Europa

Europos Sąjunga ir Serbija penktadienį pasirašė susitarimą dėl ličio tiekimo plėtros – jis laikomas itin svarbia priemone, siekiant Europos perėjimo prie žaliosios ekonomikos. Susitarimo memorandumas, pasirašytas per Belgrade vykusį „viršūnių susitikimą dėl svarbiausių žaliavų“, laikomas pirmuoju žingsniu siekiant panaudoti Serbijos ličio išteklius ir galbūt pereinant prie tiekimo grandinės, apimančios ličio baterijų ir jų komponentų gamybą.

Pasipriešinus Vengrijai, ES šalims nepavyko priimti bendro pareiškimo dėl Izraelio parlamento rezoliucijos, kurioje atmetamas Palestinos valstybės sukūrimas. Aukštas ES pareigūnas Briuselyje sakė, kad dėl to buvo paskelbtas tik ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio pareiškimas. Jame teigiama, kad ES apgailestauja dėl ketvirtadienį Kneseto priimtos rezoliucijos.

Beprecedentis chaosas kopiuterinėse sistemose – visame pasaulyje vėluojantys ir tūkstančiams keleivių atšaukti skrydžiai, stinganti bankų veikla, sustoję traukiniai. Su tokiais trikdžiais susidūrė Jungtinės Amerikos Valstijose, Australija, Vakarų Europa ir Lietuva. Ne išimtis ir Vilniaus oro uostas – sutrikimai fiksuojami veikiančiose „Ryanair“ ir „Wizzair“ bendrovėse.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį tapo pirmuoju užsienio šalies vadovu, kuris nuo 1997 metų asmeniškai kreipėsi į Jungtinės Karalystės ministrų kabinetą, ir sulaukė jo narių ovacijų. Po iškilmingo priėmimo ministro pirmininko Keiro Starmerio rezidencijoje ir biure Dauningo gatvėje Nr. 10 V. Zelenskis supažindino naujosios leiboristų vyriausybės narius su esama padėtimi Ukrainoje.

Estijos finansų ministerija nusiuntė vyriausybei apsvarstyti pakeitimus, pagal kuriuos keliais kirsti pietrytinę valstybės sieną ir vežti prekes per ją būtų galima tik dienos metu. Finansų ministras Martas Vorklaevas sakė, kad sausumos sienų su Rusija ir Baltarusija kirtimo punktai jau yra uždaryti Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kreipėsi į Jungtinės Karalystės naująjį ministrų kabinetą.  V. Zelenskis buvo pasveikintas ovacijomis ir tapo pirmuoju užsienio lyderiu, kuris kreipėsi į britų vyriausybę asmeniškai nuo 1997 metų, kai kalbą sakė tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas.

Lidse Šiaurės Anglijoje ketvirtadienio vakarą kilo neramumai: riaušininkai apvertė policijos automobilį ir padegė dviaukštį autobusą, pranešė britų žiniasklaida. Miesto pareigūnai teigė, kad po naktinių neramumų, kurie prasidėjo policijai ir vietos valdžios darbuotojams įsikišus į „šeimyninį incidentą“ ir gyventojams protestuojant išėjus į gatves, tvarka buvo atkurta. Policija įvykius apibūdino kaip „rimtų neramumų incidentą“, kuris prasidėjo ketvirtadienį apie 17 val. vietos (19 val.

Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai penktadienį pranešė, kad susidūrė su problemomis, susijusiomis su dideliu pasauliniu IT sistemų sutrikimu. „Paryžiaus 2024-ųjų [olimpiada] žino apie pasaulines technines problemas, veikiančias „Microsoft“ programinę įrangą. Šios problemos turi įtakos Paryžiaus 2024-ųjų [olimpiados] IT operacijoms“, – teigė organizatoriai.

Penktadienio rytą Armėnijoje, netoli Kotaiko srities Jegvardo miesto, sudužo lėktuvas An-2. Tai pranešė portalas „Aysor.am“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad per orlaivio katastrofą žuvo du žmonės. Į incidento vietą išvyko operatyvinė grupė. An-2 – sovietinis daugiatikslis lengvasis orlaivis, naudojamas kaip žemės ūkio, sportinis, transporto, karinis mokomasis ir keleivinis lėktuvas. Portalo „News.am“ duomenimis, Kotaiko srityje yra karinis mokomasis aerodromas.

Penktadienį Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo žmona Begona Gomez atvyko į Madrido teismą, iškviesta duoti parodymų teisėjui, vykstant preliminariam jos verslo ryšių tyrimui dėl korupcijos. Žmonos veiklos tyrimą įniršęs P. Sanchezas vadina šmeižto kampanija. Tyrimo dėmesio centre yra B. Gomez ryšiai su verslininku ir konsultantu Juanu Carlosu Barrabesu, gavusiu valstybės finansavimą. B. Gomez pasinaudojo savo teise tylėti prieš teisėją.

Anksčiau Lietuvos požiūrį į Rusiją „pranašišku“ vadinusi Norvegija kritikuoja Lietuvos sprendimą išstoti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. Vakar tokį pranešimą išplatino Norvegijos užsienio reikalų ministerija, o pastabas Lietuvos prezidentui išsakė ir Norvegijos ministras pirmininkas. Šis pranešimas buvo išplatintas ketvirtadienį – po to, kai Lietuvos Seimas priėmė sprendimą dėl Lietuvos išstojimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.

34-erių Jesmin Akter netyčia nužudė 11 metų mergaitę kaimynę per jos gimtadienį, rašo „Sky news“. Skelbiama, kad moteris mergaitę netyčia nužudė nelegaliai įvežta nuodinga medžiaga, kurią naudojo naikindama patalynės blakes. Įvykis įvyko 2021 m. Dvejų vaikų motina J. Akter panaudojo mirtinai pavojingą aliuminio fosfido kiekį. Jį atsigabeno lėktuvu iš Italijos, kad išnaikintų užkratą savo bute Rytų Londone. Paskleidusi nuodingą medžiagą savo bute moteris su šeima išvyko iš namų.

Kibernetinio saugumo bendrovė „CrowdStrike“ penktadienį pareiškė, kad problema, dėl kurios sutriko įmonių veikla visame pasaulyje, nėra saugumo incidentas ar kibernetinė ataka. Bendrovės „CrowdStrike“ generalinis direktorius George'as Kurtzas (Džordžas Kurcas) socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad bendrovė aktyviai dirba su klientais, kuriuos paveikė defektas, aptiktas viename programinės įrangos atnaujinime „Windows“ operacinę sistemą naudojantiems kompiuteriams.

Liepos 19-ąją keliautojai susidūrė su netikėtais oro linijų „Wizzair“ ir „Ryanair“ trikdžiais savitarnos tinklapyje. Keliones planuojantys žmonės negali užsakyti bilietų, o „Ryanair“ išplatino pranešimą apie „IT paslaugų teikėjų problemas“ ir paragino žmones atvykti į oro uostus likus trims valandoms iki skrydžio pradžios. Penktadienį, liepos 19-ąją, sutriko dviejų didžiausių pigių skrydžių bendrovių Europoje – „Wizzair“ ir „Ryanair“ – veikla.

Viktoras Orbanas pateikė savo diskusijų su Ukrainos, Rusijos, Kinijos, Turkijos lyderiais ir Donaldu Trumpu apibendrinimą. Tai jis paskelbė savo interneto svetainėje. „Kad mano ataskaitos EVT prezidentui Charlesiui Micheliui fragmentai apie mano taikos misiją buvo paviešinti, nusprendžiau paskelbti visą dokumentą, jog būtų aiškiau ir suprantamiau“, – „X“ pasidalindamas nuoroda parašė jis.

Baltarusija trečiadienį išplėtė bevizio režimo taikymą 35 Europos valstybių, įskaitant Europos Sąjungos nares ir Jungtinę Karalystę, piliečiams. Apie šį sprendimą pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, teigdama, kad baltarusių autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka patvirtino laikiną bevizį režimą Europos piliečiams, atvykstantiems traukiniais ar automobiliais.

Italijos ministrės pirmininkės Giorgia Meloni kraštutinių dešiniųjų partija ketvirtadienį balsavo prieš antrąją Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kadenciją, kritikuodama jos žaliesiems palankią poziciją.  Anksčiau ketvirtadienį U. von der Leyen užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir ir toliau eis įtakingos Europos Komisijos pirmininkės pareigas.  Strasbūre posėdžiaujantys europarlamentarai 401 balsu prieš 284 pritarė jos kandidatūrai.

Petras Gražulis vėl papuolė į nemalonią situaciją. Šį kartą besiblaškantis europarlamentaras užfiksuotas vaizdo įraše. Ketvirtadienį Strasbūre Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perrinkta antrajai penkerių metų kadencijai. Skelbiant slapto balsavimo rezultatus pasaulio žiniasklaidos atstovai filmavo U. von der Leyen, tačiau akys ne ką mažiau krypo ir į netoliese besiblaškantį P. Gražulį.

Privatus transliuotojas „Radio Zet“ ketvirtadienį pranešė, kad Vidaus saugumo agentūra (ABW) išsiaiškino, jog Lenkijos įmonė „Wytwornia Sprzetu Komunikacyjnego“ (WSK), įsikūrusi Poznanėje, vakarų Lenkijoje, pardavinėjo atsargines dalis Irano įmonei „Iran Motorsazan Company“, gaminančiai žemės ūkio traktorius. Šiuo keliu degalų siurbliai patekdavo į Irano gamyklas, gaminančias kovinius dronus „Shahed 136“, kuriuos vėliau įsigydavo Rusija ir naudodavo smūgiams Ukrainoje vykdyti.

Po daugiau nei 30 metų Estijoje pirmą kartą įtariamas choleros atvejis. Mirtimi galinčios baigtis liga įtariama ir, manoma, netrukus bus patvirtinta dviem vaikams, kurie su tėvais grįžo iš Azerbaidžano. Estijos medikai atlieka tyrimus, kurie, beveik neabejojama, patvirtins, kad po beveik trisdešimties metų į šalį sugrįžo cholera. Savaitės pradžioje vaikas, turintis choleros simptomų, buvo paguldytas į ligoninę Taline.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena penkerių metų Europos Komisijos pirmininkės kadencija. V. Zelenskis pabrėžė, kad Kyjivas yra pasirengęs prisidėti prie taikos, saugumo ir klestėjimo Europoje. „Linkiu pirmininkei U. von der Leyen visokeriopos sėkmės siekiant rezultatų dėl visų europiečių ir stiprinant ES [Europos Sąjungos] vienybę, gynybą ir ekonominę galią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena penkerių metų Europos Komisijos pirmininkės kadencija. „Sveikinu brangiąją Ursulą von der Leyen, [pasisakančią] už suverenesnę, klestinčią, konkurencingesnę ir demokratiškesnę Europą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena Europos Komisijos pirmininko kadencija ir pažymėjo, kad nekantriai laukia, kada galės „glaudžiai bendradarbiauti“ su ES vadove.

Ispanijos laukia pirmosios tikrai karštos šios vasaros dienos – prognozuojama iki 44 laipsnių kaitra. Saragosoje šalies šiaurės rytuose iki penktadienio termometrų stulpeliai turėtų kopti iki 42 laipsnių padalos. Dar karščiau gali būtu Andalūzijoje pietuose. Sevilijos ir Kordobos miestuose penktadienį gali kaisti net iki 44 laipsnių, įspėjo meteorologijos tarnyba „Aemet“. Ir naktimis temperatūra Ispanijoje nekris žemiau 20 laipsnių – tada kalbama apie tropines naktis.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Baltijos šalys demonstruoja blogą skonį atsisakydamos aukštu lygiu dalyvauti artėjančiuose susitikimuose jo šalyje, susijusiuose su Budapešto pirmininkavimu Europos Sąjungai. „Manau, kad jie turi blogą skonį, nes būti Vengrijoje yra smagu ir džiugu, – trečiadienį interviu valstybinei rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė P. Szijjarto.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena penkerių metų kadencija Europos Komisijos pirmininko pareigose.

 Ursula von der Leyen  ketvirtadienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir dirbs įtakingos Europos Komisijos pirmininkės poste dar penkerius metus. Strasbūre posėdžiaujantys europarlamentarai 401 balsu prieš 284 pritarė jos kandidatūrai. 15 europarlamentarų susilaikė. Išrinkimui buvo būtina užsitikrinti bent 361 balsą. Tai bus antroji U. von der Leyen pirmininkavimo Europos Komisijai kadencija. Pirmą kartą į šias pareigas vokietė buvo išrinkta 2019 metų liepą.

ES turėtų palengvinti keliones traukiniais ir sukurti „vieningą rezervacijų sistemą“ visame 27 šalių bloke, ketvirtadienį pasiūlė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė šią idėją pasiūlė prieš pat ES įstatymų leidėjams pradedant balsavimą dėl antrosios jos kadencijos. „Siūlysime Vieningo skaitmeninio rezervavimo ir bilietų pardavimo reglamentą, kad europiečiai galėtų nusipirkti vieną bilietą vienoje platformoje“, – sakoma parengtame dokumente.

Keliose pietų ir pietryčių Europos šalyse dėl galimai pavojingo karščio paskelbti ekstremalių orų perspėjimai. Graikijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje tvyro dideli karščiai, kurie tęsis ir toliau. Graikijos kultūros ministerija nurodė vidury dienos kelioms valandoms uždaryti kultinį Akropolį. Meteorologai teigė, kad iš Afrikos plūstantis karštas oras kaitins šalį iki sekmadienio.

Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba (PMLP) pranešė, kad rugpjūčio pradžioje išsiųs laiškus 4 650 Rusijos piliečių, kuriuose informuos apie tai, kokių veiksmų jie turėtų imtis, kad galėtų pasilikti Baltijos šalyje, įsigaliojus naujoms Imigracijos įstatymo pataisoms.

ES įstatymų leidėjai ketvirtadienį pradėjo balsavimą dėl to, ar suteikti Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen antrą penkerių metų kadenciją. Apie 719 Europos Parlamento narių Strasbūre (Prancūzija) kiek po 11.00 val. Grinvičo laiku susirinko slaptam balsavimui į pirmąjį Europos Parlamento posėdį po birželio mėnesį įvykusių rinkimų. Balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti po 12.30 Grinvičo (15.30 Lietuvos) laiku. U. von der Leyen reikia bent 361 įstatymų leidėjo paramos.

Ketvirtadienį naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, priimdamas į viršūnių susitikimą susirinkusius lyderius iš viso žemyno, pažadėjo bendradarbiauti su kolegomis Europoje, kad atkurtų „Brexito“ pablogintus ryšius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Jungtinę Karalystę, kur vyks Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimas. Socialiniame tinkle „Telegram“ V. Zelenskis rašė, kad jis ne tik dalyvaus ketvirtajame EPB viršūnių susitikime, bet ir planuoja derybas su karaliumi Charlesu III, neseniai darbą pradėjusiu britų premjeru Keiru Starmeriu, naujosios jo vyriausybės pareigūnais ir gynybos bendrovių vadovais.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį sukritikavo Vengrijos premjero Viktoro Orbano diplomatinę kelionę į Maskvą aptarti karo Ukrainoje užbaigimo būdus kaip „pataikavimo misiją“. „Ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita, kaip pataikavimo misija“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) sakė ji.

Netikėta karščio banga Ukrainoje dienas apkartino ne vienam, tarp jų – ir ukrainiečių porai, kuri įamžino, kaip liepą minėjo savo vestuves, vykusias 37 laipsnių karštyje. Trumpame vaizdo įraše matyti, kaip jaunikį ir jaunąją šventės svečiai bandė vėsinti visais įmanomais būdais – ir mažu, ir dideliu ventiliatoriais, ir vėduoklėmis.

Nuo Italijos ir Graikijos iki Kroatijos ir Rumunijos dėl didelio karščio kyla gaisrai ir suvartojama rekordiškai daug elektros energijos. Italijos sveikatos apsaugos ministerija antradienį 12 miestų paskelbė įspėjimą dėl didžiausio karščio, nes karšto oro banga iš Afrikos užplūdo Pietų Europą ir Balkanus.

Per gaisrą, naktį kilusį Pietų Prancūzijos Nicos miesto darbininkų rajone, žuvo septyni žmonės, anksti ketvirtadienį pranešė ugniagesiai. Apie gaisrą gelbėtojams buvo pranešta maždaug 2.30 val., jo priežastis vis dar nežinoma. Nepaisant dislokuotų didelių išteklių, „deja, per šį gaisrą žuvo septyni žmonės“, sakė gelbėtojai. Vienas žmogus nuvežtas į ligoninę „skubiam gydymui“, dar du irgi gydomi ligoninėje, tačiau jų atvejis ne toks skubus.

Europos Parlamentas ketvirtadienį balsuos dėl Ursulos von der Leyen antros kadencijos Europos Komisijos (EK) vadovės poste. Strasbūre vyksiančioje parlamento plenarinėje sesijoje bus sprendžiama, ar U. von der Leyen dar penkerius metus vadovaus EK. Kad užsitikrintų mandatą, poliglotė vokietė turi surinkti bent 361 balsą 720 vietų parlamento rūmuose. Balsavimas rengiamas po praėjusį mėnesį įvykusių EP rinkimų.

Du ugniagesiai trečiadienį žuvo, kovodami su miško gaisru netoli Italijos pietuose esančio Materos miesto, socialiniame tinkle „X“ pranešė Italijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba. „Šią popietę, vykdant miško gaisro gesinimo operaciją, gyvybės neteko du ugniagesiai. Šio įvykio aplinkybės tiriamos“, – nurodė ji.

Rytų ir Vidurio Europą, kaip ir Lietuvą, užklupo karščio banga – kai kur termometro stulpelis rodo daugiau nei 40 laipsnių. Ieškodami vėsos, žmonės plūsta prie vandens telkinių ir fontanų. Kiti stengiasi neišeiti iš namų ir gaivintis oro kondicionieriumi. Tačiau ukrainiečiai, kurie taip pat kenčia nuo karščio, tokios prabangos neturi. Rusai sunaikino didžiąją dalį šalies elektrinių, todėl pusę paros šalyje elektros tiesiog nėra.

Ukraina netrukus gaus pirmąją reguliarią išmoką iš naujojo milijardinio ES pagalbos programos fondo. Šalis įvykdė tam reikalingas reformų sąlygas, pranešė peržiūrą atlikusi Europos Komisija. Jos vertinimu, Ukrainai galėtų būti išmokėti 4,2 mlrd. euro. Reformų reikalavimai pirmajai išmokai gauti numatė, kad vyriausybė Kyjive turi priimti naujus įstatymus, kurie leistų veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir ekonominiu nusikalstamumu.

Šiaurės Makedonija jau kelias dienas kovoja su miškų ir krūmynų gaisrais, tuo tarpu šalyje siaučia sausra, pučia stiprus vėjas, o oro temperatūra pavėsyje siekia 40 laipsnių. Trečiadienį prie tarptautinės ugniagesių komandos prisijungė Rumunija, ugniai gesinti pasiųsdama du specialius orlaivius, iš kurių vienas yra pritaikytas mėtyti penkių tonų vandens bombas, pranešė civilinės apsaugos tarnybos vadovas Stojancas Angelovas, kurio žodžius cituoja naujienų portalas MKD.

Pietų Europą alinant karščio bangai, Graikijos kultūros ministerija trečiadienį kelioms valandoms vidurdienį dėl karščių įsakė uždaryti žymųjį Akropolį, o pareigūnai perspėjo, kad didžiojoje šalies dalyje gali susidaryti ekstremalios sąlygos. Meteorologai teigė, kad karštas oras iš Afrikos, kaip prognozuojama, kepins Graikiją dar kelias dienas ir mažiausiai iki sekmadienio, o karščio bangos piką pasieks trečiadienį ir ketvirtadienį, kai temperatūra turėtų siekti 43 laipsnius Celsijaus.

Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija trečiadienį pranešė, kad savaitgalį per stiprią audrą, siautėjusią didžiojoje šalies dalyje, žuvo šeši žmonės. Pareigūnai nurodė, kad kai kuriuose miestuose vis dar yra sutrikęs vandens ir elektros tiekimas.  Ministerija pranešė, kad sekmadienį audra nusiaubė 330 miestų ir kaimų šalies pietuose esančiose Bresto, Gomelio ir Magiliavo srityse.

NATO į aljanso specialiojo pasiuntinio Kyjive pareigas paskyrė Patricką Turnerį, trečiadienį pranešime spaudai paskelbė gynybos aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. P. Turneris NATO atstovybei Ukrainoje (NRU) vadovaus nuo rugsėjo.

Europos Parlamentas trečiadienį balsavo už rezoliuciją, kuria pasmerkė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Kremliuje. ES įstatymų leidėjai 495 balsais už, 137 prieš ir 47-iems susilaikius pareiškė, kad V. Orbáno veiksmai yra „akivaizdus ES sutarčių ir bendros užsienio politikos pažeidimas“, rašoma pranešime spaudai.

Daugeliui ES valstybių narių sunkiai sekasi integruoti Ukrainos pabėgėlius į savo darbo rinkas, teigiama trečiadienį paskelbtame Vokietijos užimtumo tyrimų instituto (IAB) tyrime. IAB nustatė, kad 2024 metų pradžioje Vokietija pasiekė 27 proc. integracijos lygį. Visoje Europoje pirmauja Lietuva – 57 proc., po jos seka Danija – 53 proc. ir Lenkija – 48 proc. Suomijoje, Norvegijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje, integracijos rodikliai yra prasčiausi – mažiau nei 20 proc.

Trečiadienį atstovai iš viso politinio spektro sveikino buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, privačiai su artimiausiais žmonėmis švenčiančią 70-ąjį gimtadienį, pranešė jos atstovė. A. Merkel 16 metų vadovavo šaliai, kurios ekonomika yra stipriausia Europoje, buvo pirmoji moteris, ėjusi šias pareigas. Kancleris Olafas Scholzas gyrė „įspūdingą politinę karjerą“ padariusią pirmtakę.

Trečiadienį iš Rygos (Latvija) į Prištiną (Kosovą) skridęs lėktuvas buvo priverstas įskristi į Baltarusijos oro erdvę dėl kilusios audros Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Lėktuvas sėkmingai pasiekė numatytą maršruto tašką, nors šiek tiek pavėlavęs.