Kritikai šį žingsnį pasmerkė kaip teisiškai abejotiną politinio keršto aktą.
Vykdomuoju įsaku vyriausybinės reguliavimo institucijos raginamos įvertinti, ar internetinėms platformoms turėtų būti taikoma atsakomybės apsauga už turinį, kurį paskelbė jų milijonai vartotojų.
Įgyvendinus šį įsaką iš esmės pasikeistų dešimtmečius galiojęs precedentas, ir interneto platformos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, potencialiai atsakingos už vartotojų sukurtą turinį.
D. Trumpas Baltųjų rūmų žurnalistams sakė, kad jis tokį sprendimą priėmė todėl, kad didžiosios technologijų bendrovės „turi neribotą galią cenzūruoti, apriboti, redaguoti, formuoti, slėpti, keisti bet kokią komunikacijos formą tarp privačių piliečių ar didelių visuomenės auditorijų“.
„Nebegalime leisti, kad tai toliau vyktų“, – sakė prezidentas.
„Twitter“ antradienį pažymėjo dvi D. Trumpo paskelbtas žinutes, kuriose jis nepateikdamas jokių argumentų tvirtino, kad balsavimas paštu sudarys sąlygas sukčiauti, ir dėl to rinkimai bus „suklastoti“.
„Twitter“ žingsnis išprovokavo D. Trumpo įtūžį ir ilgą tiradą žinutėmis, skelbtomis per tą pačią platformą. Prezidentas tvirtino, kad Jungtinėse Valstijose dešinysis politinis sparnas yra cenzūruojamas.
„Tokiais atvejais „Twitter“ liaujasi būti nešališka vieša platforma, ji tampa redaktore su tam tikru požiūriu“, – sakė jis.
„Aš manau, tą patį galime pasakyti ir apie kitas [platformas] – tiek „Google“, tiek „Facebook“, galbūt ir kitas“, – pridūrė prezidentas.
„Prezidento kalbos policija“
Visgi kritikai sako, kad D. Trumpas neturi įgaliojimų reguliuoti privačius interneto operatorius ar keisti įstatymą, žinomą kaip 230-asis Skyrius, kuris, anot jo šalininkų, sudarė sąlygas klestėti tokioms interneto platformoms, kaip „Facebook“ ir „Twitter“.
Amerikos pilietinių teisių sąjunga (ACLU) D. Trumpo įsaką pavadino „atviru ir antikonstituciniu grasinimu nubausti socialinių tinklų bendroves, nepatinkančias prezidentui“.
Organizacija tviteryje paskelbtoje žinutėje pridūrė: „Prezidentas neturi įgaliojimų keisti Kongreso teisės akto vykdomuoju įsaku, kuriuo primetamas ydingas 230-ojo Skyriaus aiškinimas.“
Baltieji rūmai siekia, kad būtų atsisakyta nuostatų, suteikiančių interneto bendrovėms neliečiamybę, ir jos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, veikiančios tam tikroje viešosios erdvės dalyje.
„Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ turi didžiulę, gal net beprecedentę galią formuoti viešųjų įvykių traktavimą; cenzūruoti, ištrinti ar slėpti informaciją; kontroliuoti, ką žmonės mato ar nemato“, – rašoma prezidento įsake.
D. Trumpo įsakas neuždraus interneto platformoms moderuoti turinio, tačiau jas gali užgriūti ieškinių banga, nes į teismą galės kreiptis bet kas, tvirtinantis, jog nukentėjo dėl internete paskelbto turinio.
Kritikai sako, sako, kad šis prezidento žingsnis atspindi vyriausybės bandymus reguliuoti žodžio laisvę internete.
„Socialiniai tinklai gali erzinti. Tačiau vykdomasis įsakas, paversiantis Federalinę ryšių komisiją prezidento kalbos policija, nėra sprendimas“, – sakė demokratė Jessica Rosenworcel iš Federalinės ryšių komisijos – vienos iš agentūrų, kurioms pavesta stebėti, kaip bus įgyvendinamas prezidento įsakas.
Kompiuterių ir ryšių pramonės asociacijos prezidentas Mattas Schruersas sakė, kad „kerštas privačiam sektoriui už faktų tikrinimo lyderystę yra dalykas, kurio galėtume tikėtis iš užsienio autokratijų, bet ne Jungtinių Valstijų“.
„Neteisėta politinė gudrybė“
Interneto bendrovės atmeta D. Trumpo kaltinimus šališkumu ir atkreipia dėmesį į didžiulį jo populiarumą socialiniuose tinkluose. Tačiau šis prezidento žingsnis, žengtas jam ruošiantis nelengvam mūšiui dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, atitinka jo naratyvą, esą liberaliosios jėgos bando cenzūruoti respublikonus.
Respublikonų senatorius ir aršus socialinių tinklų kritikas Joshas Hawley sakė, kad jei interneto bendrovės „tendencingai interpretuoja, cenzūruoja ir elgiasi kaip tradicinės leidėjos, jos ir turėtų būti traktuojamos kaip tradicinės leidėjos, ir joms nebeturėtų būti taikomos jokios specialios federalinės vyriausybės išimtys“.
Tačiau demokratų senatorius Ronas Wydenas, vienas iš 1996 metais priimto įstatymo rengėjų, D. Trumpo įsaką pavadino „visiškai neteisėta“ politine gudrybe.
„D. Trumpas desperatiškai bando perimti teismų ir Kongreso teisę keisti dešimtmečius galiojančią praktiką, susijusią su 230-uoju Skyriumi. Tik tam, kad galėtų skleisti melą“, – sakė jis.
Suintensyvėjęs faktų tikrinimas
Platesnio masto debatai apie socialinių tinklų bendrovių galią ir jų atsakomybę už klaidinamas ar žalingas žinutes vyksta jau seniai.
Interneto platformoms, tokioms kaip „Twitter“ ir „Facebook“, sunkiai sekasi pažaboti dezinformacijos platinimą ir tuo pat metu likti atviromis vartotojams.
Didžiulės nepatikrinto turinio apimtys paskatino rengti daugiau faktų tikrinimo operacijų. Vienoje iš tokių „Facebook“ vykdomų iniciatyvų dalyvauja ir naujienų agentūra AFP.
Ilgą laiką nereagavęs į raginimus reaguoti į D. Trumpo dažnai skelbiamus jokiais faktais nepagrįstus pareiškimus, antradienį tviteris galiausiai pažymėjo kaip nepagrįstas dvi jo žinutes. Jose prezidentas nepateikdamas jokių argumentų tvirtino, kad balsavimas paštu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose sudarys sąlygas sukčiauti, ir dėl to rinkimai bus „suklastoti“.
Kai kurie analitikai sako, kad prezidento argumentai prieš „Twitter“ apvertė aukštyn kojomis Konstitucijos Pirmosios pataisos, skirtos užkirsti kelią vyriausybei riboti žodžio laisvę, aiškinimą.
„Pirmoji pataisa taikoma vyriausybei, o ne privataus sektoriaus subjektams, tokiems kaip tviteris“, – dienraštyje „The Washington Post“ rašė teisės profesoriai Laurence'as Tribe'as iš Harvardo ir Joshua Geltzeris iš Džordžtauno universiteto.
„D. Trumpas neteisus dėl įstatymo, tačiau šįkart jis neteisus labiau nei įprastai. Kažkas tviteryje nesilaiko Pirmosios pataisos, bet tai ne tviteris, o D. Trumpas“, – rašė jie.
