Baltarusijoje tokio pasipriešinimo diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai nebūta visus 26-erius jo valdymo metus. Ir nors dauguma baltarusių sako, kad į gatves juos veda laisvų rinkimų siekis bei pyktis dėl žiauraus jėgos struktūrų smurto malšinant protestus, ne ką mažiau svarbus ir ekonominis aspektas – „batkos“ valdymas lėmė, kad Baltarusija tapo viena skurdžiausių valstybių regione.
„Buvo siekiama išlaikyti tam tikrą stabilumą ir nereformuoti ekonomikos, išlaikyti valstybės dominavimą, tokią sovietinio stiliaus ekonomiką, bent jau deklaruojamą, ir dėl šių priežasčių Baltarusijos ekonomika pradėjo stagnuoti“, – sako karo akademijos docentas Giedrius Česnakas.
Statistika iškalbinga. Štai vidutinė alga „į rankas“ Lietuvoje viršija 800 eurų, Baltarusijoje – ji daugiau nei perpus mažesnė, maždaug 370 eurų. Kaimynus lenkiame ir pagal minimalią algą. Mūsų šalyje ji siekia beveik 450 eurų, Baltarusijoje ji 100 eurų mažesnė. Nesulyginama ir vidutinė senatvės pensija. Lietuvoje ji daugiau nei 350 eurų, Baltarusijoje – vos 150 eurų.
„Tikrai galima suprasti Baltarusijos gyventojus, nes 1990-aisiais metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuva ir Baltarusija buvo labai panašiose startinėse pozicijose – ir ekonomikos struktūra, ir gyventojų pajamos, perkamoji galia buvo labai panašios. Ir štai praėjus trims dešimtmečiams, Lietuva atitrūko šviesmečiais“, – pasakoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Be to, per pastarąją diktatoriaus kadenciją atlyginimai Baltarusijoje ne didėjo, o – priešingai – susitraukė maždaug septyniais procentais, nors, tarkime, kaimyninėse Lenkijoje, Ukrainoje ir net sankcijų po Krymo aneksijos kamuojamoje Rusijoje augo. Akivaizdu, kad iš A. Lukašenkos pažadų padvigubinti žmonėms atlyginimus teliko šnipštas, o dabar šalį sukausčius protestams ir masiniams darbuotojų streikams valstybinėse įmonėse Baltarusijos ekonomika atsidūrė ant bedugnės krašto.
Žmonių nuotaikas lemia pinigai ir dabar baltarusiai nori į Vakarus, nes Vakarai gyvena geriau.
Visgi tiek kėdės įsikibęs diktatorius, tiek šalies žmonės supranta, kad didžiąja dalimi Baltarusijos ekonominė gerovė priklauso nuo Rusijos. Apie 40 proc. Baltarusijos eksporto keliauja į Rusiją, bet dar didesnė priklausomybė yra nuo importo, mat daugiau nei pusę visų reikalingų prekių A. Lukašenkos režimas atsiveža iš Rusijos. Be to, Baltarusija visiškai priklausoma nuo Rusijos subsidijuojamų pigesnių dujų ir naftos.
„Priklausomybė nuo Rusijos kaip nuo eksporto rinkos ar nuo kitų NVS šalių ar priklausomybė nuo importo tame regione savaime nėra bėda. Pagrindinė Baltarusijos bėda yra valstybė valdoma diktatoriaus, kur nėra priežiūros institucijų, kur leidžiama išsikeroti korupcijai, daug kur valdomos yra valstybinės įmonės, jos yra politizuotos, tarnauja siaurai, mažai saujelei suinteresuotų žmonių, o ne šalies gyventojams“, – teigia N. Mačiulis.
O ir kelis dešimtmečius Baltarusijoje formuoto prorusiško mentaliteto taip lengvai neišguisi. Ne viena karta Baltarusijoje išaugo su Rytų ideologija, tad natūralu, jog baltarusiai didesnius sentimentus jaučia Rusijai, o ne Vakarams.
„Baltarusija, ieškodama savo egzistavimo mito, iš esmės atsirėmė į sovietinę patirtį. Tai tapo pagrindiniu, dominuojančiu identiteto centru. Ir būtent buvo sugrąžinti per referendumus tiek sovietiniai simboliai, tiek vėliava, tiek herbas, rusų kalba įgavo svarbiausios kalbos statusą“, – kalbėjo karo akademijos docentas Giedrius Česnakas.
Tad neatsitiktinai šioje revoliucijoje nesigirdi pasirinkimo tarp Rytų ir Vakarų, tarp Rusijos ir Europos – baltarusiai puikiai supranta – geriau nekąsti į ranką, kuri tave maitina.
„Tai apie geopolitinius pasirinkimus čia net nėra ką kalbėti. Šiuo metu žvelgiant į Baltarusijos visuomenę, tikrai reikia pripažinti, kad tikrai bus daugiau labiau linkusių link Rusijos negu link Vakarų. Tą reikia pripažinti, bet tai nieko nekeičia“, – sako analitikas Marius Laurinavičius.
Tad dabar Baltarusija lyg įkaitė – diktatoriaus, kuris kietakaktiškai laikosi valdžios, ir Rusijos, kuri siekia, kad Baltarusija išliktų prorusiška. O ar didės ir kaip sparčiai Baltarusijoje Vakarų įtaka priklausys nuo to…
„Ar norės baltarusių tauta įtvirtinti tas vertybes, kurios yra Europoje, ar norės perimti gerąsias ekonomikos ir kitas patirtis“, – pasakoja A. Česnakas.
