Koronavirusas COVID-19

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, daugėjant mirčių ir pildantis ligoninių lovoms, Vyriausybė imasi naujų veiksmų kovoje su pandemija. Ministrų kabinetas kitą savaitę priims sprendimus, kurie pirmiausia lies privalomą kaukių dėvėjimą viduje. Visgi, jei tai neduos teigiamų rezultatų, valdžios akys turėtų nukrypti į srautus masiniuose renginiuose.

Paveiktų šalių sąraše raudonąją zoną paliko Danija, Suomija, Liuksemburgas, taip pat dvi teritorijos – Maljorka (Ispanija) ir Reunjonas (Prancūzija), penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kartu su iš žaliosios zonos perėjusia Čekija, jos papildė geltoną zoną. „Tai reiškia, kad iš jų atvykusiems nuo COVID-19 ligos nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems asmenims izoliuotis nereikės, tačiau jie turės išsitirti prieš ir po atvykimo“, – rašoma pranešime.

Miestuose sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, labiausiai medikams trūksta vietų reanimacijose, kur gelbėjamos pačių sunkiausių pacientų gyvybės. Ligoninės jau dabar mažina planinių paslaugų, o kai kurios operacijos atidedamos – jų gali tekti laukti bent trimis mėnesiais ilgiau. Medikai pasakoja, kad ligoninės pildosi ir sergančiais vaikais, o net po lengvų koronaviruso formų juos kamuoja liekamieji reiškiniai.

Visame pasaulyje išplitusi COVID-19 pandemija, kuri pastaruoju metu itin suintensyvėjo, pakeitė daugelio žmonių kasdienybę, tačiau ypač stipriai tai palietė gydytojus ir visą sveikatos sektorių. Nuolat susidurdami su koronaviruso kamuojamais pacientais, kalbinti gydytojai tikino nesuprantantys dalies visuomenės nusistatymo prieš skiepus. Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pasakojo, jog tokios pandemijos nesitikėjo, nelaukė ir turbūt nė vienas net neįsivaizdavo.

Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg penktadienį pranešė, kad dauguma šioje Skandinavijos šalyje nacionaliniu mastu galiojančių suvaržymų dėl COVID-19 netrukus bus sušvelninti. Tarp atšaukiamų ribojimų – specialūs reikalavimai aptarnaujant klientus restoranuose ir 1 m fizinio atstumo taisyklė.

Viename sostinės prekybos centre dirbanti vilnietė savo akimis pamatė, kaip galimybių pasus turintys tikrinti apsauginiai nepatikrinę dokumento į prekybos centro patalpas praleido vaikiną. Skaitytoja piktinasi, kad taip keliama grėsmė ir prekybos centro lankytojams, ir darbuotojams. Prekybos centras pasakoja, kas galėjo nutikti ir sako, kad situacijai išsiaiškinti pradėjo vidinį tyrimą. Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyta 813 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 974 naujus COVID-19 atvejus ir 14 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 258 COVID-19 pacientai, iš kurių 138 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 25 682 testus patvirtinta 710 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 776 naujus užsikrėtimo atvejus ir keturių COVID-19 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 570 yra nepasiskiepiję ar nebaigę skiepijimosi kurso, o 140 yra visiškai pasiskiepiję.

Dar pernai metais koronavirusas ne juokais įbaugino socialinės globos įstaigas. Kone didžiausi protrūkiai ten kilo antros bangos metu, klastinga infekcija nusinešė beveik 400 globotinių gyvybes. Protrūkiai socialinėse įstaigose fiksuojami ir dabar. Įstaigų vadovai pasakoja, kad su globotinių netektimis tenka susidurti ir dabar bei pripažįsta, kad tarp globotinių įsimetęs virusas kelia didžiulį stresą.

Vaikų gydytojams kelia nerimą nauja tendencija – vis daugiau COVID-19 sergančių vaikų tampa priklausomi nuo deguonies.  Kaip žurnalistams penktadienį pasakojo VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, nerimą kelia atsirandantys ypač sunkiai sergantys vaikai. „Atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tokios situacijos realiai dar nebuvo pandemijos laikotarpiu. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ypač sunkiai sergančių vaikų.

Situacijai dėl COVID-19 negerėjant ne tik atidaromi nauji kovidiniai skyriai regionuose, bet ir nuo pirmadienio Santaros klinikose bus ribojama dalis sveikatos paslaugų. Apie tai pristatęs naujausią situaciją ligoninėje ir Vilniaus regione pranešė įstaigos generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Kaip pasakojo jis, situacija verčia imtis naujų sprendimų tiek dėl skyrių plėtimo, tiek paslaugų ribojimo.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Kasdien daugėjant naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiui vis daugiau savivaldybių tampa „juodomis“. Penktadienio Statistikos departamento duomenimis, jų jau yra 25, per vakar dieną šis sąrašas „papilnėjo“ Pagėgių ir Ukmergės rajono savivaldybėmis. Bendras 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius šalyje 100 tūkst. gyventojų pasiekė 569,5 – per parą jis paaugo beveik dviem dešimtimis. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis nekito ir siekia 6,3 procento.

Praėjusią parą nustatyti 1464 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Vienuolika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3540 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 9167 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1005 žmonės, 117 iš jų gydomi reanimacijoje. Palyginti su ankstesne para, žmonių ligoninėse yra devyniais mažiau.

Dėl gausėjančio COVID-19 pacientų srauto ligoninėse vėl auga įtampa. Pildantis lovoms kai kurie medikai pripažįsta, kad vis dažniau šmėkštelėja kitą kartą ir garsiai užduodamas klausimas: kokiam pacientui, likus vienai laisvai reanimacinei lovai, reikėtų teikti pirmenybę – pasiskiepijusiam 70-mečiui ar neskieptam 30-mečiui?  Be kita ko, apie galimą pacientų rūšiavimą prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Vilniaus medikai jau septinta para kovoja dėl koronavirusu sergančio 14-mečio gyvybės. Berniukas buvo nepasiskiepijęs, o koronavirusu užsikrėtė šeimoje. Apie tai praneša sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Sergančių vaikų ligoninėse yra ir daugiau. Dėl koronavirusu sergančio 14-mečio jau septintą parą kovoja Vilniaus Santaros vaikų ligoninės gydytojai. Jo būklė – sunki. „Šiuo metu Vilniuje reanimacijoje guli vaikas, dėl jo gyvybės medikai kovoja jau septinta para.

JAV viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino pasaulio lyderius siekti globalaus 70 proc. vakcinacijos rodiklio. Tai jis sakė dalyvaudamas JAV prezidento Joe Bideno inicijuotame viršūnių susitikime „Global COVID-19“, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Šio sustikimo tikslas – sutelkti pasaulio lyderius siekiant kuo platesnio vakcinų prieinamumo ir aukštesnio vakcinacijos lygio, žmonių gyvybių išgelbėjimo ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimo.

Ketvirtadienį sveikatos apaugos ministrui pasidalijus žinia apie reanimacijoje dėl gyvybės kovojantį 14-metį, ministras pateikė daugiau informacijos apie situaciją.  Pasak ministro, ne tik vaikas, bet ir vaiko artimieji buvo nepasiskiepiję.  „Prarasto laiko beieškant... Jo būklė sudėtinga. Pateko tiesiai į reanimaciją. Gydytojai dėl jo gyvybės kovoja jau septinta para. Jis nepasiskiepijęs. Užsikrėtė nuo savo artimųjų. Savo paties namuose. Artimieji nepasiskiepiję.

Augant kovidinių pacientų skaičiams jau tenka riboti kitas sveikatos paslaugas ne tik kai kuriose didžiosiose šalies ligoninėse, bet ir regionuose. Ypač sudėtinga situacija Vakarų Lietuvoje, kuri su ketvirtosios bangos kilimu susidūrė pirmiausiai. Anot ligoninių vadovų, nors prireikus ne kovidu sergantys pacientai perkeliami į kitas įstaigas, situacijai blogėjant dalis paslaugų gyventojams tiesiog gali būti nebeteikiama.

Norint reikšmingai padidinti vakcinavimo apimtis šalyje, vakcinuoti pacientus turėtų būti leista ne tik sveikatos priežiūros specialistams ar vaistininkams, bet ir farmakotechnikams. Tokią mintį kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Sveikatos ministeriją išsakė Kauno kolegijos atstovai.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 974 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo gegužės pabaigos, taip pat mirė 14 anksčiau užsikrėtusių žmonių, ketvirtadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 822 naujus COVID-19 atvejus ir 20 pacientų mirtį. Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 1 209 COVID-19 pacientai, iš kurių 133 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Lietuvai juoduojant pagal koronaviruso rodiklius, Vyriausybė planuoja įvesti naujus ribojimus ir galbūt vėl šalyje skelbti karantiną. Sprendimą dėl to ministrų kabinetas ketina priimti kitą savaitę.

Ieškodamas argumentų, kaip dar įtikinti žmones saugotis ir pasiskiepyti, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys apgailestaudamas pranešė, kad šiuo metu medikai Vilniuje kovoja dėl COVID-19 sergančio paauglio gyvybės. Ministras neslėpė, kad jau artėja riba, kai medikams gali tekti rinktis, kurio žmogaus gyvybę gelbėti.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 6 275 testus nustatyti 589 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, taip pat mirė keturi anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Iš naujai nustatytų užsikrėtimo atvejų 386 pacientai nebuvo pasiskiepiję arba baigę vakcinavimo kurso. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 687 naujus COVID-19 atvejus ir dviejų pacientų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 498,65 atvejo 100 tūkst.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad karantinas Lietuvoje gali būti grąžintas, nes dabartinių priemonių negana. O Saulius Skvernelis blogai vertina planus įvesti naują karantiną, nes buvusio premjero teigimu, Vyriausybė praleido šiltąjį sezoną pasiruošimui naujajai koronaviruso bangai, o tai rodo, kad šis ministrų kabinetas su pandemija nesusitvarko.  „Visi matome nerimą keliančius skaičius.

Praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Trylika mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės. Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.

Daugėjant susirgimų COVID–19, valstybė gali nebekompensuoti savanoriškai apsisprendusių nesiskiepyti darbuotojų testų, už juos turėtų mokėti darbdaviai arba darbuotojai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio komunikacijai apie tai, kas padėtų sumažinti sergančiųjų koronavirusu skaičiu, o ne skelbti apie „grįžtantį karantiną“. Pasak G. Nausėdos užsienio politikos grupės vadovės, visuomenė ne visada supranta, ką reiškia karantino sąvoka.

Nuo šiandien izoliacijos trukmė sąlytį turėjusiems asmenims trumpėja nuo 14 iki 10 dienų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip ir anksčiau, suteikiama galimybė susitrumpinti izoliaciją, ne anksčiau kaip 7 izoliacijos dieną atliktus PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą, jei asmeniui nepasireiškia ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, t. y. staiga prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią – „juodąją“ – pandemijos spalvinę zoną. Vyriausybė trečiadienį tarėsi dėl karantino įvedimo ir privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose. Taip pat – dėl aktyvesnės rizikos grupių ir senjorų vakcinacijos.

Mažosios ligoninės Lietuvoje imasi uždarinėti skyrius, kad galėtų priimti augantį COVID-19 pacientų srautą. Tauragės ligoninėje pastaruoju metu buvo uždaryti Vaikų ir Psichiatrijos skyriai, o Kretingoje – Vidaus ligų, rašo naujienų portalas 15min.lt. BNS primena, kad didžiosios ligoninės dėl augančio COVID-19 pacientų skaičiaus taip pat sustabdė dalį planinių paslaugų.

Jungtinės Valstijos trečiadienį leido naudoti pastiprinamąją „Pfizer“ vakcinos dozę vyresniems nei 65 metų žmonėms, taip pat didelės rizikos grupėms dėl ligų ar darbo pobūdžio priskiriamiems suaugusiesiems.  Tai reiškia, kad reikšminga populiacijos dalis – dešimtys milijonų amerikiečių – dabar gali gauti trečiąją vakcinos dozę praėjus šešiems mėnesiams po antrosios.

Vyriausybė kol kas karantino neįvedė, tačiau toliau kalba ne tik apie privalomų kaukių patalpose įvedimą, bet vardija ir kitus galimus ribojimus. Kitą savaitę dalyje šalies įstaigų gali būti įvestas ir nuotolinis darbas. Verslas kritikuoja tokią ribojimų politiką, esą nežinomybėje sunku dirbti. Tiesa, vieną sprendimą politikai priėmė. Kad klasės mokyklose greit neištuštėtų, valdžia keičia ir izoliacijos tvarką.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pradėjo pasaulio lyderių susitikimą dėl COVID-19 pažadėdamas paaukoti šalims, kurioms sunkiai sekasi kovoti su pandemija, dar 500 mln. vakcinų nuo koronaviruso dozių. „Tai visų jėgų ir išteklių reikalaujanti krizė, – sakė J. Bidenas. – Amerika taps skiepų arsenalu, lygiai kaip mes buvome demokratijos arsenalas Antrajame pasauliniame kare.

Niujorke viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad centrinė valdžia turi imti pavyzdį iš gerus rezultatus rodančių savivaldybių, norint pasiekti aktyvesnio skiepijimosi nuo COVID-19 visoje šalyje. Jis taip pat pabrėžė, kad gąsdinimo politika gali duoti priešingą rezultatą. Taip valstybės vadovas kalbėjo Vyriausybei svarstant grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą, šalyje vėl įvedant karantino režimą. „Baikime vieną kartą vieni kitus gąsdinti.

Kaip informavo VšĮ Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriuje pirmadienį, rugsėjo 20 dieną, iš 20-ies lovų buvo užimtos 17, antradienį, rugsėjo 21 dieną, jau užimta 16 lovų. Vakar deguonis buvo reikalingas 13 pacientų, šiandien – 12. Skyriuje gydomi vidutiniškai ir labai sunkūs ligoniai. Vienas yra itin sunkios būklės ligonis, kurio likimas sprendžiasi. Situacija skyriuje keičiasi kasdien.

Premjerė Ingrida Šimonytė svarsto, ar už pramonės darbuotojų testus dėl COVID-19 neturėtų mokėti darbdaviai. Šiuo metu šiuos testus kompensuoja valstybė. „Dabar pradėtas pramonės darbuotojų testavimas. Matysime, kaip procesas atrodys, bet vėlgi po kelių savaičių, matyt, kad turėsime grįžti prie klausimo, kiek dar biudžetas turi mokėti už testus, t. y. mokesčių mokėtojai, o kiek jau reikėtų, kad atsakomybes prisiimtų ir darbdavys“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį kalbėjo I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimus, kuriais bus bandoma skatinti 75 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skiepijimą nuo COVID-19. Tarp jų – didesnės išmokos šeimos gydytojams už pirma doze paskiepytus asmenis.  „Mes šeimos gydytojams taip pat skrisime papildomą skatinamąją išmoką. Šiuo metu ji buvo 5 eurai už pirma doze pasiskiepijusį žmogų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad kitą savaitę Vyriausybė turėtų apsispręsti, kad apsaugines veido kaukes asmenims būtų privaloma dėvėti uždarose erdvėse. „Visas kabinetas sutiko, kad reikia griežtinti taisykles. Taip pat buvo kalba apie nuotolinį darbą. Kitam trečiadieniui mes atitinkamai su teisininkais pasižiūrėsime dėl statuso. Ar tai turėtų būti karantino, ar ekstremaliosios situacijos. Kitam Vyriausybės posėdžiui pateiksime sprendimus dėl kaukių dėvėjimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašys sprendimą, kuriuo keis moksleivių izoliavimo tvarką. Nuo šiol bus izoliuojami tik COVID-19 sergantys arba kontaktą turėję, bet testo atlikti nenorintys moksleiviai. Taip pat trumpėja izoliacijos trukmė. Ministras teigė, kad ši tvarka galios visiems žmonėms, tačiau pagrindinis motyvas ją keisti – siekis užtikrinti sklandų švietimo procesą mokyklose.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai aktyvių koronaviruso židinių fiksuojama mokyklose, pirmadienį skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vien praėjusią saviatė ugdymo įstaigose nustatyti 129 židiniai. Ar pavyks mokyklose siaučiant COVID-19 virusui moksleivius išlaikyti klasėse? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Linu Slušniu ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentu Dainiumi Žvirdausku.

Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą. „Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino.

Siekiant vakcinuoti daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, pas nepasiskiepijusius žmones bus siunčiamos mobiliosios brigados, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Plėsime konkretų važinėjimą, nes mes turime duomenis, kokie žmonės nepasiskiepiję, tai būtų tikslinga, kad mobilios brigados vyktų ir siūlytų tą skiepijimąsi, nepaisant to, kad tas žmogus nesiregistruoja“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš neformalų ministrų susitarimą papasakojo, ką ketina aptarti dėl papildomų COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – galimybė vietomis įvesti privalomą kaukių nešiojimą bei riboti didelius renginius uždarose erdvėse. „Neformaliame ministrų pasitarime turėsime diskusiją apie kaukių nešiojimo rekomendacijas, galbūt bus privalomumas uždarose erdvėse. Galbūt reikia pokyčių dėl reikalavimų renginiams uždarose erdvėse.

Visuomenėje netylant diskusijoms dėl pandemijos valdymo ribojimų, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius teigia manantis, kad visuotinio karantino, ko gero, išvengti nepavyks. Pasak jo, šiuo metu galiojantys ribojimai neturės ryškaus efekto, nes palikta daug skylių. Jis siūlo griežtinti apribojimus neturintiems galimybių paso. Sergamumas COVID-19 neslopsta. Kasdien nustatoma virš tūkstančio naujų užsikrėtimų. Tuopat metu visuomenėje verda diskusijos dėl ribojimų.

Kasdien didėjant COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičiui, užsipildant ligoninėms ir daugėjant mirčių premjerė neatmetamos naujų ribojimų galimybės. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Turime palaukti ir pažiūrėti“ Situacijai vis labiau kaistant, dalis visuomenės jau neabejoja, kad anksčiau arba vėliau neišvengsime visuotinio arba lokalaus karantino.

Panevėžio laidojimo namų „Grauduva“ mažojoje salėje rugsėjo 22 d. šarvojama urna su mirusio 53 metų žinomo Panevėžyje verslininko, bendrovės „Deliuvis“ vadovo Aido Nauronio palaikais. Vyrą Anapilin pasiglemžė šio amžiaus pragaištinga liga COVID-19. Apie artimo žmogaus staigią mirtį naujienų portalui JP atvirai papasakojo A. Nauronio brolis Arūnas. Vyras niekaip negali susitaikyti su mintimi, kad jokiomis ligomis nesirgusiam broliui, koronavirusas buvo negailestingas.

Visai šaliai įžengus į „juodąją“ COVID-19 zoną šia spalva nusidažo vis daugiau atskirų savivaldybių. Trečiadienį skelbiamais duomenimis, tarp jų jau patenka ne tik Vilnius, bet ir Kaunas. Taip pat į šią zoną naujai pateko Alytaus ir Šilalės rajonai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų sergamumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų šalyje šiuo metu yra 522,1. Tuo metu teigiamų diagnostinių tyrimų dalis siekia 6,2 proc.

Praėjusią parą nustatyti 1402 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo gegužės 7 dienos, kai fiksuoti 1524 susirgimai. Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 2912 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7676 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 992 žmonės, 114 iš jų – reanimacijoje.