Dėl šio vizito ne kartą Jungtines Valstijas perspėjęs Pekinas dabar lieja tulžį ir rėžia, kad Vašingtonas nuolat iškraipo oficialiai pripažįstamą „vienos Kinijos“ politiką. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos tikina, kad vizitas nekeičia šios pozicijos ir yra skirtas Taivano demokratijai paremti.
Nepabūgusi Pekino grasinimų, kad už vizitą Taivane Jungtinėms valstijoms teks skaudžiai sumokėti, Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi į Taivano parlamentą žengia su šalies prezidente. Tiesa, pati Pelosi aiškiai pabrėžė, kad kelionė neprieštarauja oficialiai Jungtinių Valstijų politikai, kuri pripažįsta „vieną Kiniją“ ir nėra oficialiai pripažinusi Taivano kaip nepriklausomos valstybės. Tačiau esą solidarizuotis su 23 milijonais Taivano gyventojų šiandien – itin svarbu.
„Šiandien pasaulis susiduria su pasirinkimu tarp demokratijos ir autokratijos. Amerikos pasiryžimas išsaugoti demokratiją čia, Taivane, ir visame pasaulyje tebėra geležinis“, – teigia N. Pelosi.
„Šiemet Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Taivano sąsiaurio saugumas tapo dar vienu karštu tašku likusiam pasauliui. Kinijos įsiveržimas į demokratinį Taivaną taptų didele grėsme visam Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono saugumui“, – tvirtina Taivano prezidentė Tsai Ing-Wen.
Tačiau dėl Pelosi vizito įtūžusi Kinija pagrasino atsakyti karinėmis priemonėmis ir ėmėsi veiksmų. Prisidengdama karinėmis pratybomis ji bando bauginti tiek Taivaną, tiek Jungtines valstijas. Pelosi dar besisvečiuojant Taipėjuje į Taivano oro erdvę įskrido daugiau nei 20 Kinijos karinių lėktuvų. O kartu kinai pradėjo ir keturių dienų karines pratybas jūroje. Savo karinių laivų Kinijos karinėmis jūrų pajėgomis praktiškai apsupo Taivaną.
„Pirmininkės vizitas visiškai atitinka mūsų ilgalaikę „vienos Kinijos politiką“, – tikina Jungtinių Valstijų gynybos departamento spaudos sekretorius John Kirby.
Tačiau nei šios Jungtinių Valstijų pozicijos, nei Pelosi žodžių, kad ji atvyko pareikšti paramą Taivano demokratijai, Kinija negirdi. Šalies užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame tūžmingai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nuolat iškraipo „vienos Kinijos“ principą. Tačiau net Kinijos tulžis nesustabdė Pelosi nuo bandymo įkąsti totalitarinei kinų valdžiai, kurią esą erzina, kad moterys, nors ir užimančios aukštas pareigas, drįsta nepaklusti Kinijos prezidentui.
„Spėju, kad jie sukėlė didelį šurmulį, nes esu pirmininkė. Tačiau nežinau, ar tai – priežastis, ar pasiteisinimas, nes čia vykusiems vyrams jie nieko nesakė“, – kalba N. Pelosi.
Savo trigrašį įkišo ir Maskva – pasinaudojo proga įgelti Vakarams dėl kišimosi į karą Ukrainoje, o kartu palaikyti savo draugę Kiniją, kurią Vašingtonas įtaria patylomis remiant Rusijos invaziją.
„Tai atspindi tą pačią kryptį, apie kurią mes kalbėjome dėl Ukrainos situacijos: tai yra noras visiems įrodinėti savo nebaudžiamumą ir laikytis pozicijos „darau, ką noriu“ ar panašiai“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergej Lavrov.
Beje, aiškėja ir daugiau detalių apie Pelosi skrydį į Taipėjų, kurį internete sekė daugiau nei 600 tūkstančiai žmonių. Karinis Jungtinių Valstijų lėktuvas SPAR19 pasirinko neįprastą maršrutą. Tiesiausias kelias iš Malaizijos į Taivaną yra per Pietų Kinijos jūrą – taip šalį galima pasiekti per kiek daugiau nei 4 valandas. Tačiau ten Kinija jau užtvirtino savo karinių pajėgų pozicijas. Tad dėl saugumo lėktuvas skrido pro Borneo salą ir aplink Filipinus, tad kelionė truko daugiau nei 7 valandas.
