Sveikata

Galvos skausmas – tai viena dažniausių priežasčių, paskatinančių žmones ieškoti greitos pagalbos vaistinėse. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad skirtingi galvos skausmai gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas ar tiesiog siųsti priminimą pasirūpinti savimi – pailsėti, išgerti stiklinę vandens ar pasitikrinti kraujospūdį. Ji dalinasi patarimais, kaip atskirti galvos skausmus, bei kaip efektyviausiai juos numalšinti.

Besivystant žarnų išemijai gelbėjant pacientės gyvybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikta pasaito ir vartų venų perkutaninė trombektomija su Ratarex‘s įrenginiu. Gydytojas radiologas Andrius Pranculis yra bene vienintelis specialistas šalyje atliekantis tokio tipo operacijas, kuriam analogiškas procedūras tyra tekę atlikti Latvijoje, ir Estijoje, mat sudėtingą procedūrą atliekančių intervencinių radiologų vos keli visame Pabaltyje.

„Ši liga savaime neišnyksta, todėl „gyventi su išvarža“ ir laukti likimo malonės ar bausmės nematau prasmės“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) I Chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Gintaras Varanauskas. Jis perspėja, kad uždelsus gali įvykti rimtų komplikacijų, o prireikus skubios operacijos net ir kelios valandos gali būti lemiamos.

Vyriausybė nutarė įtraukti COVID-19 į profesinių ligų sąrašą. COVID-19 bus pripažįstama profesine liga asmenims, dirbantiems žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, ligų prevencijos bei pagalbos namuose srityje. Taip pat tų sektorių, kuriuose įrodyta koronaviruso infekcijos rizika, darbuotojams. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad profesinių ligų sąrašo tikslinimas reikalingas ir siekiant įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos (EK) rekomendaciją.

Atrodo, nemaži orų pokyčiai pavasario metu stebinti neturėtų. Vis tik kai per parą termometrų stulpeliai nukrenta kone 20 laipsnių, kai kurie asmenys į tai gali sureaguoti kur kas jautriau. Kardiologas Rokas Šerpytis įspėja, kad ypač pasisaugoti turėtų vyresni ir labiau ligoti žmonės. Kaip netikėtai kovo pabaigoje vasariški orai užklupo, taip staiga jie ir baigėsi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau mažėjo sergamumas gripu ir koronavirusu, tačiau daugiau žmonių serga peršalimo ligomis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Ilgaisiais savaitgaliais, kai dauguma gyventojų mini šventes, leidžia laiką su artimaisiais ar draugais, darbas ligoninėse nestoja. Priklausomai nuo metų laiko, veiksmas Skubios pagalbos skyriuose būna itin intensyvus. Tačiau šiemet ilgasis Velykų savaitgalis medikus nustebino – pacientų buvo net mažiau, nei įprasta. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, pacientų srautas velykinį savaitgalį buvo net mažesnis.

Nuo balandžio 1-osios ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos naujomis sąlygomis. Pokyčiais siekiama gerinti ortopedijos gaminių kokybę ir prieinamumą pacientams. Griežtinami reikalavimai priemonių gamintojams ir gydytojų konsultacijoms, daugiau dėmesio skiriama tinkamam pacientų informavimui. Naujovėms įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriama solidi suma.

Per šventes daugelis su artimaisiais susėdome prie velykinio stalo ir valgome daugiau nei įprastai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad po švenčių padaugėja apsinuodijimų maistu. Kartais pilnai atsigauti prireikia ir keleto dienų, todėl vaistininkė pataria, kaip po apsinuodijimo ateinančiomis dienomis reikėtų rūpintis savo sveikata.

Kraujomaiša, ar kitaip incestas – lytinių santykių plėtojimas tarp artimų giminaičių. Šių santykių apraiškas galime pastebėti ne tik popkultūroje, bet ir istoriniuose šaltiniuose. Ir nors jie gali sukelti tam tikros intrigos filmuose ar literatūroje, tačiau realybėje jie dažnai traktuojami kaip tabu ar net kriminaliniai nusikaltimai. Be to, tokie santykiai gali būti pavojingi ir atžalų sveikatai.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių virusinių infekcinių ligų, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenų dangalus ar periferinius nervus. Šią ligą sukelia erkinio encefalito virusas, kurio paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai reiškia, kad kiekvienam gyventojui gresia nemaža rizika susirgti šia infekcija ir patirti liekamuosius reiškinius, kurie ne tik neigiamai paveikia gyvenimo kokybę ar darbingumą, bet gali net sukelti neįgalumą.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Nors pavasarį orai šyla, peršalimo ligų sezonas dar toli gražu nesibaigė. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas patarė, kokios natūralios priemonės iš tikrųjų gali palengvinti slogą, gerklės skausmą ar kosulį, o kokios tėra pramanai. Laidos vedėjas A. Unikauskas pasakojo, kad vienos dažniausių priemonių, kurių pacientai griebiasi gydant peršalimą yra karštas pienas su medumi bei druskos įtrynimas į krūtinę.

Kepenys – nepaprastai svarbus organas, kuris apsaugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų ir toksinų, bei veikia kaip filtras. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ specialistas Alvydas Unikauskas papasakojo, kurie maisto produktai itin kenkia kepenims, o kurie – padeda joms atsinaujinti. Kaip teigia gydytojas, kepenys ypatingos tuo, kad jos kaip niekas kitas geba atsinaujinti.

Laikantis įtemptai situacijai regione, netyla diskusijos, kaip turėtume ruoštis galimoms grėsmėms iš priešiškų valstybių. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ką reikėtų daryti su pinigais, turtu, kaip evakuotis ar kur slėptis, bet vis dar mažai kalbama apie tai, kur reikėtų ieškoti medicinos pagalbos. Kai kurie politikai rėžia atvirai: nesame nė kiek nepasiruošę, neturime net karo ligoninių.

Nors tuberkuliozė kai kurių vis dar įsivaizduojama kaip praėjusio amžiaus liga, kuri ne vieną menininką nuvarė į kapus, medikai gerų žinių neturi. Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze yra tarp pirmaujančių Europoje. Nors gydymas nuo šios ligos prieinamas, didelė bėda, kad ne vienas gydymą nutraukia anksčiau laiko. Taip ratas užsidaro ir infekcijos plitimas nenustoja.

Nors pagrindinis švenčių akcentas tikrai nėra maistas, daugelis su šeima susirenka prie vaišėmis nukrauto šventinio stalo. Nestinga čia ir riebių patiekalų. Vis tik gydytojai pataria išlikti budriems – per gausus tokio maisto vartojimas, ypač jei šalia piktnaudžiaujama alkoholiu, gali sukelti itin pavojingą būklę – kasos uždegimą.

Kas susidūrė, turbūt neprieštaraus, kad danties skausmas – vienas iš nemaloniausių, kurį norisi pašalinti kuo greičiau. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas odontologines bėdas.

Daugelis korsetus dėvi, nes nori sumažinti pilvo apimtį ir pabrėžti krūtinę. Kai kas tikina, kad korsetas padeda malšinti nugaros skausmą. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas atsakė, ar šis teiginys teisingas ir atkreipė dėmesį, kad korsetas turi vieną neigiamą savybę. Profesorius A. Unikauskas laidos metu sulaukė klausimo iš vienos žiūrovės, kuri susidomėjo korseto teikiamais privalumais ir trūkumais.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Šiemet pas gydytojus pradėjus plūsti susižalojusiems paspirtukininkams, Seimas ruošiasi visiems paspirtukų vairuotojams uždėti šalmus. Iki šiol jie privalomi tik nepilnamečiams paspirtukų vairuotojams ir tiems, kurie važinėja galingais paspirtukais, galinčiais išvystyti ir 40– 50 kilometrų per valandą greitį. Negana to, Seimas ruošiasi įpareigoti dalijimosi platformas, tokias kaip „Bolt“, nupirkti šalmus, kad kiekvienas paspirtuką pasiėmęs vairuotojas iškart turėtų ir galvos apsaugą.

Nors paprastai erkių sukeliamų ligų pikas fiksuojamas vasarą ir rudenį, specialistai įspėja, kad saugotis būtina jau dabar. Medikai primena, kad erkių aktyvumas netrukus pasieks patį piką, o nepasirūpinus apsauga pasekmės gali būti labai skaudžios. Kaip konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkės pavojingos nuo tada, kai tampa aktyvios.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus šiltesniems orams gyventojai plūsta į vaistines. Vaistinių atstovai atskleidė, kokius vaistus šiuo metu gyventojai perka labiausiai bei patvirtino, kad šiuo metu jaučiama didesnė paklausa sezoninės alergijos slopinimui skirtiems preparatams.

Ar lipdami laiptais jaučiate dusulį, priverčiantį sustoti ir minutėlę pailsėti? Oro trūkumas fizinio krūvio metu – vienas pagrindinių širdies nepakankamumo, kuriuo 2022 m. Lietuvoje sirgo 142 092 žmonės, simptomų. Pasak gydytojos kardiologės ir Vilniaus universiteto doktorantės Kamilės Čerlinskaitės-Bajorės, pradžioje ši liga vystosi tylomis, simptomai primena kai kuriuos kitus negalavimus, todėl suprasti sveikatos pablogėjimo priežastis yra sudėtinga.

Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiuose maisto deriniuose gali slypėti pavojus? Ką daryti, kad šventinis Velykų meniu nevirstų kelione į vaistinę ar ligoninę? Į klausimus, kurie itin dažnai užduodami prieš Velykas ir po švenčių, atsako vaistininkė.

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Prieš prasidedant aktyviam sodų ir sodybų lankymo sezonui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad po žiemos pravėrus sodų ir sodybų pastatų duris pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti patalpas. Mat jose per žiemą galėjo lankytis neprašyti svečiai – graužikai, platinantys pavojingas užkrečiamąsias ligas. Kokios tai ligos, kas padeda nuo jų apsisaugoti bei kaip sumažinti graužikų atsiradimo tikimybę – išsamiai šiame pranešime.

Maždaug 40 proc. suaugusių Europos gyventojų kenčia nuo venų varikozės. Nors daug kas šią būklę sieja tik su pakitusia kojų išvaizda, tiesa – kiek kitokia. Už venų varikozės diagnozės slepiasi kasdienių pastangų pareikalaujanti kojų bei kraujagyslių priežiūra ir pavojingų komplikacijų grėsmė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kam kyla rizika susirgti šia liga ir dalijasi patarimais, padėsiančiais sušvelninti varginančius simptomus.

Tyrimai rodo, kad vienam lietuviui vidutiniškai tenka beveik 12 kg vištos kiaušinių per metus. Tai – itin didele nauda organizmui pasižymintis maisto produktas, kurio populiarumą lemia gausus baltymų, svarbių raumenų augimui, kiekis. Vaistininkė Justina Metlovienė atskleidžia, kad neatsargus kiaušinių vartojimas bei netinkamas jų apdorojimas gali kelti riziką užsikrėsti ir sunkiomis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė.

Viena iš šešių – tiek Lietuvoje gyvenančių vaisingo amžiaus šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis, o medikai sutartinai tvirtina, kad poros visame pasaulyje pirmą kartą tėvais tampa vis vėlesnio amžiaus.  Lietuvoje yra 153 000 žmonių, susiduriančių su sunkesnėmis ar lengvesnėmis nevaisingumo problemomis.

Nugaros traumos – menkas juokas. Net ir patys drąsiausieji susižeidę bijo sau pakenkti, tad dažnai kuo greičiau gula į lovą. Belieka išgerti nuskausminamųjų, ilsėtis ir laukti? Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila sako, kad susitraumavus poilsis išties naudingas, tačiau pernelyg ilgai užsigulėti nereikėtų, o vaistus svarbu naudoti itin saikingai.

Milijonai moterų visame pasaulyje, vartojančių tam tikrus hormoninius vaistus kontracepcijai ir tokioms ligoms kaip endometriozė gydyti, gali turėti didesnę retų, paprastai gerybinių smegenų auglių riziką, teigia mokslininkai. Mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis tam tikrų progestageninių vaistų vartojimas yra susijęs su didesne meningiomų – navikų (paprastai nevėžinių), kurie susiformuoja aplink smegenis esančiuose audiniuose, – rizika.

Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tiesiog aktyviai pasivaikščioja ar lengvai bėgioja parke. Dažnai profesionaliai sportuojančius prižiūri sporto medikai, jiems skiriamos įvairios periodinės sveikatos patikros. Šeimos gydytoja Alma Astafjeva komentuoja, ką daryti tarpinei grupei žmonių, kurie nepriskiriami profesionaliai sportuojantiems, bet jų krūviai yra pakankamai intensyvūs.

Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus po žiemos nusilpusį imunitetą, tampa aišku – pavasarį žmonės ne rečiau nei žiemą serga įvairiomis peršalimo ligomis, skundžiasi padidėjusiu nuovargiu ar bendru savijautos suprastėjimu.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui atmesti iniciatyvą elektroninėmis  cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik gavus gydytojo receptą  Komitetas trečiadienį nepritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisoms: už balsavo keturi komiteto nariai, prieš penki, o susilaikė vienintelis jo pirmininkas Antanas Matulas.

Laiko persukimas paveikia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų biologinius laikrodžius. Sveikatos specialistai sako, kad nors suaugusieji labiau nei vaikai skundžiasi tokia tvarka, jų organizmams prie jos prisitaikyti yra paprasčiau nei vaikų, kurie yra jautresni, stipriau jaučia poveikį, be to, ne visada supranta, kas vyksta jų organizme. „Persukus laiką, vaikų, kaip ir suaugusiųjų, organizme vyksta daug procesų, tačiau vaikai ne visada supranta, kas vyksta, jiems sunku pojūčius apibūdinti žodžiais.

Echoskopinis tyrimas – vienas iš radiologinių tyrimo metodų, kuris turi nemažai privalumų: nesukelia apšvitos, yra neskausmingas ir suteikia daug informacijos apie vidaus organus bei jų sistemas. Dažnai echoskopija praverčia stebint įvairias patologijas, o jei įtariama, kad rasti pakitimai gali būti piktybiniai, diagnozei patikslinti atliekama biopsija.

Rita – pirmoji reta nervų ir raumenų liga serganti Kauno klinikų pacientė, kuriai įprastas ligos gydymas perkeltas į dienos stacionarą. Besiplečiančios dienos stacionaro galimybės leidžia lengviau spręsti net sudėtingomis ligomis sergančių pacientų gydymo klausimus, sutaupyti daugybę resursų ir ženkliai sutrumpinti paciento praleistą laiką ligoninėje.  Ritai diagnozuota daugiažidininė motorinė neuropatija, kuriai būdingas progresuojantis, nesimetriškas raumenų silpimas ir jų atrofija.

Pasirodžiusi žinia apie Velso princesei diagnozuotą onkologinę ligą ir pradėtą gydymą daugelį greičiausiai privertė susimąstyti. Vėžiniai susirgimai nesirenka nei pagal amžių, nei užimamas pareigas. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ Medicinos padalinio vadovas, pilvo chirurgijos gydytojas med. dr. Simonas Ūselis apgailestauja, kad mūsų šalyje reguliariai tikrintis sveikatą įpratęs toli gražu ne kiekvienas.

Abiturientai nebeturės galimybės Lietuvoje rinktis farmakotechnikos studijų: vienintelė Lietuvoje šiuos specialistus rengianti Kauno kolegija priėmė sprendimą nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą. Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, toks sprendimas kelia susirūpinimą dėl farmakotechnikos studijų programos likimo.

Ligonių kasos patikrino gydymo įstaigas, kurios gyventojams teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Paaiškėjo, kad praeitais metais net 132 šalies gydymo įstaigose, teikusiose ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, buvo nustatyta neatitikčių ir pažeidimų, tarp kurių būta ir tokių atvejų, kai šios paslaugos pacientams net nebuvo suteiktos.

Artėjančios pavasario šventės ir moksleivių atostogos skatina žmones keliauti. Rengiantis pasisvečiuoti kitose Europos šalyse svarbu pasirūpinti, kad netikėtas sveikatos sutrikimas ar trauma kelionėje sukeltų kuo mažiau įtampos ir neištuštintų piniginės. Tam yra geras sprendimas – Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK).  Galioja ne tik Europos Sąjungoje 320 tūkstančių – tokį rekordinį skaičių ESDK pernai gyventojams išdavė ligonių kasos. Tai yra net 100 tūkst.

Sergej Gorškov – hipnoterapeutas, padedantis žmonėms išsivaduoti iš alkoholizmo liūno psichokodavimo ir regresinės hipnozės pagalba. Specialistas teigia, kad alkoholizmas - tai jausmų ir emocijų liga, todėl negali būti vienos stebuklingos tabletės jai pagydyti. Kokią pagalbą gali gauti alkoholizmu sergantis žmogus? Priklausomybę nuo alkoholio turintys žmonės gali lankyti psichiatrus ir gauti raminamųjų vaistų.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.

Praėjusią savaitę fiksuotas sumenkęs sergamumas gripu, koronavirusu, tačiau ūgtelėjo sergamumas peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Vitaminas D ir kalcis – paprasti maisto papildai, kuriais daugelis iš mūsų stiprina savo sveikatą. Arizonos (JAV) universiteto profesorė, dietologė ir vėžio prevencijos ekspertė Cynthia Thomson atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad šių papildų vartojimas gali turėti kur kas didesnės naudos. Ilgametis C. Thomson tyrimas, apimantis dešimtis tūkstančių žmonių, parodė, kad tinkamai dozuojant vitaminą D ir kalcį galima sumažinti vėžio riziką, tačiau tai gali turėti ir tam tikrų šalutinių poveikių.