Koronavirusas COVID-19

Pirmadienį kartu su šalies vadovais viešai pasiskiepijo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Gavęs skiepą jis įspėjo, kad artimiausios savaitės parodys, kokia toliau bus situacija su sergamumu. Ministras teigė, kad po skiepo jaučiasi puikiai. Paklaustas, ar neskaudėjo, juokavo, kad „kaip sakė filmuke, bakst ir viskas.“ Paklaustas, kuriam laikui vakcina suteiks imunitetą, A. Dulkys neatmetė galimybės, kad tai gali tapti sezoniniu skiepu.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Baltarusijoje per pastarąją parą nustatyti 983 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 152 naujus užsikrėtimo atvejus. Nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 311 428 COVID-19 atvejai, 2 166 koronavirusu užsikrėtę žmonės mirė. Ministerijos duomenimis, lig šiol pasveiko 302 168 užsikrėtusieji. Per pastarąją parą išrašyti 726 pasveikę pacientai.

Vilniuje šią savaitę atveriamos dar šešios mokyklos, kuriose apie tūkstantį pradinukų mokysis kontaktiniu būdu, pranešė savivaldybė. Kontaktinis ugdymas, kartu testuojant dėl COVID-19 kaupinių būdu, nuo pirmadienio arba antradienio atnaujinamas keturiose privačiose įstaigose – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“, Šiaurės licėjuje, Karalienės Mortos mokykloje. Taip pat į klasės pradinukai grįš savivaldybės įstaigose – Šv.

Rusiškos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ kūrėjai apkaltino vieną aukšto rango ES pareigūną „šališkumu“, jam pareiškus, kad blokui nereikia šio preparato. Sekmadienio vakarą duodamas interviu televizijai TF1, vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas sakė: „Sputnik V“ mums visiškai nereikia.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad didžioji dalis Seimo narių turėtų skiepytis nuo Covid-19. Jiems bus paskirta „AstraZeneca“ vakcina, kurios parlamentarai pakeisti negalės. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, popiet skiepą gaus ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Šią savaitę, anot V. Čmilytės-Nielsen, bus skiepijami ir Vyriausybės bei Seimo nariai.

Latvija galėtų pradėti fasuoti COVID-19 vakcinas per pusmetį, pirmadienį pareiškė ekonomikos ministras Janis Vitenbergas po pokalbio su Europos Komisijos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu ir farmacijos įmonių atstovais. Pasak J. Vitenbergo, COVID-19 vakcinų gamyba Latvijoje gali būti pradėta per 12-18 mėnesių. Ministras patvirtino, kad Latvijos vaistų gamintojai pasiūlė ne tik fasuoti pagamintas vakcinas, bet ir jas gaminti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Centro poliklinikoje nuo Covid-19 paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina. Medikai Seimo pirmininkei rekomendavo tik vieną vakcinos dozę. „Sirgau prieš keturis mėnesius, sirgau labai lengva forma. Antikūnų skaičius jau perpus sumažėjęs. Medikai rekomendavo, kad dabar jau tikrai verta skiepytis“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Dalis aukščiausių šalies vadovų pirmadienį jau pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, šitaip skatindami pasitikėjimą ja. Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori. Be to, iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.

Vis dar negalintys veikti ir leidimo atsidaryti laukiantys didieji prekybos centrai siūlo priemones, kaip jie galėtų dirbti saugiai. Jų atstovai siūlo kiekvieną savaitę testuoti darbuotojus bei atskirti lankytojų srautus.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, nebėra priežasčių, kodėl prekyba uždarose patalpose turėtų būti uždaryta.

Bendrovė „AstraZeneca“ skelbia, kad JAV tyrimo duomenys rodo, jog jos sukurtos vakcinos nuo pandeminio koronaviruso veiksmingumas siekia 79 procentus.   Daugiau nei pusšimtis valstybių yra išdavusios leidimus naudoti „AstraZeneca“ vakciną, tačiau Jungtinėse Valstijose šis preparatas kol kas nepatvirtintas. JAV tyrime dalyvavo 30 tūkst. savanorių, iš kurių 20 tūkst. buvo sušvirkšta vakcina, o likę gavo placebo. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti pirmadienį.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad kitą savaitę Vyriausybei teks apsispręsti, kokiomis sąlygomis pratęsti karantiną balandžio mėnesiui. Premjerei nerimą kelia kai kuriose savivaldybėse sparčiai plintanti britiškoji Covid-19 atmaina. „Dėl atvėrimų ir kitų klausimų aš tikrai dabar labai nieko nekomentuosiu. Tuos sprendimus, matyt, bus galima komentuoti trečiadienį.

Vilniuje atidaromas dar vienas vakcinacijos centras skiepijimui nuo COVID-19. Jis įkurtas pačios Savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3), kur nuo antradienio kasdien bus galima paskiepyti iki 1800 vilniečių. Bendradarbiaujant su Centro poliklinika, savivaldybėje vakcinacijos paslaugą teiks 25 medicinos darbuotojai,  jiems padės Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vienu metu bus vakcinuojama iki 10 žmonių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nelinkusi tikėti, kad iki liepos pavyks paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų. Jos teigimu, šio tikslo pasiekimas priklausys nuo to, ar šalyje užteks vakcinos dozių. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda sakė vis dar tikintis savo iškeltu tikslu iki liepos paskiepyti didžiąją dalį Lietuvos populiacijos. Vis dėlto I. Šimonytei šis tikslas nebeatrodo toks pasiekiamas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį Antakalnio poliklinikoje nuo Covid-19 paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina. Premjerė sakė neabejojanti šios vakcinos efektyvumu. „Aš tokių abejonių neturi. Visą laiką sakiau, kad pasitikiu. Bet po šitos praėjusios savaitės įtampos priėmėme sprendimą, kad būtų vertinga, matyt, abejonėms ir įsitikinimams išsklaidyti, kad vadovams bus galbūt kažkokia „skanesnė“ vakcina parinkta“, – žurnalistams po skiepo sakė I. Šimonytė.

Vėl kilus nerimui dėl pamažu augančio naujų koronaviruso atvejų skaičiaus ir jo atmainų plitimo prabilta apie galimus ir tolimesnius lokalius ribojimus atskirose savivaldybėse. Šiuo metu vadinamųjų „juodųjų“ savivaldybių yra 11, o likusioji Lietuvos dalis padalinta į geltonas ir raudonas zonas. Didžiausias 14 dienų naujų atvejų rodiklis fiksuojamas Širvintų rajono savivaldybėje – 678. Toliau rikiuojasi Visagino (574), Švenčionių (547), Vilniaus (506), Marijampolės (451) rajonų savivaldybės.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo nuo 70 iki 79-erių metų. Vienas mirusysis priklausė 60–69 metų, kitas – 40–49 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 318 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2988 molekuliniai (PGR) ir 157 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 246,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Jis ragino žmones negaišti ir skiepytis nuo koronaviruso. Šalies vadovas taip pat išlieka optimistiškas dėl išsikelto tikslo – pasiekti masinį imunitetą iki vidurvasario. „Aš tikrai manau, kad visos keturios patvirtintos vakcinos yra patikimos, efektyvios, tikrai suteikia pirmiausiai tą naudą, kad leidžia apsisaugoti nuo sunkių viruso pasekmių. Tai yra svarbiausia.

Latvijoje nustatyta pirmųjų užsikrėtimo naujos atmainos koronavirusu, pirmąkart atrastu Pietų Afrikoje, atvejų, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavliutas. Ministras sakė visuomeniniam radijui, kad dabartinės vakcinos gali prasčiau apsaugoti nuo šios koronaviruso atmainos, todėl jos plitimą reikia kiek įmanoma riboti. Pasak D. Pavliuto, ekspertai jau rengia išsamių veiksmų planą, ruošdamiesi atvejui, jeigu afrikinio varianto koronavirusas pradėtų sparčiau plisti.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau nei įprastai. Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis, rašo Statistikos departamentas.

Į kontaktinį darbą grįžtantiems mokytojams turi būti sudaryta galimybė pasiskiepyti, pirmadienį teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji reikalauja suteikti pirmumo teisę skiepytis mokytojams, grįžtantiems konsultuoti abiturientų. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad mokytojai dalykininkai, kurie ves konsultacijas baigiamųjų klasių mokiniams, nėra paskiepyti nuo COVID-19 viruso bei nėra įtraukti į prioritetines grupes.

Masinė gyventojų vakcinacija nuo COVID-19, kurią planuota pradėti nuo gegužės, greičiausiai bus pavėlinta, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Planuojame šią savaitę peržiūrėti vakcinacijos planą, kadangi keitėsi ir vakcinų kiekiai, kuriuos mums pranešė vakcinų gamintojai antram ketvirčiui“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė kanclerė.

Mokymosi sunkumų dėl COVID-19 pandemijos patiriantiems mokiniams nuo šiol padės savanoriai, kurie turėtų padėti atlikti mokytojų paskirtas užduotis, susirasti reikiamos informacijos ar ruošti namų darbus. „Savanoriai mokytojų nepakeis, bet jų pagalba pedagogams, mokiniams, mokykloms labai svarbi – tiek tose savivaldybėse, kuriose toliau mokomasi nuotoliniu būdu, tiek tose, kur bus grįžtama prie mišraus ar kontaktinio mokymo“, – BNS teigė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Europos gyventojai iki liepos gali įgyti bendrą visuomenės imunitetą, sekmadienį pareiškė vienas Europos Komisijos narys, stiprėjant viltims, kad Europos Sąjungoje lėtai prasidėjusi skiepijimo kampanija greitai paspartės. Nors šis pasisakymas nuskambėjo optimistiškai, kelios Europos šalys pradėjo vėl griežtinti suvaržymus dėl didėjančio sergamumo COVID-19, taip pat tvyrant nerimui dėl vienos iš pagrindinių vakcinų saugumo.

Aukščiausi šalies vadovai pirmadienį ketina pasiskiepyti “AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, šitaip skatindami pasitikėjimą ja. Prezidentas Gitanas Nausėda skiepytis numato 9.30 val. „Centro poliklinikos“ Naujamiesčio filiale, čia taip pat skiepytis ketina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos vakcinacija numatyta 13 valandą. Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė skiepysis 10.50 val. Antakalnio poliklinikoje, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – 15 val.

Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases grįžta pradinių klasių moksleiviai. Šios mokyklos privalės užtikrinti visus saugumo reikalavimus – valdyti srautus, laikytis saugaus atstumo, aprūpinti būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kt.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 811 COVID-19 pacientų, 83 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 680 ligonių, 41 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 77 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 209 tūkst. 11 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 11 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo nuo 70 iki 79-erių metų, dviem – nuo 60 iki 69-erių. Vienas miręs žmogus priklausė 90–99 metų, kitas – 50–59 metų grupei. Visi šie asmenys mirė ligoninėse.

Per praėjusią parą šalyje nustatytas 321 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 11 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikta 6001 molekulinis (PGR) ir 198 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 242,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Prancūzija, Lenkija ir Ukraina šeštadienį įvedė naujas ribojamąsias priemones, siekdamos stabdyti COVID-19 atvejų skaičiaus augimą, o Europos Sąjunga pagrasino uždrausti „AstraZeneca“ vakcinų eksportą komplikuojantis bloko ir gamintojos ginčui dėl vėluojančių vakcinos siuntų. Lenkijoje dauguma parduotuvių, viešbučiai ir kino teatrai nedirbs ateinančias tris savaites. Panašios priemonės bus įvestos ir Ukrainos sostinėje Kijeve.

Izraelio barai, muziejai, restoranai ir teatrai atidaryti jau daugiau nei savaitę, tačiau patekti į juos galima tik turint „žaliąjį pasą“ – taip šalyje vadinami vakcinų pasai. Dokumentas išduodamas praėjus savaitei po antrosios vakcinos dozės gavimo. Vieno iš restoranų savininkas pastebi, kad žmonėms be „žaliųjų pasų“ kyla tam tikrų nepatogumų.

Vyresnio amžiaus persirgę COVID-19 asmenys negali būti tikri, kad turi imunitetą nuo pakartotino susirgimo, skelbiama naujausiame tyrime. Mokslininkai nustatė, kad jaunesni nei 65-erių asmenys yra gerokai mažiau linkę pakartotinai susirgti. Danijoje atliktame tyrime teigiama, kad jaunesni nei 65-erių asmenys turi beveik 80 proc. apsisaugojimo nuo COVID-19 infekcijos tikimybę 6 mėn. nuo pasveikimo po pirmojo susirgimo. Vyresniems nei 65 metai asmenims lieka tik 47 proc.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pagrasino sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinų eksportą, jei iš pradžių savo siuntų negaus Europos Sąjunga. Komplikuojantis ginčui dėl vakcinų pristatymo vėlavimo, U. von der Leyen interviu vokiečių žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė: „Turime galimybę uždrausti planuotą eksportą. Žinia [farmacijos milžinei] „AstraZeneca“: pirmiausia įvykdykite savo kontraktą su Europa, o tada pradėkite tiekti [vakcinas] kitoms šalims.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 786 COVID-19 pacientai, 81 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 650 ligonių, 51 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 208 tūkst. 650 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst.

Vilniaus regione COVID-19 sergantiems žmonėms skirtų lovų skaičius didinamas, Kauno regione – mažinamas. Vilniaus regione šiuo metu užimta 74 proc. aktyviam gydymui skirtų lovų bei 55 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos gydymui skirtų lovų. „Mes kokį mėnesį mažinom lovų skaičių, bet jau praėjusį penktadienį, kovo 12 dieną, pradėjome stebėti pacientų didėjimą ir atidarėme Santaros klinikose 18 papildomų lovų, kurias per savaitgalį ir užpildėm.

Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 asmenų, praneša Statistikos departamentas. Vienas mirusiųjų priklausė 40–49 m. amžiaus grupei. Trys mirę žmonės buvo 70–79 m. grupėje. Net po 4 mirusiuosius priklausė 80–89 ir 90–99  metų amžiaus grupėms.

Šiuo metu vis labiau įsibėgėjant COVID-19 vakcinacijos tempams Lietuvoje, vis daugiau kalbų pasigirsta ir apie vakcinų galimas šalutines ir nepageidaujamas reakcijas. Tarp dažniausiai pastebimų nepageidaujamų reakcijų yra temperatūros pakilimas, galvos, raumenų ir injekcijos vietos skausmas. Natūralu, kad žmonės, siekdami jų išvengti ar bent jau sumažinti sukeliamą diskomfortą, ieško tam tinkamiausių būdų.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 575 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 9338 molekuliniai (PGR) ir 884 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 243,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė esanti pasiruošusi būti paskiepyta bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, kai ateis jos eilė, Europos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) medicinos ekspertams šią savaitė dar kartą patikinus, kad šis preparatas yra saugus ir veiksmingas.  „Taip, skiepyčiausi „AstraZeneca“ vakcina“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė kanclerė.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp pirmųjų paskiepytų nuo koronaviruso buvo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus sutuoktinė. Kaip penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt, gydymo įstaigoje savanoriavusi moteris buvo paskiepyta antrąją masinės vakcinacijos dieną kartu su pirmaisiais medikais.

Teatras, pramogos, koncertai, restoranai tik COVID-19 imunitetą turintiems vilniečiams, kitiems ir toliau namai ir karantinas. Vilniaus meras siūlo įvesti imuniteto pasą, kuris suteiktų galimybę persirgusiems ir paskiepytiems naudotis įvairiomis paslaugomis, kuriomis karantino metu likusi visuomenė naudotis negali. Jei toks modelis pasiteisintų, imuniteto pasus galėtų turėti ir visos šalies tautiečiai, ne tik vilniečiai.  Vilniuje esantis sporto klubas – apmiręs.

Vokietija užsakys Rusijos sukurtos vakcinos nuo pandeminio koronaviruso „Sputnik V“, jeigu šį preparatą bus leista naudoti Europos Sąjungoje, penktadienį pareiškė kanclerė Angela Merkel. Ji pridūrė, kad Berlynas gali ir vienašališkai įsigyti šio preparato, jeigu blokas jo nepirks. „Kalbant apie rusišką vakciną, jau kurį laiką laikausi nuomonės, kad turėtume naudoti bet kokią vakciną, patvirtiną Europos vaistų priežiūros institucijos“, – pabrėžė A. Merkel.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, papildė Kipro Respublika, Palestina, Lenkijos Respublika, šį sąrašą „paliko“ Izraelio Valstybė, Slovėnijos Respublika. Taip pat nuo šiol keliautojai, kuriems galėtų būti taikoma izoliacijos išimtis, privalės pateikti tai įrodančius dokumentus, tam, kad jiems nereikėtų izoliuotis. Jeigu dokumentai pateikiami oro ar jūrų uoste, izoliacijos išimtis pritaikoma iš karto.

Vasario mėnesį pasaulyje mažėjęs naujai užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius vėl pradėjo augti. Didžiulius protrūkius fiksuoja ir rekordinį sergamumą demonstruoja Estija, Lenkija, Čekija ir kitos centrinės Europos šalys. Latvijai dėl kilusių „AstraZeneca“ saugumo klausymų sustabdytas skiepijimas taip pat gali brangiai atsieiti. Šalis ir taip gerokai atsilieka nuo kitų valstybių pagal skiepijimo tempus, o tai gali vėliau atsiliepti ekonomikos atsigavimui.

Nors dabar moksleiviams norintiems grįžti į mokyklas nebeprivaloma atlikti COVID-19 testą, tačiau Plungės rajono savivaldybė priėmė, jų pačių žodžiais, nepopuliarų sprendimą. Plungės rajone mokiniai ir mokytojai privalės testuotis prieš grįždami į ugdymo įstaigas. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas pasipiktino Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimais – kartais prisitaikyti tenka minučių intervalu.

Karantino metu pacientams, kurie neturi galimybių nuvykti į vaistinę įsigyti jiems paskirtų vaistų ar kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, suteikiamas paprastesnis būdas – nuo šiol reikalingi preparatai ar priemonės bus išduodamos pacientų atstovams. Tokia tvarka įsigaliojo kovo 17 d., pranešime žiniasklaidai rašo Sveikatos apsaugos ministerija.