Sveikata

Reaguodami į viešojoje erdvėje keliamas problemas įsigyjant ortopedijos technines priemones, nepasitenkinimą dėl jų kokybės ir per mažo atsakingų institucijų dėmesio, ligonių kasų specialistai atsako į opiausius pacientų ir pacientų organizacijų klausimus.  Kokie reikalavimai keliami ortopedijos techninių priemonių (OTP) išdavimui ir sutarčių sudarymui?   Šie reikalavimai nuolat griežtėja.

Kauno klinikų pacientas Jurijus padėjo mamai sode, pjovė žolę su žoliapjove, kai pajuto stiprų skausmą krūtinėje. Kadangi vyras neseniai pietavo, nesuprato, kad tai – pirmieji ligos simptomai. „Pagalvojau, kad man sustojo skrandis, jutau spaudimą „duobutėje“, skaudėjo už krūtinkaulio, – prisimena jis. – Vėliau pakilo kraujo spaudimas, pradėjo pykinti. Pasitarėme su mama ir nusprendėme vykti į ligoninę, kuri buvo netoli jos namų.

Sveikatos apsaugos ministerijoje ketvirtadienį pasirašytas visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Kaip pranešė ministerija, tikimasi, kad pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje priimtas dokumentas prisidės prie profesinių standartų diegimo veikloje, aiškiai nusakys vaistininkų ir pacientų tarpusavio santykius, padės spręsti kasdieninėje veikloje kylančias dilemas.

Remiantis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, viena dažniausių priežasčių, skatinančių gyventojus bent kartą per mėnesį apsilankyti konkrečioje vaistinėje, yra jos siūlomos nuolaidos ir specialūs pasiūlymai (taip teigia 40 proc. apklaustųjų). Daugelis gyventojų reikalingus vaistinius preparatus mielai renkasi įsigyti pigiau, todėl „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sutiko pasidalinti papildomais patarimais, kurie vaistams ar maisto papildams padės išleisti mažiau.

Sąnarių skausmai, dar vadinami artralgijomis, pažįstami daugeliui žmonių. Gydytoja reumatologė dr. Eglė Puncevičienė pažymi, kad artralgijos gali būti trumpalaikės, tačiau joms užsitęsus, svarbu nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju.  „Skausmas gali būti jaučiamas vos viename sąnaryje arba būti išplitęs.

Lietuvės Emilės Radytės startuolis Samphire Neuroscience  pretenduoja pradėti revoliuciją moterų sveikatos srityje. Neuromokslininkė sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, kuris pažabos menstruacijų skausmą ir priešmenstruacinius (PMS) simptomus, tokius kaip nerimas, nuotaikų kaita, irzlumas. Toks medicininis prietaisas bus pirmasis pasaulyje – inovatyvi, saugi, paremta klinikiniais tyrimais alternatyva vaistams nuo skausmo.

Viena iš „nepatogių“ moteriškų temų yra šlapimo nelaikymas, apie kurį dažniausiai nelinkstama niekam pasakotis. Pasak statistikos, šią problemą patiria net iki  25 proc. darbingo amžiaus ir iki 40 proc.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sutartį dėl linijos steigimo ministerija šią savaitę pasirašė su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD). Konsultacijas telefonu vienu metu teiks mažiausiai du apmokyti kvalifikuoti specialistai.

„Eurovaistinė“ informuoja, kad nuo liepos 1-osios koreguoja vaistinių darbo laikus ir kviečia gyventojus susipažinti, kaip vaistinės dirbs jų mieste. Pokyčiai, pasak vaistinės atstovų, susiję su neseniai priimtais farmacijos įstatymo pakeitimais, dėl kurių vaistinių tinklas laikinai keičia kai kurių vaistinių darbo valandas. „Norime, kad įstatymo pokyčiai gyventojams sukeltų kuo mažiau nepatogumo, todėl kviečiame iš anksto susipažinti, kaip veiks vaistinės kiekviename mieste.

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje (2021–2022 m.) nebuvo užregistruota tymų atvejų, tačiau skiepijimo aprėptys yra nepakankamos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad sumažėjus pasiskiepijusių asmenų, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus.

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pravėrė operacines duris ir pademonstravo, kaip atliekama ekstrakorpotinė inkstų akmenų litotripsija. Šis būdas leidžia be skalpelio gydyti inkstų ir šlapimo takų akmenligę. Litotripsija – tai šiuolaikiškas, organizmą tausojantis, neinvazinis (be skalpelio), saugus ir efektyvus inkstų ir šlapimo takų akmenligės gydymo būdas. 90 proc.

Vienas pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių – „blogojo“ (mažo tankio lipoproteinų – MTL) cholesterolio perteklius. Tačiau pastaruoju metu medikai vis plačiau kalba apie ne didelio tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolio svarbą. Tvirtinama, kad šis žymuo padeda geriau įvertinti infarkto, insulto ir kitų kraujotakos ligų riziką.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras antradienį įspėjo, kad COVID-19 pavojus neišnyko, ir teigė, kad dėl jo regione vis dar miršta beveik 1 000 žmonių per savaitę. Gegužės 5 dieną PSO paskelbė, kad COVID-19 pandemija nebelaikoma tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija. „Nors ir nebėra ekstremalios visuomenės sveikatos situacijos, tačiau COVID-19 neišnyko“, – žurnalistams sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

2021 m. birželio 28 d. pradėta minėti Pasaulinė visuotinio naujagimių tikrinimo diena. Ši data pasirinkta pagal mikrobiologo Roberto Gatri (Robert Guthrie) gimtadienį (1916 06 28 – 1995 06 24). Robert Guthrie – JAV mikrobiologas, sukūręs mikrobiologinį metodą naujagimių patikrai dėl fenilketonurijos ir pasiūlęs filtrinio popieriaus korteles naujagimio kraujui surinkti, transportuoti ir tirti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama prof. Linos Raudonės, sukūrė inovatyvų būdą skatinti žaizdų gijimą ir mažinti randų susidarymo tikimybę – odos plėveles žaizdų gydymui. Tikimasi, kad ši MTEP projekto metu sukurta inovacija virs komerciškai sėkmingu projektu ir pasieks ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkas.

Kone 3 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje išgirsta Laimo ligos diagnozę. Ši erkių platinama infekcinė liga, ypač laiku nediagnozuota ar negydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų – pažeidžiamos odos, vidaus organų, širdies ir kraujagyslių ar centrinė nervų sistemos. Kaip ligą atpažinti ir kaip greičiau po jos sustiprėti paaiškino sveikatos centro „Energetiko“ gydytoja reabilitologė Jadvyga Velžienė.

Staigus, stiprus, skausmingas ir nevalingas raumens susitraukimas – taip apibūdinamas visiems gerai žinomas mėšlungis. Nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, beveik 60 proc. pasaulio žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę tokius staigius spazmus.

Varėnos rajono savivaldybės administracija paskelbė skubią žinią. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro ir Varėnos ligoninės pacientus informavo, kad kurį laiką nepavyko nei prisiskambinti, nei el. receptų gauti, nes buvo nutrauktas kabelis. Vykdant kasimo darbus, prie Varėnos ligoninės buvo nutrauktas interneto ir telefono linijos kabelis.

Nuo liepos 1 d. pradeda veikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuota naujovė – paciento „priemokų krepšelis“. Tikimasi, kad jis leis labiausiai ligotiems pacientams kompensuojamuosius vaistus gauti nemokamai. Tiesa, jie vaistus turės rinktis su mažiausia priemoka. „Priemokų krepšelio“ dydis apskaičiuojamas sudėjus tris vidutines metines priemokas už kompensuojamus vaistus su mažiausia priemoka, ji vertinama pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis.

Šiuolaikinis gyvenimas tapo nebeatsiejamas nuo technologijų. O kartu – ir pasvarstymų, kad įvairūs prietaisai yra žalingi žmogaus sveikatai. Kaip yra iš tikrųjų? Ar kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę? Ar saugu miegant prie lovos laikyti įkraunamą mobilųjį telefoną? Ką bendro turi rentgeno nuotrauka ir skrydis lėktuvu? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) specialistai.

Gydytojų bendruomenei siunčiant nerimo signalus dėl kritinio medikų ir slaugytojų trūkumo, socialdemokratai įspėja, kad pacientų mirtys eilėse gali tapti Arūno Dulkio kadencijos simboliu. Stresą išgyvena net sveiki mokslo metams besiruošiantys vaikai ir jų tėvai, nes privalomos sveikatos pažymos tampa nebepasiekiamos.  „Dėl darbuotojų trūkumo jau net operacijos ligoninėse atšaukiamos.

Ligonių kasos ir reabilitacijos įstaigos sulaukia įvairių pastebėjimų iš pacientų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Gydytojai bei ligonių kasų specialistai atsako į labiausiai gyventojams rūpimus klausimus.

Šalčininkų rajone gyvenantis 69-erių Feliksas Klincevičius sako besijaučiantis tikru laimės kūdikiu. Dar gegužės pradžioje netikėtai pablogėjus sveikatai išgabentas į ligoninę šiandien vyras dėkingas gydytojams, kad vėl stovi ant savo kojų. Medikai patvirtina, kad smegenų uždegimas – mažas juokas, tačiau apsaugotas nuo jo nėra nė vienas. Į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę (RVUL) Feliksas buvo atgabentas visai netikėtai.

Per praėjusią parą nustatyta 17 naujų COVID-19 atvejų, žmonių mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 13,1 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 5,6 procento. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Nors kai kurie didesnį troškulį ima jausti tik labiau atšilus orams, specialistai primena, kad gauti pakankamai skysčių būtina visus metus kasdien. Organizmui dehidratuojant kenčia visos ląstelės, dėl to didėja nuovargis, mieguistumas, gali kilti ir rimtas pavojus sveikatai. Nors kai kurie didesnį troškulį ima jausti tik labiau atšilus orams, specialistai primena, kad gauti pakankamai skysčių būtina visus metus kasdien.

Moterų policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema, dažnu atveju tai yra ir moterų nevaisingumo priežastis. Mokslinių tyrimų duomenimis, 38 proc. moterų, negalinčių susilaukti kūdikio, turi ovuliacijos sutrikimų, kurie net 80 proc. atvejų susiję su PKS. Plačiau apie šios ligos diagnostiką bei gydymą pranešime spaudai pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja akušerė ginekologė nevaisingumo gydymo ekspertė Geda Holcmann.

Artėjant sveikatos centrų kūrimo terminui, savivaldybių atstovai teigia susiduriantys su iššūkiais, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia nenorintis „lipti ant galvos“. Nauji dariniai – sveikatos centrai, kuriami nuo rugpjūčio 1-osios. Jie rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.

Kalbant apie sezoninę depresiją dažniausiai turime galvoje vėlyvą rudenį ir žiemą, kai sumažėja saulės šviesos, ženkliai sutrumpėja dienos, būna šalta ir niūru. „Ateis vasara, atsigausi“, – sakome apatiškam, neturinčiam jėgų, kamuojamam liūdesio ir pesimizmo žmogui, tikėdamiesi, kad saulės šviesa išgydys. Tačiau daliai mūsų yra atvirkščiai – šviesa, vasariška saulė ir karštis veikia neigiamai.

Per praėjusią parą nustatyti 22 nauji COVID-19 atvejai, žmonių mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo penktadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 14,2 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 6 procentai. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų COVID-19. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Daugiau nei pusė mokinių profilaktiškai sveikatą tikrinasi tik prieš pat mokslo metus ar jiems jau prasidėjus. Tuo metu gydymo įstaigos ir šeimos gydytojai bei kiti specialistai patiria papildomą krūvį dėl išaugusių srautų, tėvams bei vaikais tenka ilgiau palaukti apžiūros. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad privalomas sveikatos patikros pažymėjimas galioja visus metus, todėl galima sveikatos patikrą atlikti anksčiau, kad ir per vasaros mėnesius, taip išvengiant nepatogumų.

Galimybė pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po mirties išliktų ir jei Seimas pritartų donorystės modelio pakeitimui į numanomo sutikimo modelį, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras. „Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 dienos.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) generalinio direktoriaus konkursą laimėjo dr. Audrius Šimaitis. Dėl esamų darbinių ir akademinių įsipareigojimų jis pareigas pradės eiti nuo šių metų spalio 9 d. Iki to laiko įstaigai vadovaus laikinasis vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga. Dr. A. Šimaitis į pareigas paskirtas laimėjęs viešą konkursą, kuriame varžėsi dešimt kandidatų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėkoja laikinajam vadovui prof. dr.

Kontaktinis dermatitas yra dažna, bet neretai neteisingai interpretuojama odos būklė, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį ir tinkamai ją prižiūrėti. Vaistininkė Inga Norkienė ir gydytojas Jokūbas Liutkus pabrėžia – norint veiksmingai valdyti šią ligą ir išvengti komplikacijų, svarbu laiku imtis gydymo ir suprasti sudėtingą jos pobūdį.

Seime grupė parlamentarų parengė įstatymo projektą, numatantį uždrausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis. Tokias cigaretes rūkantieji galėtų įsigyti tik vaistinėse, paskyrus gydytojui kaip alternatyvą įprastoms cigaretėms siekiant mesti rūkyti.

Pėdų grybelis – viena iš labiausiai paplitusių grybelinių infekcijų, kadangi dėl drėgnos ir vėsios pėdos aplinkos, ypač tarpupirščiuose, sukuriama optimali terpė grybeliams daugintis. Vaistininkė Greta Vaitoškaitė kartu su gydytoja Dominyka Stasevičiene sutinka – itin svarbu laikytis kruopščios pėdų higienos ir laiku pradėti gydyti infekcijas, taip išvengiant tolimesnių komplikacijų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai, atliekantys erkių gausos, jų paplitimo stebėseną tose vilniečių ir miesto svečių pamėgtose vietose, kur, kelerių pastarųjų metų duomenimis, fiksuoti užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis atvejai, atkreipia dėmesį, kad situacija iš esmės nesikeičia: ten, kur laisvalaikį gamoje renkasi leisti žmonės, ten gausu ir šių voragyvių.

Atšilus orams ir šalies gyventojams daugiau laiko ėmus leisti gamtoje, netyla kalbos apie erkių platinamas ligas – Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Dažnai dėl savo simptomatikos ir liekamųjų reiškinių erkinis encefalitas išskiriamas kaip didesnę grėsmę sveikatai kelianti infekcija, tačiau sveikatos priežiūros specialistų teigimu, nederėtų nuvertinti ir Laimo ligos keliamo pavojaus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet užregistruoja po kelias dešimtis gyvūnų askaridžių sukeliamos infekcijos – toksokarozės atvejų. Per penkis šių metų mėnesius (sausio–gegužės mėn.) ši liga buvo nustatyta 25 asmenims, iš jų 18 nepilnamečių. Vasarą vaikai namų teritorijose ar paplūdimyje daugiau laiko praleidžia žaisdami su smėliu, kuriose gali būti šunų ir kačių išmatų, todėl didėja tikimybė užsikrėsti šia pavojinga liga.

Šią savaitę įvairiuose Lietuvos regionuose sulaukiama lietingų orų. Gamtos tyrimų centro entomologė dr. Rasa Bernotienė pasakoja, kad lietingas ir šiltas periodas yra ypač palankus veistis uodams, kurių pagausėjimą bus galima pastebėti jau už poros savaičių, o jei greitu metu karščiai pasieks 30 laipsnių šilumos – uodų gali pagausėti dar greičiau. Tuo tarpu „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo uodų.

Apsisaugoti nuo saulės raginama ne tik tepantis apsauginiu kremu su SPF, bet ir dėvint galvos dangalus, akinius nuo saulės, taip pat pridengiant visą veidą, kaklą, plaštakas ar net rengiantis uždarais drabužiais. Tačiau kaip visą odą paslėpus nuo tiesioginės saulės spindulių, pasigaminti mums taip trūkstamo vitamino D, o gal SPF kremas netrukdo gauti vitamino D? Atsako vaistininkė.

Per praėjusią parą nustatyti 32 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 15,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 6,4 procento.   Ligoninėse gydomi 47 COVID-19 sergantys pacientai, keturi iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.

Vasarą, kuomet esame lepinami šiluma ir saulės spindulių gausa, keičiasi ir mūsų odos poreikiai. Todėl specialistai įspėja, jog dera pakeisti ne tik garderobą, bet ir odos priežiūros rutiną. BENU Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė pabrėžia – lengvėjant mūsų aprangai, naudojami odos kremai taip pat turėtų būti lengvesni. O Sapiegos klinikos gydytoja dermatovenerologė Justina Aleknaitė-Šiugždinė primena, jog skirtingi odos tipai reikalauja skirtingų priemonių.

NATO viršūnių susitikimo metu keturios didžiosios Vilniaus ir Kauno ligoninės bus pasirengusios suteikti sveikatos priežiūros paslaugas susitikimo dalyviams, tačiau Lietuvos gyventojams planinių paslaugų arba skubiosios pagalbos paslaugų teikimas ribojamas nebus. „Tarptautiniams valstybių vadovų susitikimams taikomi aukščiausi saugumo standartai, kuriuos turi užtikrinti visos pagalbos tarnybos, taip pat ir sveikatos priežiūros sektorius.

Birželio 19–25 dienomis minėdamos Tarptautinę inkontinencijos savaitę, ligonių kasos kviečia pacientus, turinčius šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų, drąsiau kreiptis į medikus pagalbos ir primena, kokios priemonės kokiais atvejais yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia metiniame prezidento pranešime išgirdęs nerimą dėl savivaldybėms priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos ir žada svarstyti galimybę jas perimti valstybės žinion. Ministro teigimu, kalbant apie retų ligų gydymo finansavimą, reikėtų išdrįsti užsiminti ir apie būtinybę didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos informuoja apie itin retoje vietoje išsivysčiusios onkologinės ligos gydymą, kuriai buvo sutelkta įvairių specialybių medikų daugiadalykė komanda – veido ir žandikaulių chirurgų, neurochirurgų, onkohematologų, radioterapeutų, ausų, nosies ir gerklės ligų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų.

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – vienas iš dažniausiai diagnozuojamų virškinamojo trakto susirgimų – jis nustatomas 1 iš 10 į gydytoją gastroenterologą besikreipiančių pacientų. DŽS – tai lėtinė būklė, pasireiškianti pilvo skausmais, pūtimu, raižymu, tuštinimosi pokyčiais, neigiamai veikiančiais žmogaus gyvenimo kokybę ir darbingumą.

Besibaigiantys mokslo metai žymi ne tik vaikų vasaros atostogų pradžią, bet ir tėvams ar globėjams tenkančią pareigą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymomis prieš naujus mokslo metus. Sveikatos priežiūros specialistai ragina nepamiršti ir profilaktinio vaikų skiepijimo, nes vasara tam yra palankus metas.

Per praėjusią parą nustatyti 42 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 15,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 6,8 procento.   Ligoninėse gydomi 45 COVID-19 sergantys pacientai, trys iš jų – reanimacijoje.   Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst.