Pokalbio su A. Valinsku pradžioje, I. Šimonytė mintimis nusikėlė į vaikystę ir papasakojo, kaip atrodė jos gyvenimas tarp kelių Vilniaus miesto rajonų. Nors Ingridos tėvai gyveno Žirmūnuose, daug laiko ji praleisdavo ir Naujininkuose.
„Naujininkuose gyveno mano seneliai, tad ir mano vaikystė buvo tarp Naujininkų ir Žirmūnų. Kadangi į darželį pradėjau eiti gana vėlai, mane augino seneliai. O 1984 m. tėvai pasistatė kooperatinį butą, nors žmonės iki šiol pasakoja, kad anuomet butus dalindavo už dyką. Nieko panašaus, tai buvo gana sudėtinga, turint omenyje, kad tėvai buvo eiliniai inžinieriai be jokių partinių postų. Tad persikraustėme į Antakalnį, kur ir pragyvenau didžiąją dalį savo gyvenimo“, – atskleidė buvusi premjerė.
Ingrida Šimonytė prisiminė skaudžią netektį
A. Valinskui pasiteiravus, koks yra ryškiausias vaikystės prisiminimas, I. Šimonytė prisiminė itin liūdną įvykį. Jai būnant vos ketverių metukų, mirė mylima močiutė.
„Aš buvau labai mylima ir lepinama savo senelių. Tuo metu buvau vienintelė anūkė, vėliau gimusiai sesei tiek daug dėmesio nekliuvo. Močiutė mirė nuo vėžio ir buvo tik šiek tiek vyresnė nei mano dabartinis amžius. Mane tai labai stipriai paveikė. Senelis buvo dzūkas, o močiutė – lenkė, todėl jos namuose mes kalbėdavome lenkiškai. Kai ji mirė, aš tą kalbą kuriam laikui buvau tiesiog pamiršusi“, – prisiminė pašnekovė.
Buvusi premjerė, kalbėdama su A. Valinsku, atskleidė ne vieną savo hobį. Vienas svarbiausių – nuo vaikystės puoselėjama meilė skaitymui. Tačiau I. Šimonytė turi ir netikėtų pomėgių – pavyzdžiui, ji mėgsta dėlioti dėliones.
„Daugiausiai esu sudėliojusi penkių tūkstančių detalių dėlionę. Ten buvo kažkoks dangus su debesiukais. Atsimenu, kad labai ilgai dėliojau“, – šyptelėjo ji.
Be visa to, I. Šimonytė mėgsta leisti laiką gamtoje. Kaip tinklalaidėje atskleidė ji, nors pastarąjį kartą tai darė seniai, jai labai patinka grybavimas. Miško gėrybių ji mėgsta ieškoti Panevėžio apylinkėse.
„Labai mėgstu tai daryti, bet šiuos ketverius metus negrybavau, pastarąjį kartą tai dariau dar 2020-aisiais. Bet jau sakiau, kad šį rudenį, net jei nebus grybų, vis tiek grybausiu“, – juokėsi politikė.
Netikėtai atrado malonumą sodininkystėje
Tačiau, pačiai Ingridai netikėtai, ji atrado didelį malonumą ir sodininkystėje. O tai ją stebina, nes anksčiau žemės ūkio darbų ji ne tik nemėgo, bet ir stengdavosi jų bet kokia kaina išvengti.
„Tai yra visiškai nepaaiškinamas reikalas. Kaip ir bet koks miesto vaikas, vaikystėje aš negalėjau pakęsti žemės ūkio ir kolektyvinio sodo. Yra toks posakis – ko tik nepadarysi, kad į bulviakasį nevažiuotum. Tai ko aš tik nesu padariusi! Visada susirasdavau darbų, reikalų, koją išsisukdavau, kad tik nereikėtų braškių ravėti nuvažiavus į senelių sodą.
Tačiau pastaruosius penkiolika metų mane traukia prie žemės, netgi ramina. Aš turiu kažkokį vidinį valstietį, kuris apie 35-uosius gyvenimo metus parodė ragučius ir nuo to laiko man labai patinka knistis žemėje“, – pripažino I. Šimonytė.
O kokią vietą politikės gyvenime užima sportas? I. Šimonytė atvira – niekada nebuvo didelė sportininkė, tačiau visada stengdavosi palaikyti fizinę formą. Be to, yra viena aktyvi veikla, kuri jai teikia didelį malonumą.
„Mano mėgstamiausiu užsiėmimu ilgainiui pasidarė šiaurietiškas vaikščiojimas. Vaikščioti su lazdomis yra gerai, tai yra geras fizinis krūvis. Jeigu nueini apie 15 tūkst. žingsnių aplink Kernavės piliakalnius, tai tas krūvis jau neblogai jaučiasi. Tiesiai šviesiai pasakysiu – per šiuos ketverius metus to nedariau, bet baigusi kadenciją jau apsižiūrėjau ir koks sporto klubas yra netoli namų. Turiu planą sugrįžti“, – dalijosi laidos viešnia.
Pokalbiui pasisukus apie sportą, A. Valinskas pastebėjo, kad I. Šimonytės niekada nematė krepšinio rungtynėse. Politikė pripažino, kad klubinis krepšinis jos stipriai nedomina, tačiau ji visada palaiko nacionalinę rinktinę.
„Man krepšinis yra labai svarbu, kai žaidžia nacionalinė rinktinė. Čia taip pat, kaip ir su „Eurovizija“ – nesvarbu, jei ne tą išrinkome, bet svarbu, kad Lietuva gerai pasirodytų. Net jei meška atstovautų Lietuvai, vis tiek palaikyčiau. O klubinis krepšinis – na, jei fone eina, užmetu akį. Bet jei manęs klausia – „Žalgiris“ ar „Rytas“ – sunku pasakyti vilniečiui, kad vis tiek „Žalgiris“. Ir čia vėlgi tai ateina iš tų laikų, kai „Žalgirio“ ir „CSKA“ rungtynės buvo ne apie krepšinį, o apie tai, kad žaidžia Lietuva“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Atskleidė, kokią lietuvišką muziką mėgsta
A. Valinskas politikei uždavė klausimą ir apie muziką. Nors daugelis jau žino, kad I. Šimonytė – grupės „Metallica“ gerbėja, šįkart laidos vedėjas jos pasiteiravo apie patinkančią lietuvišką muziką.
„Jei manęs paklaustumėte apie mano dainų dainas, tai būtų kas nors iš grupės „Anties“ kūrinių. Greičiausiai daina „Lietuvos valstybė“, kuri net ir dabar yra aktuali, tarsi būtų neseniai rašyta. Aš užaugau su „Anties, „Bix'ų“, „Foje“ muzika. Pastaruoju metu klausausi Giedrės Kilčiauskienės, labai puikus ir kokybiškas jos naujas albumas.
Taip pat mėgstu ir „Solo Ansamblio“, Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ muziką. Turiu tokią savybę, kad vis „įkrentu“ į kažkokį muzikinį albumą ir gyvenu jame ilgesnį laiką. O jei būna koks balius, tai ir Radžį su Šiškausku galiu labai neblogai sudainuoti“, – pripažino I. Šimonytė, pokalbio metu uždainavusi Radžio hitą „Ką daryt?“
Visą pokalbį su I. Šimonyte žiūrėkite vaizdo įraše čia:
