Koronavirusas COVID-19

Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų. Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų nenustatyta.

Lietuviai pastaraisiais metais buvo laimingesni už kaimynus, rodo penktadienį paskelbtas Pasaulio laimės indeksas. Jame Lietuva užėmė 38 vietą, kai pernai buvo 41. Estija indekse yra 40 vietoje, Lenkija – 44, Latvija – 51, Baltarusija ir Rusija užėmė atitinkamai 75 ir 76 vietas. Laimingiausia pasaulio valstybe pripažinta Suomija, po jos seka Danija, Šveicarija, Islandija ir Nyderlandai. Tiriamas laikotarpis apima 2018-2020 metus.

Konservatorė Paulė Kuzmickienė mano, kad nors „Astrazeneca“ vakcinai reputacijos prasme suduotas stiprus smūgis, tačiau padėtį galėtų pataisyti šalies vadovai, kurie viešai pasiskiepys šia vakcina. Politikė pritaria, kad prioritetų eilė skiepijant šia vakcina galėtų būti lankstesnė bei siunčia kritikos strėles buvusiai Vyriausybei, kuri laiku nesusirūpino vakcinacijos ir jos komunikacijos kampanija.

Į Lietuvą penktadienį atgabenta 4,8 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, dalis septintosios šio gamintojo vakcinų siuntos savivaldybes pasieks dar penktadienį, kita dalis – pirmadienį. Praėjusią savaitę SAM informavo BNS, kad kovą „AstraZeneca“ pristatys 39 proc. mažiau vakcinos dozių, nei planavo anksčiau. Ministerijos duomenimis, iš viso Lietuva jau gavo 120,5 tūkst.

Atsižvelgiant į COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo kovo 22 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius, rašoma pranešime spaudai. Tai jau šeštasis lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinamos 86 lovos, skirtos gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. dr.

Prancūzijos sveikatos apsaugos tarnyba penktadienį rekomendavo, kad bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso būtų skiepijami tik žmonės nuo 55 metų amžiaus, atsižvelgiant į pranešimus dėl kraujo krešulių susidarymo rizikos. Leidimas vartoti šį preparatą buvo suteiktas po trumpo sustabdymo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė svarstantis galimybę leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka. Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, interviu BNS penktadienį sakė ministras. Ministras taip pat teigė, kad pagal naują tvarką kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus, o sprendimai bus priimami gyvai reaguojant į konkrečias situacijas. „Ar čia yra kokia formulė? Ne, aklos formulės nėra.

Jau nuo penktadienio Lietuvoje vėl atnaujintas skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau nuo šiol nenorintieji ja skiepytis galės palaukti kitos vakcinos, tad atsiranda proga pasiskiepyti ir kitų grupių asmenims.

Keliolikai Europos šalių suabejojus „AstraZeneca“ vakcinos saugumu ir nutraukus skiepijimą, Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, tad rekomendavo šalims atnaujinti vakcinavimo procesą. Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina atnaujintas penktadienį.

Pirmieji trys po skiepijimo Lietuvoje nustatyti tromboembolijos atvejai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vertinti kaip galimai susiję su „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad ši vakcina nėra susijusi su bendruoju kraujo krešulių susidarymo rizikos padidėjimu. „Reakcija buvo vertinta kaip tikėtina.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 16 904 testus nustatyti 622 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 10 anksčiau užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 482 naujus COVID-19 atvejus ir 12 pacientų mirtį. Naujausios pandemijos aukos patenka į 40–89 metų amžiaus grupes.

Vokietija atnaujina vakcinavimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) reguliavimo institucijų rekomendaciją, kad vakcinos teikiama nauda yra didesnė už riziką. Europos vaistų agentūra (EMA) ketvirtadienį pareiškė negalinti atmesti ryšio tarp vakcinos ir nedidelio skaičiaus pranešimų apie susidariusius kraujo krešulius, todėl pacientams turėtų būti patarta atkreipti dėmesį į visus įspėjamuosius ženklus.

Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja. „Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.

Užsikrėtimo koronavirusine infekcija skaičius Vokietijoje auga „labai aiškiu eksponentiniu tempu“, didžiausioje Europos Sąjungos šalyje plintant itin užkrečiamoms viruso atmainoms, penktadienį paskelbė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Kaip kovoti prieš jau daugiau nei metus pasaulį kamuojančią Covid-19 pandemiją? Apie tai išsamiau pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.  Dalindamasis informacija Sveikatos apsaugos ministerijos „Facebook“ paskyroje, jis taip pat apžvelgė savaitės aktualijas, susijusias su COVID-19 liga bei vakcinacijos rezultatais šalyje.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 25 998 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 419 anksčiau užsikrėtusių pacientų, visuomeninis radijas penktadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 27 278 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 356 mirusius pacientus.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 510 testų nustatytas 1 751 naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, taip pat mirė 11 anksčiau užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 700 naujų COVID-19 atvejų ir 13 pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 553,08 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie trečdalis 70-ies ir vyresnių šalies gyventojų, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys. Vyresnių nei 70 metų gyventojų amžiaus grupėje paskiepyti 33 proc. gyventojų, o tarp vyresnių nei 80-ies metų – 36 procentai. Tarp savivaldybių skiepijimas vangiausiai tebevyksta Šalčininkų rajone. Čia mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 4 proc. gyventojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79 metų, vienas žmogus priklausė 90–99 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3452 žmonės.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Imuniteto paso idėją – pasiskiepijusiems nuo Covid-19, persirgusiems arba nuolat besitestuojantiems gyventojams būtų atverta galimybė teikti ir naudotis iki šiol dėl koronaviruso neteikiamomis paslaugomis. Vilniaus mero nuomone, Imuniteto pasas padėtų išgelbėti dalį dabar uždaryto verslo, pagerintų žmonių emocinę būklę ir paskatintų žmones dažniau testuotis. Siūloma, kad imuniteto pasas galėtų būti integruotas į „KoronaStop“ programėlę.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 534 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7085 molekuliniai (PGR) ir 770 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas sudaro 6,8 procento.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį planą pasiūlė šalies premjerei Ingridai Šimonytei.

Grupė Europos Sąjungos šalių ketvirtadienį pranešė atnaujinančios gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Šių šalių vyriausybės apie tai paskelbė netrukus po Europos vaistų agentūros pranešimo, kad vakcina yra saugi ir efektyvi. Apie atnaujinamą skiepijimo šiuo preparatu ketvirtadienio vakarą jau pranešė Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Lietuva, Latvija, Slovėnija ir Bulgarija.

Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas ketvirtadienį informavo, kad Paryžiuje ir keliuose kituose šalies regionuose mėnesiui grąžinamos griežtesnės karantino priemonės, siekiant nuslopinti padidėjusį sergamumą koronavirusine infekcija. Vis dėlto jis pažymėjo, kad kad naujos priemonės nebebus tokios griežtos kaip taikytos anksčiau.

„AstraZeneca“ vakciną naudoti galima – tokią išvadą padarė skiepo saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra bei Pasaulio sveikatos organizacija. Specialistai aiškina, kad tromboembolijos atvejai jiems gerai pažįstami, dar iki skiepų tromboembolija pateko į dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų sąrašą. Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.

Nors pranešama, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu, užsimenama, kad skiepijantis jau persirgusiems COVID-19 liga gali tekti būti akylesniems. Kaip pažymėjo imunologas dr. Marius Strioga, koronavirusinė infekcija kelis kartus padidina krešėjimo sutrikimų riziką nebūtinai sergant sunkia liga.

Pirmadienį viešai „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepys prezidentas, premjerė, Seimo pirmininkė ir sveikatos apsaugos ministras. Apie tai jis pats informavo ketvirtadienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje. Kaip sakė jis, kad dar šiandien pasirašys įsakymą, kuriuo papildys vakcinuojamų gyventojų grupes įtraukiant Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius.

Europos Komisija jau nuo birželio tikisi palengvinti keliones savo piliečiams ir kuria žaliąjį pažymėjimą, kuris leistų laisvai keliauti pasiskiepijusiems nuo Covid-19 ar atlikusiems testą. Tačiau pats Europos Sąjungos piliečių vakcinavimo procesas gerokai atsilieka nuo JAV, Jungtinės Karalystės ir Izraelio. Apie to priežastis TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Gavus Europos vaistų agentūros (EVA) išvadas nuo penktadienio ryto atnaujinamas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis kartu pranešė, kad nuo šiol bus galima rinktis vakciną iš tuo metu vakcinavimo centre esančių skirtingų vakcinų, taigi, kiekvienas galės laisvai apsispręsti, ar nori vakcinuotis „AstraZeneca“ vakcina. „Jeigu norimos kitos vakcinos tuo metu nebus, su gyventoju bus susiekiama vėliau.

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį paskelbė, kad išnagrinėjusi turimą informaciją daro išvadą, jog Britanijos ir Švedijos bendrovė „AstraZeneca“ vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 yra „saugi ir veiksminga“, nepaisant pranešimų, kad kai kuriems paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešulių.

Visuotinis vakcinavimas nuo koronaviruso turėtų prasidėti tik „atrakinus“ visas prioritetines grupes, apie galimybę norintiems leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina sako premjerė Ingrida Šimonytė. Per Vyriausybės valandą Seime atsakydama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio klausimą, ar neverta leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina norintiems, premjerė pažymėjo, kad dar nepradėtos skiepyti visos prioritetinės grupės.

Šią savaitę daugelyje Lietuvos savivaldybių judėjimo ribojimai buvo atlaisvinti. Jie liko 16 savivaldybių, kuriose COVID-19 situacija yra sunkiausia. Klaipėdos policija praneša, kad rankų nesiruošia nuleisti ir artimiausiu metu ruošiasi dar griežčiau stebėti norinčius atvažiuoti ar išvažiuoti iš apskrities. Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus viršininko Mindaugo Busilo teigimu, kontrolė bus vykdoma net ir naktį.

Tikėtina, kad koronavirusinė infekcija COVID-19 gali tapti sezonine liga, ketvirtadienį nurodė Jungtinės Tautos ir įspėjo, kad suvaržymai, įvesti kovai su pandemija, neturėtų būti švelninami remiantis vien meteorologiniais veiksniais. Praėjus daugiau nei metams po naujojo koronaviruso atradimo Kinijoje, išlieka dar daug neatsakytų klausimų apie ligą, pasaulyje pasiglemžusią daugiau nei  2,7 mln. žmonių gyvybių.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 20-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 14-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 17-ta ir 13-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug beveik 224 atvejus 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad karantino metu atvykstant į Lietuvą taikomos sugriežtintos kontrolės priemonės – privaloma užsiregistruoti užpildant elektroninę anketą, turėti neigiamą tyrimo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 72 val., rezultatą įrodančius dokumentus, visi atvykusieji privalo izoliuotis 10 dienų.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyti dar 108 nauji B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejai. Iš viso šią savaitę ištirti 499 ėminiai. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų laboratorijoje – 376 ėminiai, iš jų – 78 aptikti minėtosios linijos atvejai.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

Specialistai pažymi, kad COVID-19 vakcina visų pirma apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties, tačiau pačiam užsikrėtimui kelio neužkerta. Apie tai, kas šiuo metu mokslui žinoma apie vakcinuotų asmenų besimptomio užsikrėtimo ir laikino viruso platinimo galimybę, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga. Jo teigimu, šiuo klausimu jau žinoma nemažai, bet esami rezultatai kol kas nėra grįsti tvirtais ir tiksliais įrodymais.

Europos Komisija (EK) planuoja pradėti ginčų sprendimo procesą pagal su farmacijos milžine „AstraZeneca“ sudarytą sutartį dėl vakcinos nuo COVID-19 tiekimo, ketvirtadienį pranešė ES atstovai spaudai. Vyriausiasis EK atstovas Ericas Mameris teigė, jog Briuselis laukia, kol ES valstybės narės suteiks leidimą kreiptis į bendrovę dėl derybų, susijusių su įtariamu sutarties nevykdymu.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė penktoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 15,6 tūkst. vakcinos dozių. Jos bus paskirstytos savivaldybėms tą pačią dieną. Gamintojui pakeitus tiekimo grafiką, kai kuriems pacientams antroji šios vakcinos dozė gali vėluoti kelias dienas. Gyventojams nėra pagrindo nerimauti dėl vėlesnio nei planuota antrojo skiepo.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus, kad svarstoma leisti „AstraZeneca“ vakcina skiepytis visiems norintiems be prioritetinės eilės, aiškėja, kad tokius siūlymus ministrui ir Vyriausybei yra pateikusi ir ekspertų patariamoji taryba. Penktadienį posėdžiavę nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariai Vyriausybei pateikė konkrečius siūlymus, kaip į vakcinacijos procesą įtraukti ir savanorius, kurie skiepą galėtų gauti be prioritetinės eilės.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 16 008 testus nustatyti 482 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 12 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 818 naujų COVID-19 atvejų ir 12 pacientų mirtį. Naujausios pandemijos aukos patenka į 40–99 metų amžiaus grupes. Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinti iš viso 95 902 užsikrėtimo atvejai, o mirė 1 801 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.

Kol laukiama Europos vaistų agentūros verdikto dėl „AstraZeneca“ vakcinos galimų sąsajų su užfiksuotais kraujo krešėjimo sutrikimais, vis garsiau kalbama apie tai, kad jau atėjo laikas leisti šiuos skiepus visiems norintiems.  Komentuodamas dabartinę situaciją gydytojas infektologas, profesorius Vytautas Usonis atkreipė dėmesį į skiepijimo proceso nesklandumus. Jo įsitikinimu, šalis vis dar neturi skiepijimo programos strategijos.

„AstraZeneca“ vakcina žmonės kol kas nėra skiepijami, į trečiadienį duomenys įtraukti už ankstesnes dienas, ketvirtadienį BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus rajono poliklinika, pradžioje tvirtinusi, jog dalis vakcinų panaudota ir trečiadienį, vėliau poziciją pakeitė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiadienį „AstraZeneca“ vakcina paskiepyti 99 žmonės. „Šie duomenys nereiškia, kad žmonės buvo paskiepyti būtent kovo 17 dieną.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 706 testus nustatyta 1 700 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 13 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 784 naujus COVID-19 atvejus ir šešių pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 536,82 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį paskelbs, ar saugu toliau naudoti „AstraZeneca“ vakcina. Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių vakcinavimo procesas šia vakcina laikinai sustabdytas. Lietuvos valdžia prakalbo, kad svarstoma „AstraZeneca“ skiepytis visiems be eilės.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 27 278 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė 356 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas ketvirtadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Tai yra daugiausiai naujų užsikrėtimo atvejų nuo lapkričio. Ankstesnę dieną skelbta apie 25 052 naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus ir 453 mirusius pacientus.

„AstraZeneca“ vakcinos krizė jau stabdo skiepijimo pagreitį šalyje. Nuogąstaujama, kad prezidento iškeltas tikslas paskiepyti didžiąją populiacijos dalį iki liepos 6 d. tolsta. Visgi prof. Julius Kalibatas apgailestauja, kad šiandien skubama remtis ne mokslu paremtomis žiniomis, o emocijomis.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dar keturiems – nuo 70 iki 79-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.