Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė sako, kad antibiotikai nėra skirti peršalimo ligoms gydyti, o neracionalus šių vaistų vartojimas gali sukelti daugiau problemų nei duoti naudos, rašoma pranešime spaudai.
Kaip veikia antibiotikai?
„Išvertus iš graikų kalbos, žodis „antibiotikai“ reiškia „prieš gyvybę“. Šie vaistai veikia į organizmą patekusius gyvus mikroorganizmus – bakterijas, jas naikindami arba slopindami jų dauginimąsi, todėl skiriami bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti, tiesiogiai veikiant pačius infekcijos sukėlėjus.
Virusinių infekcijų atvejais antibiotikai nevartojami, nes virusų, deja, šis vaistas neveikia. Priešingai, sergant virusine liga antibiotikai gali būti net žalingi, nes slopina apsauginę mikroflorą ir sudaro palankias sąlygas kitos patogeninės infekcijos vystymuisi“, – sako gydytoja A. Dimaitienė. Pasak jos, antibiotikai, išskyrus retas išimtis, nėra skiriami ir profilaktiškai.
Ar peršalimo ligos tikrai negydomos antibiotikais?
Pasak šeimos gydytojos A. Dimaitienės, kalbant apie peršalimo ligas ir jų gydymą bei antibiotikų skyrimą, svarbu atskirti virusines ir bakterines ligas bei suprasti jų eigą. Tipinė situacija: pacientas atvyksta pas gydytoją dėl sunkaus peršalimo, nes būklė ne tik negerėja, bet ir toliau prastėja. Išklausęs paciento nusiskundimus, atlikęs reikalingus tyrimus ir juos įvertinęs, gydytojas paskiria kursą antibiotikų. Neilgai trukus paciento būklė ir savijauta ima taisytis. Dėl tokių ir panašių atvejų dažnas mano, kad peršalimo ligos gali būti gydomos antibiotikais, o kartais ir nieko nelaukę tokios savigydos, spintelėje radę užsilikusių vaistų, imasi savarankiškai, be gydytojo žinios.
Tačiau gydytoja paaiškina: „Tokias infekcijas, kurias plačiai vadiname tiesiog peršalimo ligomis, gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Įprastai daugelį peršalimo ligų sukelia įvairūs aplinkoje cirkuliuojantys virusai. Specifinio virusinio peršalimo gydymo nėra. Susirgus labiausiai padeda poilsis, gausesnis šiltų skysčių vartojimas, prireikus – simptomus malšinantys vaistai. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai virusinė liga komplikuojasi ir organizme kyla bakterinė infekcija, pavyzdžiui, sinusų, ausies, plaučių uždegimas. Nesunkios ligos atveju antibiotikai neskiriami, tačiau įtariant, kad kyla bakterinis uždegimas, stengiamasi kuo anksčiau pradėti tikslingą gydymą antibiotikais.“
Pasak gydytojos A. Dimaitienės, apie tai, kad peršalimas galimai komplikuojasi į rimtesnę bakterinę infekciją, gali signalizuoti sergančiojo būklė.
„Įprastai susirgus peršalimo ligomis prasčiausia savijauta kamuoja pirmosiomis ligos dienomis. Po kelių dienų būklė ir savijauta pradeda gerėti: temperatūra nukrenta arba sumažėja, vėliau praeina ir kiti simptomai – sloga, kosulys. Tačiau jei per penkias dienas būklė negerėja arba net prastėja, atsiranda naujų simptomų, pavyzdžiui: sunkėja kosulys, atsiranda skausmas krūtinėje, galvos skausmas, tirštėja ir keičiasi nosies sekreto spalva, galima įtarti, kad liga komplikuojasi ir reikia kreiptis į gydytoją“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Jos teigimu, budresni turėtų būti ir mažų vaikų tėvai, besilaukiančios moterys, senjorai, kurių imuninė sistema yra silpnesnė ir komplikacijos jiems pavojingesnės.
Antibiotikus būtina griežtai vartoti kaip paskyrė gydytojas
Gydymą antibiotikais turi paskirti gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus. Pasak gydytojos, nustatyti infekcijos kilmę ir tinkamai parinkti jai gydyti skirtą vaistą padeda kraujo ir kiti tiksliniai tyrimai, vertinami drauge su paciento išsakyta simptomatika. Specifinėms infekcijoms gydyti skiriami ir specifiškai jų sukėlėjus veikiantys antibiotikai, todėl vartoti antibiotikus be gydytojo žinios nederėtų.
Be to, svarbu antibiotikus vartoti griežtai taip, kaip paskyrė gydytojas. Dažnai, pradėjus gerti paskirtus vaistus, infekcija pradeda trauktis jau per 24–48 valandas ir žmogus pasijunta geriau, tačiau pagerėjusi būklė nereiškia, kad galima nutraukti skirtų vaistų vartojimą ir likusias piliules „pataupyti“ ateičiai.
„Antibiotikai skiriami taikant apskaičiuotas strategijas, siekiant, kad infekcijos židinyje susidarytų efektyvi, pastovi vaisto koncentracija. Gydytojo tikslas – skirti optimalią vaisto formą, efektyviausią jo dozę ir vartojimo laiką, įvertinus paciento sveikatos istoriją ir galimas kontraindikacijas. Kai antibiotikai vartojami ne taip kaip nurodė gydytojas – vartojimas nutraukiamas anksčiau, geriami nereguliariai ar ne tokiomis dozėmis, infekcija galimai tik apgydoma, prislopinama ir gali bet kada vėl atsinaujinti ar sugrįžti su dar rimtesnėmis komplikacijomis“, – sako gydytoja A. Dimaitienė.
Anot jos, žalingas ir neracionalus antibiotikų vartojimas, kai šie gaunami iš draugų ar pažįstamų, geriami savarankiškai, be gydytojo paskyrimo. „Nors antibiotikai efektyviai veikia ligas sukeliančias bakterijas, jie turi poveikį ir kitoms organizmo sistemoms. Dėl antibiotikų gali sutrikti žarnyno mikroflora, kilti ir alerginių reakcijų“, – sako gydytoja.
„Perteklinis antibiotikų vartojimas ne tik gydymo tikslais, bet ir maisto pramonėje yra opi problema visame pasaulyje. Mokslininkai stebi bauginančias tendencijas, jog daugėja šiems vaistams atsparių mikroorganizmų, kurių sukeliamų ligų šiandieniniai antibiotikai tampa nebepajėgūs išgydyti. Dėl to visada primenu, kad tiek antibiotikus, tiek bet kokius kitus vaistus reikia vartoti racionaliai, geriausia – kaip nurodo gydytojas“, – pastebi šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė.
