Visgi finansų konsultantai stebi nuolatinę bėdą – žmonės neįvertina savo galimybių, dovanoms išleidžia daugiau negu gali, o šventėms net ima paskolas.
Šventinės grožybės it magnetas traukia ir mažus, ir didelius. O dovanos artimiesiems – vienų jau dėžėse, kitų – dar tik galvose. Bet dauguma jau skaičiuoja, kiek šiemet jiems kainuos dovanos ir šventiniai stalai:
„Iki tūkstančio eurų turėtume susidėlioti.“
„Apie 300, daugiau ne.“
„Iki 20 eurų kiekvienam žmogeliui, o žmogelių galime paskaičiuoti – virš 10.“
„Iki 50 vienai dovanai. – O kiek dovanų bus? – 3–4.“
„Vienam suaugusiam 100, kitam 100 ir du anūkai.“
„Swedbank“ užsakyta apklausa atskleidė, kad beveik penktadalis tautiečių dovanoms išleis iki 200 eurų. Sumos panašios kaip pernai, tačiau prekės net ketvirtadaliu išbrango dėl infliacijos, vadinasi, įpirkti žmonės gali mažiau. Pasak Jūratės Cvilikienės, gelbėti padėtį ir išlaikyti pernykštį lygį žmonės bando kitu būdu.
„Vis daugiau žmonių ieško akcijų. Tiek „juodojo penktadienio“, tiek apskritai kalėdinės akcijos labai patrauklios atrodo. Greičiausiai, tų akcijų dėka ir ankstesnio planavimo dėka gali pavykti išsitekti į panašų biudžetą“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Per akcijas susiieškoti dovanų planuoja beveik pusė lietuvių:
„Nusprendėm su šeima, kad kalėdinės dovanos bus tik mažiukams. Grįžtam į senovę, ką kalbėjo seneliai – kojinės, dantų pasta.“
„Mažam vaikui nereikia pompastikos, vyresnio amžiaus – irgi. Pas mus simboliniai dalykai. Svarbiausia ateiti, pabūti kartu su šeima.“
„Svarbiausia turbūt anūkėms dovanėlės, o šiaip, turbūt minimaliai.“
Šventinėms vaišėms tautiečiai pasirengę pakloti dar iki šimto eurų. Beje, geidžiamiausios išlieka praktiškos dovanos, visgi žmonės ištroškę ir malonumų.
„Labai tikimasi gauti dovanų, kurios susijusios su pramogomis, kelionėmis ar kitais dalykais, kurių, greičiausiai, dėl finansinės situacijos patys sau gyventojai turės atsisakyti“, – sako J. Cvilikienė.
Vis dėlto, kad ir kaip žmonės skaičiuotų, apklausos po švenčių visada parodo, kad išlaidos viršijo planus. Gerai, jei sąskaitose nešvilpauja vėjai, kitu atveju sausis tikrai gali tapti sausas. Finansų konsultantai pastebi, kad daug žmonių elgiasi neapgalvotai, pinigų išleidžia daugiau nei turi santaupų ar net ima paskolas šventėms.
„Čia būtų ta blogoji paskola, kai negalvojam, kas mus ištiks rytoj, mokam palūkanas ir gyvenam gyvenimą avansu“, – tvirtina asmeninių finansų patarėja Giedrė Petrilionienė.
Giedrė Petrilionienė pabrėžia – šventės netaps galvos skausmu, jei išlaidas susiplanuosime.
„Reikia priimti sau kaip normą apskritai planuotis finansus. Nebijoti tos temos, nesislėpti nuo jos, tai tikrai nėra tema tabu“, – teigia G. Petrilionienė.
Spontaniškumas – gal ir gera savybė, tačiau ne piniginės reikaluose.
„Kasdien įsivesti pinigų planavimą. Reiškia, skiriu dalį pajamų kasdienėms išlaidoms, savęs tobulinimui, laisvalaikiui, dedu fondą nenumatytiems dalykams, kurių negalim suplanuoti. Ir lygiai taip pat atsidedu dovanoms“, – sako G. Petrilionienė.
O kada gyventojai pradeda galvoti apie Kalėdinių dovanų pirkimą? Štai, ką sako žmonės:
„O, taip, taupom nuo rugsėjo mažiausiai.“
„Nuo vasaros pradedu pirkti. Nemažai, daug anūkų turiu.“
„Kokį mėnesį atgal pradėjom galvoti.“
„Nuo vasaros gal nesiruošiam, bet rudenėjant jau pagalvojam apie Kalėdas.“
„Prioritetai gyvenime išdėlioti taip, kad užtektų viskam.“
Ekspertai primena – ne kaina nulemia dovanos vertę. Pradžiuginti draugus ir artimuosius galima ir kūrybiškais būdais.
„Mes ir savo šeimoje priėmėm sprendimą keistis dovanomis, ne pirkti visiems, o keistis. Tą patį galima inicijuoti darbo vietoje ir kitur. Keletas tokių pakeitimų leistų sukontroliuoti biudžetą“, – kalba J. Cvilikienė.
„Galiu pasiūlyti kažkokią pagalbą už draugą, brolį, sesę kažką nuveikti, pagelbėti jam“, – sako G. Petrilionienė.
Daugiausia nerimo dėl finansų, anot apklausų, jaučia pensininkai ir jaunimas iki 24-erių metų. Finansine prasme geresnių kitų metų tikisi penktadalis tautiečių. Trečdalis mano, kad finansinė situacija liks panaši, o per 40 procentų į kitų metų piniginius reikalus žiūri pesimistiškai.
