Koronavirusas COVID-19

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad šią savaitę aptikti 1165 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) ir 26 B.1.620 viruso linijų atvejai. Lietuvoje – 503 nauji Covid-19 atvejai Per praėjusią parą šalyje nustatyti 503 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, pranešė Statistikos departamentas.  Šalyje atlikti 14 tūkst.

Dar šią savaitę įsigaliojęs Galimybių pasas, kaip sako verslininkai, neneša tokios naudos, kokios buvo tikėtasi. Į kavines ir barus su Galimybių pasu kol kas užsuka vos vienas kitas žmogus, o ir jų esą daugiausia tik sostinėje. Verslininkai spėja, kad šitaip teks gyventi dar ilgai ir sako, kad dabar būtų pats laikas panaikinti visus jiems taikomus ribojimus.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jie priklausė amžiaus grupėms nuo 50 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 80–89 ir 50–59 metų grupėms, vienas – 90–99 metų amžiaus grupei. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4235 žmonės.

Per praėjusią parą Lietuvoje iš viso paskiepyta 28 tūkst. 420 žmonių. Pirmąja skiepo doze vakcinuota 14 tūkst. 880 žmonių, antrąja – 13 tūkst. 540, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 988 tūkst. 507 asmenys, abiem – 557 tūkst. 546. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 66,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 68,2 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 66,1 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Klaipėdoje savaitgalį nuo COVID-19 bus skiepijami gyventojai nuo 16 metų, atvykusieji skiepytis galės pasirinkti vakciną iš tuo metu esamų, penktadienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. „Praėjusį sekmadienį organizuota panaši skiepijimo akcija sulaukė itin didelio populiarumo. Per vieną dieną pasiskiepijo daugiau nei pusantro tūkstančio gyventojų, o šią savaitę sulaukėme daug skambučių ir prašymų tokią galimybę suteikti dar kartą.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 503 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 5 žmonės, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 348,5. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 273 tūkst. 346 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 11 tūkst. 89 asmenys. Pasveikusiųjų – 252 tūkst.

Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės. Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof.

Šį šeštadienį Kėdainių ligoninėje nuo COVID-19 infekcijos mirė jaunas kėdainietis. Vos 24 sulaukęs vyras į ligoninę buvo paguldytas gegužės 17 dieną. Kurį laiką jo sveikata laikėsi stabiliai, tačiau liga itin greitai ėmė progresuoti. Gegužės 22 dieną vaikinas ligoninėje mirė.  Blogėjo staiga Lieka neaišku, kokia jaunuolio ligos eiga buvo iki patekimo į ligoninę, tačiau čia kurį laiką būklė buvusi sąlyginai gera, ėmė blogėti labai sparčiai.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus išlieka pirmoje, o pagal mirtingumą atsidūrė septintoje vietoje Europos Sąjungoje (ES), rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva atitinkamai buvo antra ir devinta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 467 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 96 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Ketvirtadienį į Lietuvą pristatyta tryliktoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) siunta – 18 tūkst. dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), iki šios dienos Lietuva gavo 159,6 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių, gyventojų skiepijimui sunaudota 140,3 tūkst. dozių. Kaip nurodoma pranešime, naujos vakcinų siuntos paskirstomos savivaldybėms atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Vaikų sveikatą karantino metu vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prilygina karo zonose gyvenančiųjų psichikos būklei. Kaip teigia jis, pandemijos ir karantino metu mokyklos uždaromos turėtų būti paskutinės, o atidaromos pirmos. Anot mediko, dabar gi sunkiai suvokiama, kai laisvinant verslus jos Lietuvoje jau uždarytos 35 savaites. Išanalizavus 87 šalių ir 25 mln. susirgusių COVID-19 infekcija žmonių duomenis vidutiniškai vaikai sirgo apie 11 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia abiturientus antrąja „AstraZeneca“ doze pasiskiepyti dar iki egzaminų sesijos pradžios. Pirmadienį, gegužės 31 dieną, sostinės abiturientai bus laukiami vakcinacijos centre „Litexpo“ rūmuose, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. „Visi suprantame, kokią reikšmę abiturientams turi egzaminai, todėl sudarėme galimybę visiems dar nepasiskiepijusiems abiturientams antrąjį skiepą gauti anksčiau“, – sako Vilniaus miesto administracijos direktorė Lina Koriznienė.

Latvijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį procesą dėl galimo valstybės pareigūnų neveiklumo pirmaisiais kartais įsigyjant vakcinų nuo COVID-19, ir jo metu bus vertinama galima ministrų atsakomybė, ketvirtadienį per vyriausybės posėdį informavo generalinis prokuroras Juris Stukanas. Prokuratūros sprendimu panaikinamas Kovos su korupcija biuro (KNAB) sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso dėl vakcinų įsigijimo. Medžiaga perduota policijai, ji dabar atliks bylos tyrimą.

Latvijoje nustatyti du užsikrėtimo Indijoje pirmąkart aptikto ir ten sparčiai išplitusio varianto pandeminiu koronavirusu atvejis, sakoma ketvirtadienį vyriausybės posėdžiui pateiktuose dokumentuose.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad raginti gyventojus skiepytis nuo COVID-19 gali tekti pasitelkti ir papildomas priemones. Premjerė nuogąstauja, kad nepaskiepijus pakankamai žmonių ir išplitus viruso mutacijoms, perniek nueis iki šiol pasiektas rezultatas kovoje su COVID-19. „Lietuva yra pirmame penketuke Europos Sąjungoje [pagal skiepijimą]. Tačiau tempas galėtų būti ir greitesnis. Dabar vakcinų yra daugiau.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja Arūną Dulkį ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuri neleidžia gyventojams pasiankstinti antros „AstraZeneca“ (arba „Vaxzervia“) vakcinos dozės. Tokį ministerijos sprendimą buvęs ministras vadina nepagrįstu ir rizikingu. „Tikrai vertinu kaip, mano manymu, visiškai nepagrįstą poziciją. Dar daugiau, ji, mano supratimu, yra net ir tam tikra prasme rizikinga.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 562 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 18 tūkst. 997 molekuliniai (PGR) ir 6576 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 374 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,3 procento.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Vyriausybė nusprendė, kad karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki liepos pradžios. Nors epidemiologinė situacija Lietuvoje gerėja, ji tikrai nėra tokia, kad karantinas šalyje galėtų būti atšauktas, sako premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. Tiesa, neatmetama, kad šis sprendimas po kelių savaičių gali būti peržiūrėtas.

Šį šeštadienį Kėdainių ligoninėje nuo COVID-19 infekcijos mirė jaunas kėdainietis. Vos 24 sulaukęs vyras į ligoninę buvo paguldytas gegužės 17 dieną. Penkias dienas jo sveikata silpo, kol galiausiai gegužės 22 dieną jaunas vyras pralaimėjo kovą su šia klastinga liga. Laikinai direktorės pareigas einanti Rita Kuodienė jau anksčiau yra sakiusi, kad ligoniai jaunėja. „Turime ir į trečią, ir į ketvirtą dešimtį įkopusių pacientų. Didelė dalis – vidutinio amžiaus pacientai.

Įsigaliojus galimybių pasui, COVID-19 vakcina pasiskiepijusiems ir šia liga persirgusiems asmenims pastaruoju metu iškyla nemažai klausimų – ar turint galimybių pasą taikomos išimtys dėl izoliacijos grįžus iš užsienio, ką reiškia „skiepijimas pagal skiepijimo schemą yra baigtas“, ar galimybių pasas suteikia teisę nesiizoliuoti po sąlyčio su sergančiuoju? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paaiškina, kada kokių reikalavimų būtina laikytis ir kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp izoliaci...

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad registracijos sistemoje pačiam žmogui pasiankstinti antrojo „AstraZeneca“ skiepo laiką galimybės nėra, tą įmanoma padaryti tik skambinant specialiais numeriais. „To padaryti jums nepavyks patiems. Reikia kreiptis koronastop.lt nurodytais adresais“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė apgailestauja, kad antradienį Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti Partnerystės įstatymą. Vis dėlto, premjerės manymu, tai, kad projektą palaikė didelė Seimo narių dalis, jau yra geras ženklas. „Kaip žmogus, kuris balsavo už projektą, nesidžiaugiu tuo, kad projektas nepradėtas svarstyti. Mano supratimu, diskutuoti tikrai buvo galima pradėti.

Nusprendus toliau tęsti karantino režimą iki liepos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmetė galimybės, kad tai gali būti paskutinis toks karantino nutarimo pratęsimas. Be kita ko, jis teigė, kad ir dabartinis sprendimas gali būti peržiūrėtas dar birželiui nepasibaigus.  Visgi ministras pažymėjo, kad tokiam scenarijui būtinos trys sąlygos. „Gali taip būti, jei visi darysime tokius tris dalykus. pirma, kuo daugiau visi vakcinuosimės.

Vyriausybė keičia sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti taikomas švelnesnis karantinas. Jame nuo gegužės pabaigos turėtų atsirasti 18 savivaldybių. Į savivaldybių sąrašą nuspręsta įrašyti savivaldybes, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų. Tai – Biržų rajono, Elektrėnų, Jurbarko rajono, Klaipėdos rajono, Kupiškio rajono, Pakruojo rajono, Šiaulių rajono savivaldybes.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad koronaviruso situacija šalyje gerėja, tačiau Vyriausybė vis tiek planuoja pratęsti karantiną iki birželio pabaigos. Bet ar Lietuvai dar reikia tokių griežtų ribojimų? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Aurelijumi Veryga ir Jurgita Sejoniene. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vyrausybė trečiadienį sprendžia karantino nutarimo pratęsimą.

Europos vaistų agentūra (EVA) žada penktadienį paskelbti savo sprendimą dėl 12–15 metų amžiaus vaikų skiepijimo bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina nuo pandeminio koronaviruso. Jei šiam žingsniui bus pritarta, „Pfizer-BioNTech“ preparatas taps pirmąja paaugliams skiepyti patvirtinta vakcina nuo pandeminio koronaviruso 27 valstybių Bendrijoje.

Apie 230 tūkst. žmonių jau išsiėmė galimybių pasą, tačiau dauguma žmonių tą padarė dar iki pirmadienio ryto. „Didžiausias srautas, be abejo, buvo savaitgalį, kai tik startavo tokia galimybė – iki pirmadienio ryto tai padariusiųjų buvo apie 150 tūkst. Nemaža dalis asmenų tą padarė pirmadienį, kai jau pradėjo veikti galimybių pasas“, – BNS trečiadienį sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus. Jo teigimu, antradienį ir trečiadienį galimybių pasą išsiėmė gerokai mažiau žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo karantiną pratęsti dar mėnesiui – iki birželio pabaigos. Kartu siūloma dar švelninti karantino apribojimus. Galutinį sprendimą ministrų kabinetas priims trečiadienį. Ministerijos parengtame dokumente siūloma, kad karantinas truktų iki birželio 30 d. 24 val. Kol kas karantinas galioja iki gegužės pabaigos. Taip pat siūloma prailginti maitinimo įstaigų darbo laiką nuo 7 iki 24 val.

Vyriausybė dar mėnesiui – iki birželio pabaigos – pratęsė ir nuo vasaros kiek sušvelnino karantiną. Nuspręsta leisti būriuotis didesnėms žmonių grupėms, taip pat pratęstas viešojo maitinimo įstaigų darbo laikas. Nuspręsta, kad karantinas truks iki birželio 30 d. 24 val.  „Keletas karantino režimo nuostatų patikslinimų. Visus pakeitimus darome vieningai nuo birželio 1 dienos“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jaunų žmonių mirčių nuo COVID-19 statistiką papildė dar vienas asmuo. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, mirė 30–39 m. amžiaus vyras. Tačiau nors asmuo mirė dar gegužės 22 d., apie įvykį pranešta tik antradienį. Vyro mirtis registruota Vilniaus m. savivaldybėje, tačiau nėra aišku, jo gyvybė užgeso namuose ar ligoninėje.

Trečioji koronaviruso banga slopsta ir pagaliau fiksuotas didžiausias pandemijos pagreičio kritimas per šiuos metus, rodo naujausia Vyriausybės duomenų apžvalga. Gera žinia ir tai, kad bendras imunizacijos lygis šalyje perkopė 40 proc. Kaip nurodoma naujausioje duomenų ataskaitoje, naujų atvejų skaičius sumažėjo 52-ose iš 60 Lietuvos savivaldybių, pandemijos pagreitis siekia -31 proc. Tai didžiausias kritimas šiais metais.

Didieji šalies kino teatrai nusprendė nesinaudoti dar šią savaitę įsigaliojusiu Galimybių pasu. Nors dokumento įdiegimas leistų į kino sales priimti daugiau žiūrovų, kino teatrai sako šiuo metu ir taip neužpildantys visų galimų vietų. Be to, pastebima, kad didžiausia kino teatrų auditorijos dalis yra jauni žmonės, o šių dauguma Galimybių paso dar net neturi. Taip pat dar neaišku nei kaip Galimybių pasą integruoti. Nuo primadienio įsigaliojęs Galimybių pasas įnešė sumaišties.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 523 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 17 tūkst. 114 molekulinių (PGR) ir 7569 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 393,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,5 procento.

Europos Komisija trečiadienį Belgijos teisme susirems su farmacijos milžine „AstraZeneca“ dėl vėlavimo pristatyti skiepus nuo COVID-19, trukdžiusio pradėti vakcinavimo kampaniją bloke. Abiejų šalių advokatai prancūzakalbiame teisme Briuselyje turi pasirodyti 9 valandą (10 val. Lietuvos laiku). Kitas posėdis numatytas penktadienį, nurodė teismas. ES iškėlė bylą britų ir švedų kompanijai siekdama priversti ją iki liepos pristatyti dar 90 mln. jos vakcinos nuo COVID-19 dozių.

Koronaviruso varianto, kuris pirmą kartą buvo užfiksuotas Indijoje, atvejų oficialiai užregistruota jau 53 teritorijose, trečiadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be to, PSO iš neoficialių šaltinių gavo informacijos, kad B.1.617 variantas buvo rastas dar septyniose teritorijose, rodo atnaujinti JT sveikatos agentūros epidemiologinės informacijos duomenys, tad bendras jų skaičius gali siekti 60....

Antradienį Registrų centro atstovai socialinėje paskyroje įspėjo gyventojus, kad viešojoje erdvėje pradėjo plisti netikras internetinis Galimybių paso internetinis adresas. Pranešama, kad pateikiamas netikras adresas nuo originalaus puslapio skiriasi viena raide. „Išlikite budrūs! Viešojoje erdvėje pradėjo plisti netikra veidrodinė Galimybių paso interneto svetainė. Jos adresas nuo originaliosios skiriasi tik viena raide – adreso domenas yra ne *.LT, o .*IT.

Lietuva iki birželio pabaigos gaus dar 1,3 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Reiškia iš viso (turėsime – BNS) 3 mln. dozių ir turėsime visas prielaidas paskiepyti 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų“, – antradienį po Europos Vadovų tarybos posėdžio Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše teigė G. Nausėda. Iki šiol Lietuva yra gavusi per 1,6 mln. vakcinos dozių.

Farmacijos bendrovė „Moderna“ antradienį paskelbė, kad jos vakcina nuo COVID-19 veiksmingai apsaugo vaikus nuo 12 metų, todėl ši vakcina gali tapti antrąją, kuria bus skiepijami asmenys nuo 12 metų Jungtinėse Valstijose.  Kadangi pagaminamų vakcinų kiekis vis dar yra nepakankamas, dauguma su pandemija kovojančių pasaulio valstybių pirmiausia siekia paskiepyti suaugusiuosius.

Nuo gegužės 17 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paleido dar vieną masinės vakcinacijos etapą ir jau kviečia skiepytis vyresnius nei 35 m. žmones. O nuo kito pirmadienio vakcinuotis galės visi norintieji, vyresni nei 16 m. Vis dėlto onkoimunologas dr. Marius Strioga ragina, jei tik įmanoma, jaunesniems nei 40 m. asmenims rinktis ne „AstraZeneca“ skiepą.

Seime skinasi kelią nauja subsidijų darbuotojams, esantiems  prastovose ir grįžusiems iš jų, mokėjimų tvarka. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms: už balsavo 118, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.  „Tai bus tam tikros išmokos žmonėms, kurie negali dar normaliai dirbti“, – teigė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas.   Visas subsidijas siūloma mokėti du mėnesius – liepą ir rugpjūtį.

Lietuvoje vakcinacijai įgaunant vis didesnį pagreitį, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje praėjusią savaitę taip pat stebimos palankios tendencijos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, jog sumenko protrūkių daugelyje atskirų sričių, taip pat sumažėjo ir bendras aktyvių protrūkių skaičius. Pasak gyd.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad jau dabar reikia ruoštis rudeniui. Vyriausybės vadovės teigimu, būtina parengti algoritmus, kurie leistų derinti mišrų ir kontaktinį ugdymą. I. Šimonytės teigimu, dalies tėvų neigiamas nusistatymas prieš koronaviruso testus neleido grąžinti jų vaikų į mokyklas. Kalbėdama apie pasiruošimą rudeniui, premjerė pažymėjo, kad būtina paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad koronaviruso situacija šalyje gerėja, tačiau Vyriausybė vis tiek planuoja pratęsti karantiną iki birželio pabaigos. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad jau dabar reikia ruoštis rudeniui ir dėmesį kreipti į ugdymo įstaigų pasiruošimą. „Rytoj Vyriausybė spręs karantino nutarimo pratęsimą. Kadangi tas nutarimas daugybę kartų keistas, bus išdėstyta jo tam tikra nauja redakcija, kad visiems būtų lengviau orientuotis.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 537 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 90 molekulinių (PGR) ir 9763 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 420,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 3,8 procento.

Seimas antradienį svarstys subsidijų darbuotojams esant prastovose mokėjimų pakeitimus bei poprastovinių išmokų grąžinimą.  Jeigu parlamentarai tam pritars, visos subsidijos būtų mokamos du mėnesius – nuo liepos iki rugpjūčio pabaigos: t.y., poprastovinės subsidijos – mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.  Subsidijos, darbuotojams arba grįžus iš prastovų, arba jose dar esant, pirmąjį mėnesį siektų 100 proc.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

 Lietuvą pirmadienį pasiekė 23-oji „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 siunta, kurioje – 101 tūkst. 790 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos teigimu, nauja siunta tą pačią diena bus paskirstyta savivaldybėms. Vakcinos skirstomos atsižvelgiant į nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą, taip pat daugiau vakcinų skiriama toms savivaldybėms, kuriose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.

Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 mirė mažiausiai 115 tūkst. sveikatos apsaugos ir slaugos darbuotojų, trečiadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas. „Beveik 18 mėnesių sveikatos apsaugos ir slaugos darbuotojai visame pasaulyje prisiima pagrindinį smūgį atsistodami tarp gyvybės ir mirties“, – pradėdamas metinį organizacijos susitikimą sakė jos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.