„Ji“ prasideda kraupiai: pagrindinę heroję, sėkmingos videožaidimų kompanijos direktorę, išprievartauja į namus įsiveržęs kaukėtas vyras. Tačiau užuot skambinusi policijai, moteris ima pati ieškoti šaltakraujo užpuoliko. Filmas tampa provokuojančiu psichologiniu trileriu, su mažiausiai tikėtais juodosios komedijos elementais. Po premjeros Kanuose dalis žiūrovų buvo šokiruoti, filmą pavadino „ypač trikdančiu“.
Filmą režisavo olandas Paulas Verhoevenas, išgarsėjęs mokslinės fantastikos hitais „Robotas policininkas“ („RoboCop“, 1987) ir „Viską prisiminti“ („Total Recal“, 1990) ar erotiniu trileriu „Esminis instinktas“ („Basic Instinct“, 1992). „Ji“ – per šviesmečius nuo tokių filmų.
„Ji“ centre yra prancūzų aktorė Isabelle Huppert, pažįstama iš Michaelio Heneke filmų „Pianistė“ („The Piano Teacher“, 2001), „Vilko valanda“ („Time of the Wolf“, 2003) ir „Meilė“ („Love“, 2012). Vaidmuo psichologiniame trileryje „Ji“ laikomas vienu geriausių aktorės karjeroje. Sausį I. Huppert buvo įteiktas „Auksinis gaublys“. Tikimasi, kad ji triumfuos ir „Oskarų“ ceremonijoje.
Filmo „Ji“ anonsas:
„Isabelle Hupper yra filmo „Ji“ varomoji jėga“, – neabejoja „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė. – Ši labai talentinga aktorė pasiūlė režisieriui knygą, pagal kurią buvo parašytas filmo scenarijus, ir sukūrė Michelės Leblanc personažą, suteikdama jam specialių savybių.“
Kritikai filmą jau vertina kaip naujųjų laikų kino šedevrą, o pati I. Huppert jį vadina post-feministiniu. „Sutikčiau su tokiu požiūriu. Filmas dekonstruoja tradicinį feminizmą ir moters, kaip aukos poziciją“, – paaiškina S. Lingevičiūtė.
Prancūzų kritikai apdovanojo olandų režisierių
„Auksinių gaublių“ ceremonijoje „Ji“ išrinktas geriausiu užsienio filmu. Šią juostą įvertino ir prancūzų kritikų gildija: tai vienas iš vos kelių kartų istorijoje, kai geriausio metų filmo apdovanojimas atiteko ne prancūzų režisieriaus darbui. Savaitgalį vykusiuose „Goya“ apdovanojimuose, vadinamuose ispaniškaisiais „Oskarais“, „Ji“ pripažintas geriausiu Europos filmu.
„Tai tikrai geriausias praėjusių metų prancūziškas filmas“, – pritaria „Kino pavasario“ vyriausiasis programos sudarytojas Edvinas Pukšta. – Netradicinis trileris, sulaužantis įsivaizduojamus žanro standartus. Šokiruojanti juodojo humoro satyra apie aistrą, intymumą ir visuomenės reakciją į smurtą.“
Atidarymo filmas „Kino pavasaryje“ tradiciškai tampa ir vienu ryškiausių festivalio filmų. Pernai festivalį atidarė senojo cirko žiaurumą demaskavusi islandiška dokumentika „Viskas dėl šou“ („The Show of Shows“, rež. Benedikt Erlingsson), kuriai muziką kūrė grupės „Sigur Ros“ nariai. Užpernai atidarymo filmu išrinkta Xaviero Dolano drama „Mamytė“ („Mommy“) tapo žiūroviškiausiu jubiliejinio festivalio filmu.
Apie festivalį:
22-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2017 m. kovo 23–balandžio 6 dienomis. Tai – didžiausias kino renginys Lietuvoje, pernai pritraukęs 113 tūkst. žiūrovų, ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Šiemet „Kino pavasaryje“ bus parodyta 130 pilnametražių ir 70 trumpametražių filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko, per metus aplankę daugiau nei 30 tarptautinių festivalių. Daugiau informacijos: www.kinopavasaris.lt
