Kaip portalui tv3.lt teigė M. Strioga, vertinant galimus šalutinius poveikiui grynai iš imunologinės pusės jis šio amžiaus asmenims rekomenduoja rinktis kitų gamintojų – „Pfizer“, „Moderna“ – vakciną.
Pabrėžiama, kad esant vidutiniam pandemijos mastui, skiepijant „AstraZeneca“ jaunesnius asmenis rizikos ir naudos santykis tampa jau nepalankus. Tą parodęs Europos vaistų agentūros tyrimas, kuris atskleidė, kad minimos vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.
Pavojaus simptomai po vakcinacijos
Kartu onkoimunologas patarė, kad jei jau jaunesni nei 60 m. asmenys, ypač moterys, pasiskiepijo šia vakcina, turėtų atkreipti dėmesį į tokius galimus pavojaus ženklus ir simptomus, kurie pasireiškia trečią dieną po skiepijimosi „AstraZeneca“ ar „Janssen“ vakcina.
„Tai būtų trečią dieną ar ilgiau išliekantis, sunkiai malšinamas galvos skausmas, įvairi neurologinė simptomatika, regos, kalbėjimo sutrikimai, jutimo, jėgos sumažėjimas, stiprus, nepraeinantis pilvo skausmas. Taip pat – staigiai atsiradusios patinusios, skausmingos kojos arba jeigu atsiranda kosulys, dusulys, prakaito pylimas, galbūt sąmonės praradimo epizodai, plaučių arterijos tromboembolijos, nors ši komplikacija iš principo nėra dažniau pasitaikanti vakcinuotų grupių. (...) Jeigu dėl šių simptomų yra neramu, geriau kreiptis į gydymo įstaigą“, – yra aiškinęs Nacionalinio vėžio instituto specialistas, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys.
SAM nusprendė tęsti skiepyti, kaip pradėjo
Nors ši Ekspertų taryba iš pradžių siūlė „AstraZeneca“ gaminamai vakcinai „Vaxzevria“ numatyti net 60 m. ribą, SAM nusprendė tęsti skiepijimą šia vakcina tokia pat tvarka, kokia buvo taikoma nuo pat pradžių.
Tuo metu argumentuota, kad riboti amžiaus skiepijant „Vaxzevria“ vakcina nerekomenduoja ir Europos vaistų agentūra (EVA), pateikusi išvadą, kad šios vakcinos nauda kovojant su COVID-19 ligos plitimu ir toliau nusveria vakcinos galimų šalutinių poveikių riziką suaugusiems visose amžiaus grupėse. Agentūros vertinimu, „Vaxzevria“ veiksmingai apsaugo nuo hospitalizavimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje ir mirčių dėl COVID-19 ligos. Didėjant infekcijos atvejų skaičiui didėja ir vakcinos teikiama nauda.
Ministro patarėja: skiepų pasirinkimui pakanka
Vos pranešusi, kad skiepijimo strategijos šia vakcina nekeičia, SAM neatmetė, jog keičiantis epidemiologinei situacijai gali keistis ir rekomendacijos.
„Priminsiu, kad šiuo metu turime vidutinę viruso ekspoziciją, kuri ir viršija vidutinės ekspozicijos apatinę ribą ir krypsta link aukštesnės pozicijos. Tyrimų duomenys, kurie minėti, rodo, kad esant dideliam viruso paplitimui nauda viršija riziką tiek kalbant apie hospitalizaciją, tiek gydymą intensyviosios terapijos skyriuje, tiek kalbant apie mirties prevenciją. Taip, šalyje gerėjant situacijai šis sprendimas gali būti persvarstytas. Vertinsime situaciją, nepageidaujamas reakcijas (...) ir sprendimą persvarstysime“, – beveik prieš dvi savaites kalbėjo ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Tačiau šiandien apie tai paklausta sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta teigė, kad vakcinų turima pakankamai ir gyventojai gali pasirinkti jiems tinkamą.
„Šiuo metu dėl to diskusijų nėra, nes gauname šimtus tūkstančius „Pfizer“ vakcinos ir kitų vakcinų dozių. Be to, žmonės gali laisvai pasirinkti norimą vakciną įvertinęs savo galimybes ar pasitaręs su gydytoju, jei mato rizikų“, – portalui tv3.lt sakė ji.
Anot patarėjos, tiek EVA, tiek kiti ekspertai visi sutaria, kad bet kuri vakcina yra geriau negu jokios.
„Labai džiaugiamės, kad Lietuvą pasiekia vis daugiau pačios mylimiausios vakcinos dozių. Nepaisant to pati J. Grebenkovienė pasirinko „AstraZeneca“ vakciną ir ką tik gavo pirmąją jos dozę“, – pridūrė A. Šuksta.
Paaiškino, kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija:
Nauda mažėja gerėjant epidemiologinei situacijai
Portalas tv3.lt primena, kad prielaidų vėlinti skiepijimų asmenų ribą sudarė papildomai atlikta EVA šio preparato naudos ir rizikos analizė. Tyrimas Europos Komisijos pavestas atlikti po to, kai EVA balandžio pradžioje pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis.
Papildoma analizė parodė, kad jaunesnių – 20–29 ir 30–39 metų – žmonių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina gali būti persvarstytas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, gydymą ligoninėse ir kitų vakcinų prieinamumą.
Remiantis šiuo Europos vaistų agentūros tyrimu, „AstraZeneca“ vakcinos nauda didėja su skiepijamų asmenų amžiumi ir prastėjant epidemiologinei situacijai šalyse.
Pavyzdžiui, esant tiek mažam, tiek vidutiniam, tiek aukštam sergamumui, visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau gydymo ligoninėse atvejų, nei nustatyta neįprastų kraujo krešulių atvejų.
Panaši situacija ir vertinant gydymą reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Visose amžiaus grupėse vakcina padėjo išvengti daugiau tokio gydymo esant vidutiniam ir aukštam sergamumui, o esant mažam sergamumui – gydymo reanimacijoje vyresniems nei 60 metų žmonėms.
Jaunesnių asmenų grupėje žemo sergamumo atveju dažniau registruota neįprastų krešulių atvejų, nei išvengto gydymo reanimacijos skyriuose.
Vertinant mirtis nuo COVID-19, vyresniems nei 30 metų asmenims vakcina to padėjo išvengti esant aukštam ir vidutiniam sergamumui, o vyresniems nei 60 metų ir esant žemam sergamumui. Ši Europos vaistų agentūros analizė atlikta, remiantis skaičiavimu, jog „AstraZeneca“ efektyvumas siekia 80 procentų.
Portalas tv3.lt primena rašęs, ką svarbu žinoti prieš ir po skiepo nuo COVID-19.
