadovas.  „Jis grįžta į Vaterlo“, – sakė „JxCAT“ generalinis sekretorius Jordi Turullas. Jis pridūrė, kad kol kas nėra aišku, ar C. Puigdemont'as jau atvyko į šį Belgijos miestą, kuriame praleido didžiąją savo laiko dalį nuo 2017 metų, kai pabėgo iš Ispanijos.

Po Vienoje atšauktų Taylor Swift koncertų sulaikytas dar vienas asmuo. Tai yra 18-metis iš Irako, sakė Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris. Įtariamasis esą buvo prisiekęs ištikimybę „Islamo valstybei“ (IS). Jis priklausė 19–mečio pagrindinio įtariamojo aplinkai. Tačiau, anot ministro, nėra nustatyta, kad jis būtų tiesiogiai dalyvavęs rengiant išpuolio planus. Tuo tarpu prokuratūra paprašė skirti kardomąjį kalinimą abiem prieš tai sulaikytiems įtariamiesiems.

Prie Bulgarijos parlamento susirinkę protestuotojai ketvirtadienį pasmerkė ankstesnę dieną priimtus švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais mokyklose draudžiama kalbėti apie LGBTIQ ir tai, kas vadinama netradiciniais seksualiniais pasirinkimais. Protestą organizavo feministinės, LGBTIQ ir kitos žmogaus teisių grupės, raginančios atšaukti šiuos pakeitimus, tarp kurių – LGBTIQ „propagandos“ uždraudimas mokyklose.

Penktadienį ryte netoli Ankaros į greitkelio viaduką atsitrenkus autobusui, devyni žmonės žuvo, dar 26 buvo sužeisti, pranešė Turkijos sostinės regiono gubernatorius. Nelaimė įvyko 5.00 val. (2.00 val. Grinvičo laiku), pranešė visuomeninis televizijos kanalas TRT. Autobusas važiavo iš į vakarus nuo Ankaros esančio Eskisehiro miesto. Ankaros regiono gubernatoriaus Vasipo Sahino teigimu, preliminariais duomenimis, autobuso vairuotojas užmigo už vairo ir nė nebandė stabdyti.

Jungtinės Tautos (JT) įspėja dėl didėjančio teroro pavojaus Europai, kurį kelia džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) atšaka Afganistane. „Chorsano provincijos Islamo valstybė“ (ISPK) kelia Europai „didžiausią teroro grėsmę iš išorės“, ketvirtadienį JT Saugumo Taryboje pareiškė JT kovos su teroru biuro vadovas Vladimiras Voronkovas. ISPK „per praėjusius šešis mėnesius pagerino savo finansinius ir logistinius pajėgumus“, sakė V. Voronkovas.

Rumunijos Midijos uoste, kuris yra į šiaurę nuo Konstancos, ketvirtadienio popietę remontuojamame laive kilo gaisras. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „CTnews.ro“. Gavusios informaciją apie gaisrą, avarinės tarnybos nusiuntė į incidento vietą šešis ugniagesių automobilius, dvi gelbėtojų brigadas ir automobilį nukentėjusiesiems transportuoti. Ugniagesiai iš pradžių rado dviejų, vėliau – dar dviejų žuvusiųjų kūnus.

Estija prie savo rytinės ES išorės sienos su Rusija įvedė visišką muitinės kontrolę. Vyriausybės sprendimu, nuo ketvirtadienio įgyvendinama griežtesnė patikra kelių ir geležinkelių sienos kirtimo punktuose Narvoje, Koiduloje ir Luhamoje – ji keičia keleivių ir automobilių kontrolę, kuri iki šiol buvo vykdoma atsižvelgiant į rizikas. Taip norima užkirsti kelią ES sankcionuojamų prekių gabenimui ir tranzitui per Estiją.

Tūkstančiai protestuotojų keliuose Anglijos miestuose trečiadienį į išėjo į gatves, protestuodami prieš rasizmą ir kraštutinių dešiniųjų riaušes, dėl kurių britų policija yra paskelbusi aukštą parengtį. Riaušininkai kai kuriuose Anglijos ir Šiaurės Airijos miestuose ir miesteliuose puldinėja mečetes ir viešbučius, kuriuose apgyvendinti prieglobsčio prašytojai. Neramumus pakurstė dezinformacija apie praėjusią savaitę įvykdytą mirtiną išpuolį peiliu, pareikalavusį trijų mergaičių gyvybių.

Rusijos opozicijos politikas Vladimiras Kara-Murza, kuris buvo paleistas per apsikeitimą kaliniais, teigia iki paskutinės akimirkos manęs, kad niekada nebeatgaus laisvės. „Visiškai neabejojau, kad mirsiu kalėjime“, – sakė jis interviu vokiečių laikraščiui „Die Zeit“. Kremliaus kritikas buvo nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.

Bulgarijos vyriausybė trečiadienį pasekė Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos pavyzdžiu ir savo mokyklose uždraudė platinti žinutes, kuriose būtų kalbama apie ne heteroseksualinius santykius. Pagal naująjį įstatymą vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su „netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu sau. Panašūs draudimai jau galioja ES narėse Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje.

Moldovos vyriausybės atstovas Danielis Vodă pavadino suklastotu neva Europos Komisijos laišką, kurį gavo šalies valstybės tarnautojai ir kuriame nurodoma tam tikromis dienomis ant ministerijų pastatų iškelti LGBT vėliavas. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis „NewsMaker“. Tariamame Europos Komisijos laiške rašoma, kad Moldovos ministerijų darbuotojai anglų kalbos žinias turi patvirtinti, laikydami IELTS egzaminus, kitaip jiems grės atleidimas.

Bulgarijos parlamentas trečiadienį priėmė švietimo įstatymo pakeitimus, tarp kurių – LGBTIQ „propagandos“ uždraudimas mokyklose. Tai teisių grupės pavadino diskriminacija. Įstatymo pakeitimas, kurį pasiūlė prorusiška laikoma šalies partija „Vazraždane“, buvo priimtas 159 balsais „už“, 22 balsavus „prieš“ ir 12 susilaikius.

Graikijos Kretos salą trečiadienio rytą supurtė trys žemės drebėjimai. Vietos žiniasklaida pranešė, kad niekas nenukentėjo, pagalbos tarnybų teigimu, konstrukcijos nebuvo pažeistos. Drebėjimų centras buvo į pietus nuo salos, nuo trijų iki penkių kilometrų gylyje po jūros dugnu. Drebėjimai buvo 4,1, 4,8 ir 4,5 balo stiprumo. Pranešta, kad jie buvo juntami net iki Herakliono miesto šiaurinėje salos pakrantėje.

Praėjusią savaitę Rygoje nakvynės namų svečias, kilus ginčui, peiliu mirtinai subadė registratūros darbuotoją. Įtariamasis buvo sulaikytas įvykio vietoje. Apie tai informavo portalas LSM, remdamasis rugpjūčio 7 d. paskelbtu policijos pranešimu spaudai. Liepos 29-osios popietę policijai ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybai buvo pranešta, kad Rygos Pardaugavos rajone, nakvynės namuose, subadytas registratūros darbuotojas.

Berlyne sulaikytas 39 metų gydytojas, įtariamas nužudęs keturias 72-94 metų amžiaus moteris ir padegęs jų namus, trečiadienį pranešė policija. Tyrėjai mano, kad gydytojas, dirbęs vienoje slaugos tarnyboje, paliatyviosios slaugos srityje, padegė butus norėdamas nuslėpti savo nusikaltimus, sakoma policijos pranešime. Vyras buvo sulaikytas antradienį dėl nusikaltimų, padarytų Berlyno Noikelno ir Plentervaldo rajonuose.

Danų ministrę pirmininkę Mette Frederiksen užpuolusiam Lenkijos piliečiui Danijos teismas skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nurodė jį deportuoti.

Sveikatos ekspertai antradienį paragino olimpinių žaidynių organizatorius nutraukti bendradarbiavimą su „The Coca-Cola Company“, tvirtindami, kad dabartinis milijardinis susitarimas dėl sporto renginių rėmimo leidžia JAV bendrovei nukreipti dėmesį nuo to, kad gaivieji gėrimai yra nepalankūs sveikatai. Toks raginimas prisidėjo prie gausios kritikos dėl plastikinių butelių kiekio Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Lietuvoje dislokuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Italijos naikintuvai antradienį pakilo perimti neatpažintą orlaivį Baltijos šalių oro erdvėje. Apie tai skelbia „Europeiskaja Pravda“, remdamasi Italijos gynybos ministerija. Italijos naikintuvai „Typhoon“ pakilo iš Šiaulių bazės, gavę įsakymą iš NATO stebėjimo centro Vokietijoje. Italijos gynybos ministerija nepateikė jokių detalių apie incidentą, įskaitant tai, koks tai buvo lėktuvas.

Vakarų Vokietijoje sugriuvus daliai viešbučio, žuvo du ir keli asmenys buvo sužeisti, o gelbėtojai trečiadienį toliau stengiasi išlaisvinti po griuvėsiais įstrigusius žmones, pranešė institucijos. Viešbutis įsikūręs vynuogių augintojų miestelyje prie Mozelio upės.  Policijos išplatintame pranešime teigiama, kad antradienį apie 23 val. vietos (trečiadienį 0 val. Lietuvos) laiku sugriuvo vienas Krefe esančio viešbučio aukštas.

Talino Harju miesto apylinkės teisme pradėtas parengtinis prieš Estijos pilietę Svetlaną Burcevą pradėtos bylos dėl valstybės išdavystės ir darbo Rusijos propagandininkams nagrinėjimas, pranešė visuomeninis Estijos transliuotojas ERR. Susitikusios šalys susitarė, kad bylos nagrinėjimas teisme prasidės lapkričio 1 d. 1994 m. S. Burceva natūralizacijos būdu įgijo Estijos pilietybę.

Rusijos propagandistai internete išplatino informaciją, kad esą pabėgėliai ukrainiečiai Rumunijoje padegė degalų sandėlį. Šalies Gynybos ministerija paneigė šią melagieną. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rumunijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Kaip pažymėjo žinybos atstovai, melagieną paskelbė su Rusija susijusios „Telegram“, „VK“, „YouTube“ ir „Reddit“ paskyros. Pranešime buvo teigiama, kad grupė nežinomų asmenų padegė degalų sandėlį Rumunijos Bragadiru mieste.

Graikijoje ir Rumunijoje fiksuojami užkrečiamos virusinės ligos, smulkiųjų atrajotojų maro, protrūkiai. Ožkų, avių ir kitų nedidelių atrajojančių gyvulių augintojams rekomenduojama išlikti budriems ir imtis atsargumo priemonių.

Europos Sąjungos Taryba antradienį patvirtino pirmąją kone 4,2 mlrd. eurų išmoką Kyjivui pagal Ukrainos priemonės mechanizmą, pranešė blokui pirmininkaujanti Vengrija. „Pasibaigus rašytinei procedūrai, Taryba šiandien priėmė sprendimą, leidžiantį atlikti pirmąjį beveik 4,2 mlrd. eurų mokėjimą pagal Ukrainos priemonę. Šiuo sprendimu remiamas Ukrainos makrofinansinis stabilumas ir jos viešojo administravimo veikimas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė ES šį pusmetį pirmininkaujanti Vengrija.

Prahos teismas antradienį skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę čekų savanoriui, pripažintam kaltu dėl plėšikavimo, kuriuo užsiėmė būdamas Ukrainos kariuomenėje. Karys, Čekijos žiniasklaidos įvardytas kaip 27 metų Filipas Simanas, 2022 metų kovo mėnesį išvyko į Ukrainą ir, prieš prisijungdamas prie Ukrainos kariuomenės, praėjo apmokymus. Pasiųstas į nuniokotus Irpinės ir Bučos miestus, jis apiplėšinėjo civilius gyventojus ir žuvusius karius, teigė Čekijos žiniasklaida.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė mažiausiai iki šios savaitės pabaigos nutraukianti skrydžius į Tel Avivą ir iš šio Izraelio miesto dėl jų saugumo, stiprėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose. Bendrovės atstovas teigė, kad situacija Izraelyje gali keistis, todėl aviakompanija išlieka lanksti ir pasiruošusi prireikus koreguoti skrydžių tvarkaraštį. Tai reiškia, kad „Air Baltic“ šiuo maršrutu gali laikinai neskraidinti ir po rugpjūčio 11-osios.

Rusija sukūrė ir Kaliningrade dislokavo uždraustas raketas, galinčias nešti branduolines galvutes, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Rusija šiam karui ruošėsi ilgą laiką. Daugelį metų ji iš pradžių pažeidinėjo, o paskui denonsavo nusiginklavimo sutartis. Ji sukūrė draudžiamą ginklą, kuriame gali būti įrengtas branduolinis užtaisas. Ir dislokavo jį Kaliningrade, mažiau nei už 600 km nuo Berlyno“, – komentare „Bild“ rašė A. Baerbock.

Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen užpuolimu kaltinamas Lenkijos pilietis antradienį Kopenhagos teismui pareiškė, kad neprisimena, jog būtų jai smogęs, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Įtariamajam, kurio tapatybė Danijos institucijų sprendimu nėra nurodoma, gresia laisvės atėmimo bausmė ir deportacija, jei jis bus pripažintas kaltu.

Mama, bandžiusi gauti pasą savo dukrai, atsidūrė teisinių ginčų sūkuryje. Lucy iš pietvakarių Anglijos kreipėsi dėl paso 6-metei dukrai prieš šeimos kelionę į Disneilendą. Ši kelionė būtų buvusi pirmosios šeimos atostogos kartu, tačiau jie susidūrė su tam tikrais nesklandumais, kai pasų biuras pasakė, kad negali išduoti paso, skelbia portalas „Unilad“. Kai Lucy pateikė prašymą, biuras atsakė, kad dėl dukters vardo jie negalės jo patenkinti.

Latvijoje sulaikyti du lietuviai, įtariami bandę per sieną pergabenti beveik 10 kilogramų marihuanos, pirmadienį pranešė Valstybės pajamų tarnybos (VID) Mokesčių ir muitinės departamento atstovai.   Šių metų liepą muitinės pareigūnai pasienyje sustabdė lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz“ su lietuviškais numeriais. Automobilis važiavo iš Salacgryvos link Estijos, jį vairavo Lietuvos pilietis. Keleivis taip pat buvo lietuvis.

Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas po praėjusią savaitę tarp Rusijos, Baltarusijos ir keleto Vakarų valstybių įvykusio istorinio apsikeitimo kaliniais primygtinai perspėja nevykti į Rusiją. „Rusijoje jau seniai niekam nėra saugu“, – duodamas interviu leidiniui „Stern“ pasakė M. Buschmannas. „Ir aš primygtinai rekomenduoju nevykti į šalį, kur niekam nėra saugu, nebent tai būtų absoliučiai reikalinga“, – sakė M. Buschmannas.

Daugiau kaip ketvirtadalis Lenkijos piliečių dabartinį vyriausybės vadovą Donaldą Tuską laiko geriausiu šalies premjeru šiame amžiuje. Tai rodo tyrimo, kurį portalo „Wirtualna Polska“ užsakymu atliko bendrovė „United Surveys“, rezultatai. Apklausos duomenimis, „Piliečių platformos“ (PO) lyderį D. Tuską geriausiu XXI amžiaus Lenkijos vyriausybės vadovu laiko 27,6 proc. respondentų. Antrąją vietą užėmė jo pirmtakas Mateuszas Morawieckis iš „Teisės ir teisingumo“ (PiS), surinkęs 24,6 proc.

Europos Parlamente siūloma stabdyti Vengrijos narystę Šengeno zonoje po to, kai Budapeštas nusprendė įsileisti Rusijos ir Baltarusijos piliečius į savo teritoriją. Laišką su reikalavimu pasirašė 70 europarlamentarų grupė, rašoma „Politico“. „Mes siūlome Europos Komisijai priimti skubius sprendimus dėl sankcijų Vengrijai, nes ji gali įgalinti spragą ir potencialiai sukurti grėsmę bendrai veikiančiai Šengeno zonai ir jos vaidmeniui, kaip saugiai erdvei piliečiams“, – rašoma dokumente.