Koronavirusas COVID-19

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ilgai lauktą pasaulinio Covid-19 kilmės tyrimo ataskaitą. Nors tyrimas atskleidė kai kurias preliminarias išvadas, vis dar lieka neaišku, kaip Covid-19 atsirado ir kas vyko pirmosiomis protrūkio dienomis. Taigi klausimų vis dar lieka. „Daug hipotezių vis dar neatmetamos. Šis pranešimas yra labai svarbi pradžia, bet tikrai ne pabaiga.

Bent vieną skiepo nuo COVID-19 dozę jau yra gavę beveik penktadalis Lietuvos gyventojų – 19,5 proc., rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Pirmąjį skiepą yra gavę 546,3 tūkst. žmonių. Paskiepyta 58,3 proc. 70-79 metų gyventojų, 46 proc. žmonių, kuriems yra 80 ir daugiau metų, 36,5 proc. žmonių, priklausančių 60-69 metų amžiaus grupei. Kitose amžiaus grupėse paskiepyta po kelis ar keliolika procentų gyventojų. Antrąją dozę yra gavę 204,5 tūkst. arba 7,3 proc. gyventojų.

Epidemiologai penktadienio rytą savo „Facebook“ paskyrose pradėjo dalintis žinia, kad jau kiek anksčiau Statistikos departamento skelbta trečioji banga visgi pasiekė Lietuvą. Tiesa, prognozuojama, kad ji nebus tokia grėsminga, o Vyriausybės sprendimas pradėti karantino atlaisvinimą – teisingas. Profesorius Saulius Čaplinskas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo kiek kitokių aspektu.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, dviem – nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3739 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 16 tūkst. 948 žmonės, antrą – 4861, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 546 tūkst. 300 asmenų, abiem – 204 tūkst. 533. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 58,3 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 36,5 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Pagal 14 d. tenkančius naujus COVID-19 atvejus Lietuvai jau beveik įžengus į „juodąją zoną“, Vyriausybei patariantys ekspertai siūlo ieškoti ir naujų kelių pandemijai valdyti ir daugiau atsakomybės perkelti pačiam verslui.  Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius priminė, kad trečiosios bangos kilimas neišvengiamas, nors ji ir nebus tokia didelė kaip antroji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo gegužės 3-iosios bus svarstoma apie papildomas galimybes imunitetą Covid-19 arba neigiamą koronaviruso testo atsakymą turintiems asmenims. Premjerė teigia, kad neigiamą testą turintiems asmenims būtų leidžiama, pavyzdžiui, pavakarieniauti restorano viduje. Penktadienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė vyksta susitikti su kelių rajonų savivaldybių merais ir aptarti vakcinavimo proceso, kylančių iššūkių.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 1088 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 493,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 231 tūkst. 601 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 13 tūkst. 706 asmenys. Pasveikusiųjų – 209 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į informaciją apie galimą asmens apsaugos priemonių trūkumą kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose, primena, jog šios priemonių rezervu pirmiausia privalo pasirūpinti pačios.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ vadovas pareiškė, kad žmonėms „tikriausiai“ reikės trečios jo kompanijos skiepo nuo COVID-19 dozės praėjus 6–12 mėnesių po paskiepijimo antrąja doze. Albertas Bourla ketvirtadienį parodytame interviu taip pat sakė, jog labai tikėtina, kad nuo COVID-19 gali tekti skiepytis kiekvienais metais. „Mums reikia išsiaiškinti, kokia bus seka ir kaip dažnai mums reikės tą daryti“, – sakė A. Bourla balandžio 1 dieną įrašytame interviu televizijai CNBC.

Vilniaus miesto savivaldybė remdama verslą užsimojo atverti sostinės gatves ir skverus lauko kavinėms, tačiau verslas sako, kad plotai skirstomi nesąžiningai, nes konkursus, pasak jų, laimi nieko bendro su maitinimo paslaugomis bei šalia stacionarių patalpų neturinčios įmonės, o paskui jos gautus plotus pernuomoja, rašo delfi.lt.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, apžvelgdams epidemiologinę situaciją šalyje, taip pat įvertindamas karantino atlaisvinimą, pastebi, kad jau penktadienį Lietuva gali įžengti į juodąją zoną.  Kaip rašė profesorius, gegužės mėnesį Lietuvoje gali būti fiksuojama ir 3 tūkst. naujų Covid-19 atvejų.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites pakilo į 13-ą vietą Europos Sąjungoje (ES), pagal mirtingumą šalis yra 15-oji Bendrijoje, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal abu šiuos rodiklius Lietuva buvo 17-ta ES. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 444 atvejus 100 tūkst.

Lietuva karantiną pratęsia iki vasaros, tačiau jis bus švelnesnis nei iki šiol. Kitą savaitę pradeda veikti prekybos centrų parduotuvės, kurios neturi atskiro įėjimo iš lauko, atsidaro lauko kavinės, galės vykti renginiai iki pusantro šimto žmonių. Daugiausiai atlaisvinimų sulauks imunitetą turintys, COVID-19 persirgę ir paskiepyti asmenys. Jie galės rinktis į didesnes grupes, džiaugtis asmeninėmis šventėmis.

Lietuva prašo Daniją perleisti „AstraZeneca“ vakciną, kurios ši šalis atsisako ir savo gyventojų skiepyti nežada. Tiesa, kiek Lietuva galėtų gauti iš kaimynų šios vakcinos, ir kiek už tai tektų sumokėti, kol kas nežino ir pats sveikatos apsaugos ministras. Dulkys pareiškė, kad papildomi skiepai Lietuvai atvertų kelią į masinę vakcinaciją. Tiesa, dėl danų išbrokuotos „Vaxzevria“ vakcinos Lietuva konkuruoja su Latvija ir Čekija.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė pritarantis galimybių paso idėjai, tačiau tik tuo atveju, jei juo galėtų pasinaudoti visi žmonės. Šalies vadovas taip pat pritartų patolinti „Pfizer“ vakcinos antrosios dozės laiką, jei tam pritartų farmacijos ekspertai. „Pasą vertinu teigiamai, tik reikėtų, kad to paso privalumais galėtų pasinaudoti visi žmonės, o nebūtų tam tikros išrinktųjų kastos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Vyriausybė ketvirtadienį iš sąrašo savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, išbraukė 23 savivaldybes. Taip pasielgta dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos. Šiose savivaldybėse kontaktinis ugdymas bus galimas tik taikant kaupinių metodą. Nuspręsta išbraukti savivaldybes, kur 14 dienų COVID-19 sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų viršija 200 atvejų.

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama kaip įmanoma efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius. Registracija vyksta https://vakcina.vilnius.lt/ nuo ketvirtadienio 20 val. ir bus tęsiama, kol bus išnaudoti vakcinos likučiai.  „Vaxzevria“ vakcinos savaitgaliui šiuo metu yra likę 2880 dozių.

Karantinas pratęsiamas dar mėnesiui. Tačiau Vyriausybė pritarė, kad jau nuo kitos savaitės karantino režimas reikšmingai švelnės. Pirmiausiai bus leidžiama veikti prekybos centrams, kino teatrams, rengti nedidelius renginius. Ministrų kabinetas ketvirtadienį pratęsė karantino režimą iki gegužės 31 dienos 24 val. Karantiną pratęsti siūloma atsižvelgiant į pastaruoju metu pablogėjusią epidemiologinę situaciją šalyje.

Aiškėja, kaip jau nuo kitos savaitės bus pradedamas švelninti karantinas. Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybės pateiktame dokumente nuo kitos savaitės siūloma leisti veikti parduotuvėms ir kino teatrams, o kavinėms ir barams aptarnauti klientus lauke.  Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame dokumente Vyriausybei siūloma pratęsti karantino režimą iki gegužės 31 dienos 24 val.

Prezidentūroje šiandien aptariami iššūkiai kylantys švietimo kokybei pandemijos sąlygomis, taip pat aptartas ir abiturientų bei mokytojų skiepijimas, bei galimybės grįžti prie kontaktinio mokymo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad dabartinis prioritetas yra nuo gegužės 3 dienos į mokyklas sugrąžinti abiturientus. „Mūsų prioritetas yra nuo gegužės 3 grąžinti abiturientus į ugdymo procesą. Ruošiamės abitūros egzaminams.

Vyriausybė ketvirtadienį posėdyje spręs dėl tolesnių karantino atlaisvinimų. Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime susitarė, kad per artimiausias dvi savaites galės darbą atnaujinti parduotuvės, barai, sporto klubai, teatrai ir kino teatrai, vykti renginiai su žiūrovais. Tokius sprendimus ministrų kabinetas priims tuomet, kai šalyje koronaviruso situacija negerėja.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jeigu Lietuvą pasieks „AstraZeneca“ vakcinos iš Danijos, tuomet šalyje būtų galima pradėti masinį vakcinavimą. Ketvirtadienį A. Dulkys Seime sulaukė klausimo, kas bus daroma, jeigu Lietuva iš Danijos gaus „AstraZeneca‘ vakcinas.

Skiepyti jaunesnius asmenis bus leista, kai smarkiai sulėtės senjorų skiepijimo tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kai matysime, kad ta strategija (skiepyti 65 metų ir vyresnius žmones – BNS) išsisėmė, – tikrai nedarysime to visą laiką, nespausime, neterorizuosime žmonių, – kai matysime, kad tempas jau labai smarkiai yra praradęs pagreitį, tada bus galima kalbėti apie kitus sprendimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimo narius ir  kitas susijusias valstybės institucijas pasiekė Lietuvos medikų laiškas, kuriuo apie 100 specialistų ragina ministeriją ir Vyriausybę atkreipti dėmesį į vitaminą D kaip prevencijos priemonę Lietuvoje siekiant sušvelninti Covid-19 infekcijos pasekmes.

Lietuvoje nustatyti dar 323 „britiškosios“ ir du „Pietų Afrikos Respublikos“ koronaviruso atmainų atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tyrimų duomenimis, „britiškosios“ atmainos atvejai kai kur sudaro 80 ir daugiau procentų tirtų atvejų. Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 377 ėminiai, iš jų didžioji dauguma – 294 – priskirti „britiškajai“ linijai. Ši atmaina sudaro 85 proc. (154 iš 182) Vilniaus, 81 proc.

Didelės įmonės taip pat gali tikėtis kompensacijų už darbuotojų testavimą, žada ekonomikos ir inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė mano, kad testus turi apmokėti valstybė, tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog dar bus vertinama, kiek šios naštos turi prisiimti valstybei ir kiek – žmonės.  „Neatmetam galimybės, kad plėsime  ir suteiksime galimybę ir didesnėms įmonėms naudotis šia paslauga“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė A. Armonaitė.

Lietuva prašo Danijos perduoti jai „AstraZeneca“ koronaviruso vakcinas, ketvirtadienį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes tą jau padarėme vakar“, – žurnalistams Seime sakė premjerė. „Tiesiog kreipėmės dar vakar, pasakėme, kad jeigu Danija svarstytų pasidalinti šiais kiekiais, mes tikrai mielai būtume tarp tų, kurie perimtų“, – kalbėjo ji. Pasak premjerės, kol kas nėra aišku, į kokius kiekius galėtų pretenduoti Lietuva ir kaip ši šalis yra nusprendusi juos padalinti.

Seimo opozicijos lyderis, valstiečių atstovas Saulius Skvernelis sako remiantis galimybių paso įteisinimą, tačiau kritikuoja Vyriausybę dėl koronaviruso situacijos valdymo.

Kova su koronavirusu pasaulyje tęsiasi. Valstybės vis didina vakcinavimo tempus. Lietuva visai neseniai sulaukė „Johnson&Johnson“ vakcinos pirmąją siuntą, tačiau kol kas jos gamintojo prašymu nenaudoja. Profesorius Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į JAV, kuri laikinai sustabdė skiepijimą šia vakcina dėl retų kraujo krešulių susidarymo. Anot jo, kraujo krešuliai kasdien ir taip susidaro daugumai žmonių.

Bent viena doze nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau nei pusė – maždaug 55 proc. – švietimo įstaigų darbuotojų, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot jos, šiuo metu pasiskiepiję yra 73 tūkst. švietimo įtaigų darbuotojų, iš jų 24 tūkst. – ir antrąja doze. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu švietimo įstaigose dirba 131 tūkst. darbuotojų. „Tačiau ne visose savivaldybėse skiepijimo intensyvumas vienodas.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis palaiko galimybių paso idėja, tačiau kritiškai atsiliepia apie Vyriausybės planus laisvinti karantiną. S. Skvernelio nuomone, tai yra pavėluoti sprendimai, jam klausimų ir kitos ministrų kabineto iniciatyvos. „Galimybių pasas, aš manau, diskutuotinas ir teigiamai vertinu vienokį ar kitokį, noriu sakyti, dokumentą, bet neturėtų būti jis kažkoks biurokratizuotas popierius ar panašiai.

Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams įvairiose prekybos vietose – testą bus galima atlikti bet kuriuo metu ir pasitikrinti, ar nesergama koronaviruso infekcija. Greitieji antigeno testai pagerins testavimo prieinamumą ir suteiks galimybę asmenims labai greitai – vos per 10 minučių gauti rezultatą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, sergantys COVID-19, jaučia lengvus ar visai neturi simptomų, tačiau vis tiek gali nešioti virusą.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 19 tūkst. 122 žmonės, antrą – 6192, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 528 tūkst. 668 asmenų, abiem – 199 tūkst. 314. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 45,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 57,2 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 35 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 797 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9957 molekuliniai (PGR) ir 7406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 230 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena savivaldybėms ir skiepijančioms įstaigoms, kad skiepijant vakcina nuo koronaviruso „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) rekomenduojama daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Tačiau, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, antrą dozę leidžiama skirti ir anksčiau, gamintojo nustatytu 4–12 savaičių intervalu.

Latvija susisieks su Danija ir aiškinsis, ar gali gauti šios šalies nepanaudotas „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 dozes, trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė latvių sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas. Danija trečiadienį paskelbė, kad apskritai nebenaudos „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso dėl įtariamo reto, bet rimto šalutinio poveikio, ir taps pirmąja tai padariusia Europos valstybe.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje ir paaiškino, kas kelia didžiausią susirūpinimą. „Kaip ir geresnių pavasario orų, taip ir palankesnių epidemiologinių tendencijų, panašu, teks palaukti. Tą rodo ir praėjusios savaitės Vilniaus epidemiologinės diagnostikos duomenys. Trumpai apie praėjusią savaitę Kuo verta pasidžiaugti? Praėjusią savaitę mažiau atvejų epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose.

Valdžia siūlo pratęsti karantiną iki vasaros, tačiau žada, kad šalies gyventojų pečius slėgs švelnesni ribojimai. Jei Vyriausybė nepersigalvos, imunitetą nuo COVID-19 turintys gyventojai galėtų būriuotis didesnėmis grupėmis, lankyti pacientus ligoninėse. Galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau valdžia nori leisti atsidaryti lauko kavinėms, kino teatrams, sporto klubams ir dideliuose prekybos centruose esančioms parduotuvėms. Tiesa, lauktų daug išlygų.

Neseniai į Lietuvą atgabenta pirmoj „Johnson&Jonhson“ vakcinos partija – beveik 5000 dozių – liko gulėti sandėliuose. Bendrovė sustabdė vakcinos tiekimą visai Europai dėl galimų sąsajų su kraujo krešuliais ir kol kas šalims neleido jos naudoti. Kol Lietuva laukia sprendimo dėl šios vakcinos, į namus pas sunkius ligonius jau vyksta mobilios komandos ir skiepija nuo koronaviruso.

Mobili programėlė „Korona Stop“, skirta nustatyti rizikingiems kontaktams su užsikrėtusiais koronavirusu, nebuvo geriausias sprendimas, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tai jis sakė paklaustas, ar programėlė pasiteisino ir ar ją planuojama naudoti kuriant vadinamąjį galimybių pasą.  „Manau, kad su ta programėle nebuvo geriausias mūsų sprendinys.

Vyriausybei patarančių ekspertų grupės narys Paulius Skruibis sukritikavo Vyriausybės veiksmus dėl karantino laisvinimo.  Pasak P. Skruibio, šiuo metu duotas pažadas, kad prekybos centrai, sporto klubai, lauko kavinės, kino teatrai vėl galės atnaujinti savo veiklą, tačiau didžioji dalis moksleivių ir toliau mokysis nuotoliniu būdu.  „O tuo metu didžioji dalis mokinių, net ir pradinukų „juodose savivaldybėse“, lieka nuotolyje.

Vakcinavimo centrai antra bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos „Vaxzevria“ vakcinos doze žmones gali skiepyti ir anksčiau nei po 12 savaičių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, tokia  galimybė pirmiausia turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, mokytojams ir abiturientams, kad skiepijimas antrąja doze nesutaptų su egzaminais. „Pagal gamintojo rekomendacijas „Vaxzevria“ antrąja doze asmenys gali būti skiepijami tarpe tarp 4 ir 12 savaitės.

Prailginus skiepijimo pertrauką „Pfizer“ vakcina tarp pirmosios ir antrosios dozių iki aštuonių savaičių, iki liepos būtų galima paskiepyti beveik 1,5 mln. gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja „Comirnaty“ vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių (...). Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln.

Vyriausybei svarstant vadinamojo galimybių paso koncepciją, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vienas pagrindinių klausimų – užtikrinti testavimo pajėgumus, nes jo apimtys neabejotinai išaugtų.  „Pajėgumų klausimas yra vienas iš pagrindinių, ties tuo reikia dar atskirai padirbėti, kad būtų pajėgumai, kurie galėtų šitą papildomą srautą testavime aptarnauti“, – Vyriausybės pasitarime sakė premjerė.

Lietuva kol kas nenaudos „Johnson & Johnson“ gamintojo „Janssen“ vakcinos.  Apie tai trečiadienį pranešė sveikatos pasaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis priminė, kad vakar į Lietuvą buvo pristatyta pirmoji 4800 „Janssen“ vakcinų dozių siunta, tačiau viešumoje pasirodė žinios apie tai, kad pats gamintojas laikinai stabdo vakcinos platinimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių paso idėjai. Valdžios atstovai tikina, kad tai leistų atverti daugiau pramoginių veiklų, švęsti asmenines šventes. Dalis veiklų, pavyzdžiui, kavinės ir prekybos centrai, veiklą galės atnaujinti ir be imuniteto paso pagalbos. Visgi, jų darbas bus apribotas griežtų saugumo reikalavimų.

Kol kas Vyriausybė dar neplanuoja grąžinti 5–11 klasių moksleivių į mokyklas. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, sprendimas nepriimamas, kad savivaldybėms nebūtų užkraunama per daug administracinio darbo. Vyriausybė ketvirtadienį ketina nuspręsti, kad abiturientai į mokyklas galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tačiau jaunesnių moksleivių grįžimas kol kas neplanuojamas. „Kol kas tokio sprendimo Vyriausybė nepriėmė.

Lietuva iki birželio pabaigos sulauks 310 tūkst. papildomų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozių, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sako patikinimą apie papildomą vakcinos kiekį trečiadienį gavęs iš Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyer, iš viso Europos Sąjunga papildomai iš šio gamintojo sulauks 50 mln. dozių. „Tai reiškia, kad galėsime anksčiau paskiepyti tiek žmonių, kiek gyvena Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje kartu sudėjus.