Virtualioje erdvėje sparčiausiai auga socialinių tinklų, ypač feisbuko naudojimas. Specialistai atviri, laiko švaistymas tuščiai pramogai internete ne tik sukelia priklausomybę, bet ir kai kuriuos priverčia iškreiptai suvokti supantį pasaulį.
Mat populiariausios svetainės tiesiog užtvindytos melaginga informacija, sąmokslo teorijomis, kurios karantino metu suklaidina tūkstančius šalies gyventojų ir leidžia manipuliuoti masėmis.
Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Valanda kokia išeitų, pora gal.“
„Valandomis ne, bet tikrai jau pastebiu, gal jau per daug. Vyras praleidžia kažkur 4-ias valandas per parą.“
„Oi, internetą visą gyvenimą „šarinu“, neskaičiuoju niekados, ateik čia, Saule. Dar Saulei duodu internetą.“
Duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovės „Kantar“ 2019-ų metų duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas nuo 16 iki 74-erių metų amžiaus internete vidutiniškai per parą praleidžia 4 valandas 12-a minučių.
Rezultatai svyruoja pagal gyventojų amžių. Jauniausioji grupė: žmonės nuo 16-likos iki 34-erių metų amžiaus, kurie vidutiniškai internetui per dieną skiria daugiau nei 6-ias valandas, nuo 35-erių iki 54-erių daugiau nei 4-ias, o vyriausieji nuo 55-erių iki 74-verių metų amžiaus daugiau nei 2 valandas per parą praleidžia internete.
Iš viso internetu Lietuvoje naudojasi 88-i procentai arba 22 iš 25-ių šalies gyventojų.
„Praleidžiamo laiko kiekis tiesiogiai koreliuoja su interneto vartotojų amžiumi, kuo vartotojas jaunesnis, tuo jis daugiau praleidžia laiko“, – sako „Kantar” rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.
Lietuviai internete dažniausiai arba laiką leidžia naujienų portaluose, arba skaito,siuntinėja elektroninius laiškus. Tiesa, daugybę laiko žmonės skiria ir kitoms veikloms. Realiuoju laiku susirašinėja žinutėmis, žiūri vaizdo įrašus, ir valandų valandas slankioja „Facebook" tinkle, ten komentuoja ir ginčijasi.
Lietuvoje paskelbtas karantinas namuose uždarytus gyventojus paskatino dar daugiau laiko skirti šioms veikloms. Ir nors laiko leidimas internete daugybę metų laikytas pažangiu ir akiratį plečiančiu užsiėmimu, šiais laikais tai galioja ne visiems. Labiausiai į viršų Lietuvoje šovė ne elektroninių knygų, naujienų portalų skaitymas, ar elektroninis apsipirkinėjimas, o „Facebook“, ir „Fecebook messenger“ aplikacijos.
Karantino metu šio socialinio tinklo ir žinučių programėlės naudojimas šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Panašiais tempais augo ir „Youtube“ puslapio populiarumas. O šiose platformose žmonės ištisas valandas praleidžia stebėdami beprasmius, lėkštus juokelius, pokštus, įvairiausias nuotaiką pakeliančias kvailystes, ar tiesiog lieja neapykantą ir emocijas įvairiose tuščiose diskusijose.
„Kas trečias Lietuvos gyventojas žymiai dažniau socialiniais tinklais, 40 procentų lankosi daugiau negu įprastai. Negu darė iki šiol internetinėse svetainėse, tinklaraščiuose. Naršo internete daug intensyviau nei tą darė iki koronaviruso krizės“, – pasakoja S. Varnienė.
Štai, ką mano žmonės:
„Jo, pagal pinigus pajaučiau.“
„Mano atžvilgiu, interneto naudojimui tai neturėjo įtakos. Tikriausiai turėjo kitiems atradimams, tarkim, bėgiojimas, buvimas gamtoje.“
„Na, taip, namuose sėdi, tą telefoną paimi į rankas ir vis maigai.“
Anot psichologų, sėdėdamas prie kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrano, žmogus neišvengiamai iššvaisto daugybę laiko.
„Internetas yra vienas iš didžiųjų laiko vagių, ir problema, kaip ir su visais laiko vagimis, kad nori skirti laiko valandą, o paaiškėjo, kad skyrei 2 valandas arba 3 valandas. Tai tas laiko švaistymo elementas yra. Mes ten darom viską. Dirbam, apsipirkinėjam, žiūrinėjam nesąmones, žiūrinėjam sąmones ir visus kitus dalykus“, – teigia psichologas Visvaldas Legkauskas.
Specialistai aiškina, kad tik po kelių mėnesių bus galima pradėti analizuoti, kaip išaugęs naudojimasis internetu paveikė žmones. Mat karantino metu dar daugiau žmogaus gyvenimo dalykų persikėlė į virtualią erdvę.
„Internetas labai svarbi socialinio ryšio palaikymo priemonė, kurios prieš 30 metų dar nebuvo ir jeigu mes tokį karantiną turėtumėme prieš 30 metų būtų buvę nepalyginamai sunkiau“, – kalbėjo V. Legkauskas.
Susirūpinti interneto naudojimu verta tik tada, kai pasireiškia rimti priklausomybės požymiai, kai besaikis sėdėjimas internete pradeda trukdyti darbui, sveikatai. Tačiau specialistai mato dar vieną problemą: karantino metu internete padaugėjo melagingų, netikrų naujienų bei pavojingų informacijos interpretacijų.
Lietuvos kariuomenė tokią informaciją skirsto į dvi kategorijas. Pirmoji, kai internetu ar kitais informaciniais kanalais pradeda sklisti išgalvotų įvykių aprašymai su melaginga informacija. Pavyzdžiui, neseniai lietuviškuose naujienų portaluose buvo bandoma paskleisti melaginą žinutę apie tai, kad Krašto apsaugos ministerija svarsto išvesti amerikiečių karius iš šalies. Panašus tikslingai sukurtas melas internete žmonėms brukamas reguliariai.
„Vokiečių kariai išvažinėjo žydų kapines Kaune į Lietuvą perkeliamas taktinis branduolinis ginklas. Vokiečių karys saugantys valstybę mūsų išprievartavo mergaitę Jonavoje. Visos tos melagystės apie tuos įvykius ir apie jų paaiškinimą visą tai vadinamasis „fake news“ arba melagienos“, – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadovas Eugenijus Lastauskas.
Kita labiau karantino metu išryškėjusi tendencija – melagingas, neadekvatus tikrų įvykių, reiškinių aiškinimas. Į šią kategoriją patenka žmonės, kurie tiki melagingomis sąmokslo teorijomis, šalia Seimo organizuoja protesto akcijas, kuriose meluoja, kad Covid-19 infekcija išgalvota, ragina gyventojus priešintis karantinui, taip pat skleidžia melą apie skiepus ar 5G ryšį.
„Koronavirusas įvyko ir faktas, kad jis egzistuoja, tas susirgimas yra, tačiau aiškinimai yra įvairūs. Čia prasideda įvairios sąmokslo teorijos, kad tai yra siekiamybė išplėsti 5G tinklą, kad tai yra planas sumažinti žmoniją, kad tai yra planas kažkokių finansinių grupių, kad tai yra atskirų valstybių planas. Visos šitos istorijos yra melagingos“, – pasakoja E. Lastauskas.
Melagingas sąmokslo teorijas skleidžia ir piktavaliai, ir kiti žmonės, kurie jomis tiki.
„Kai įtiki sąmokslo teorijomis, jautiesi, kad geriau žinai. Tai reiškia labiau kontroliuoji, net jei nominaliai tu negali kontroliuoti pasaulinio „reptilijanų“ sąmokslo, bet žinojimas, kad „reptilijanai“ paleido koronavirusą tau leidžia jaustis saugiau, nes tu galvoji, kad žinodamas gali kažkaip apsisaugoti. Antras dalykas, tas nepalyginamo malonumo jausmas, jaustis protingesniu už kitus. Kai tu įtiki sąmokslo teorija, tu jautiesi, kad žvelgi giliau, matai tiksliau, o kiti durnesni už tave ir tai teikia tuštybinį ego malonumą“, – teigia V. Lastauskas.
Kartais sąmokslo teorijos atlieka net ir raminantį poveikį. Anot psichologų, dalis Lietuvos gyventojų tiki melu, kad Covid-19 virusas neegzistuoja, ar panašiais, vien dėl to, kad save nuramintų, jaustųsi saugesni. Karantino metu tam tikros sąmokslo teorijos tapo populiaresnės, nes žmonės nori jomis tikėti. Situaciją apsunkina ir tai, kad populiarėjančiuose socialiniuose tinkluose, internete žmogus dažnai pats susikonstruoja savo melagingų naujienų srautą.
