„Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus. – Nekeičia, buvau, iš pačio ryto, apėjau Antakalnį, visas vaistines ir nėra ir Lietuvoje, tai velniam rašo, jeigu nėra Lietuvoje“, – vilnietė Vida sostinėje Antakalnio mikrorajone niekaip neranda vaistinės, kur galėtų nusipirkti gydytojos išrašyto, receptinio preparato.
Gyventojams tai, kad reikalingų vaistų neranda nusipirkti, kelia ir pyktį, ir nusivylimą:
„Antibiotikų, ir negana, kad jie brangūs, bet jų nėra.“
„Kas kalti? Sveikatos ministerija? Rašau kiekvieną dieną jiems laiškus.“
„Kiek apėjot vaistinių? – dešimt, jeigu ne vienuolika.“
Antibiotikas amoksicilinas vaistinių lentynose – visiškas deficitas. Su šio preparato receptais atėję žmonės turi dar kartą kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis vieną antibiotiką pakeistų kitu. Šalia poliklinikų dirbantys vaistininkai nuolat kalbasi su šeimos gydytojais.
„Tas yra, to nėra. Kitą dieną vėl kažkas yra, kažko nėra. Tai galim komunikuoti, kažkaip padėti tam pacientui. Amoksicilinas yra pats silpniausias, o gydymo gairėse yra, kad mes negalime skirti iš karto stipriausio vaisto. Ieškom alternatyvų, dažniausiai turi pakeisti į stipresnį, grubiai tariant, peršokti net keletą laiptelių“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė.
„Su amoksicilinu tai tikrai tiekimo sutrikimas yra ryškus ir Lietuvoje mes turime vos keliolika pakuočių, tų likučių per visą Lietuvą“, – sako „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Lietuvoje žmonės sunkiai randa ir kitus preparatus:
„Tik mėnesį gali būti išrašoma ir tiesiog kiekvienas mėnesio galas man yra silpna panika dėl to, kad bus trūkumas, man reikės lakstyti į kitus miestus, po Vilnių. – Kiek toliausiai esat važiavęs? – Tai buvo, kada reikėjo į Biržus.“
„Va, dabar ką tik. – Ko pritrūko? – Nuo spaudimo vaistų, tokios dozės nėra, nei vienoje vaistinėje, ne tik šitoje. – Tai ką darysit? – Didesnę pasiėmiau, gal bus gerai.“
„Ibuprofeno vaikams, deficitas. Krizė, Sakė gamintojas netiekia, atsivežti sunku.“
„Kai buvo gruodį ligų sezonas, tai būtent nuo gripo ir antibiotikų tam tikrų buvo trūkumas.“
„Vaikui buvo akyčių uždegimas, irgi reikėjo, neradau. Nemažai vaistų, kurių reikia, nėra.“
„Yra bėda su širdies kraujagyslių ligomis, taip pat yra bėda cukriniam debetui, epilepsijai yra daug“, – teigia Z. Janušauskienė.
„Taip pat yra problemų su širdies kraujagyslių keliais vaistais“, – kalba R. Lipnevičiūtė.
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai situacija yra žinoma. Esą dalies preparatų šiuo metu trūksta visoje Europoje.
„Su antibiotikų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos Sąjungos šalys narės, šiuo metu šio vaisto trūksta net 26 valstybėse“, – tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės atstovė Aistė Tautvydienė.
Pasak tarnybos, amoksicilino trūksta greičiausiai dėl to, kad COVID-19 pandemijos metu dėl griežtų ribojimų buvo sumažėjęs ,sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Dėl to vaistų gamintojai buvo laikinai sumažinę antibiotikų gamybą. Sergamumui padidėjus vaistų tiesiog pritrūko.
Preparatų gamintojai vardina aibę įvairiausių priežasčių, kurios lemia vaistų trūkumą.
„Prasideda viskas: veiklioji medžiaga, pagalbinės medžiagos, visokiausių dalykų. Pati pramonė Europoje, yra ženkliai sumažėję gamintojų, gamybos priemonių, kurios yra, dėl to ta problema ir išlieka“, – aiškina Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
„Vaistų tiekimo problemų pasitaiko visada. Tai nėra kažkokia išskirtinė šių dienų, šių mėnesių problema. Dažniausios vaisto tiekimo sutrikimų priežastys yra gamybos priežastys. Komercinės priežastys, logistikos problemos, be abejo, paskutiniuoju metu ir geopolitiniai veikėjai, karas Ukrainoje, aukšta infliacija“, – kalba A. Tautvydienė.
Vaistų gamintojai dalį kaltės verčia ir Lietuvos valdžiai, kuri esą per griežtai reguliuoja kompensuojamų vaistų kainas. Esą tokia sistema atbaido dalį gamintojų nuo Lietuvos rinkos.
„Yra griežti kainos reglamentavimai, kokia kaina gamintojas turi pateikti vaistinį preparatą ir ministerijos teigimas, kad pakanka vieno gamintojo, kad būtų kompensuojamų vaistų kainyne. Jeigu Lietuvoje būtų didesnis kiekis tiekėjų, problema būtų mažesnė“, – tikina D. Sinkevičius.
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Registrų centru bando išspręsti gyventojams kylančius sunkumus. Bando sukurti patogią sistemą, kuri leistų šeimos gydytojams prieš recepto rašymą lengvai patikrinti, ar nėra konkretaus preparato tiekimo sutrikimų.
„Turbūt jeigu gydytojai visuomet pasitikslintų ar su vaistine, ar pasitikslintų VVKT puslapyje, kad yra registruojamas trūkumas, tai iš karto išrašytų tą vaistą ir gyventojas nesusidurtų su problema, kad atėjęs į vaistinę jis neranda“, – sako R. Lipnevičiūtė.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, gydytojams patogi sistema turėtų pradėti veikti 2024-ųjų pirmame ketvirtyje. Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad Lietuvai reikia ieškoti ir kitų galimų problemos sprendimų.
„Jeigu vaistų trūkumas yra Europoje, visiems yra įdomu ir turėtų būti įdomu, kaip apsirūpinti vaistais. Reikia galvoti, kaip tuos vaistus galbūt net pasigaminti Lietuvoje, nes tai nėra super sudėtinga technologija, jeigu galima įsigyti pačių veikliųjų medžiagų“, – teigia A. Veryga.
Pernai Lietuva gavo 1003 pranešimus apie laikiną vaistų tiekimo sutrikimą. 2021-aisiais mažiau – 813, 2020-aisiais – dar mažiau – 613 pranešimų.
