Per pastaruosius metus ne tik gerokai ištuštėjo oro erdvė – per pandemiją lietuviai negali kaip visada pasilepinti kelionėmis. Ištuštėjo ir barai, ir restoranai – ir pasilepinimas draugija prie bokalo ar taurės tapo sunkiai įgyvendinamu troškimu.
O jį lietuviai pernai malšino barus atsidarę namie. Ir panašu, kad stipresnių pojūčių ieškojo, daugiau pirkdami stipresnius gėrimus:
„Principe degtinė, degtinė. Alus gi ne taip duoda į galvą, kaip sakyti.“
„Taip, pereinam prie stipraus alkoholio. Sveikesnis.“
„O gal galvoja, kad nesirgs išgėrę stipraus gėrimo. Ir nesusirgs. Gal dėl to.“
VMI duomenys rodo, kad per pernai metus akcizų už alų, vyną ir spiritinius gėrimus surinkta nuo kelių iki keliolikos procentų daugiau. Faktiškai iš akcizinių sandėlių alaus ir spiritinių gėrimų į parduotuves iškeliavo 3 proc. daugiau, o vyno – kone 12 proc.
Skaičiai tiesiogiai neatspindi, kiek žmonės alkoholio išties nupirko ir išgėrė, bet didieji prekybos tinklai tendenciją patvirtina. Ir, rodos, žodis žodin kartoja – lietuviai per paskutinius metus namie įsirengė stipresnių gėrimų ir vyno barus.
„Ypač pirmojo karantino metu pastebėjome, kad išaugo stipraus alkoholio pardavimai. Bet tai siejame ne tik su uždarytais barais ir pasikeitusia situacija, bet ir apskritai su Lietuvoje kintančia alkoholio vartojimo kultūra“, – sako „Rimi“ atstovė Renata Keršienė.
„Barai ir restoranai persikelia į lietuvių namus. Džino pardavimai augo 71 proc., romo 54 proc., tekilos 30 proc. Jei mes pažiūrėtume į vaisvandenių augimą, tai bendrai augo 32 proc., bet augo tos kategorijos, kurios labiau skirtos kokteilizavimui. Tai imbierinio alaus, toniko, sodos ir pan. Darytina prielaida, kad barai užsidarė, restoranai užsidarė ir jie atsidarė namuose“, – pasakoja „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
„Nežymiai per praėjusius metus pardavimai 2 proc. mažesni, bet, jei skaičiuosime alkoholinių gėrimų pardavimus be kritusio alaus pardavimų, tai tuomet būtų apie 4 proc. didesni pardavimai“, – teigia „Maxima“ atstovas Tomas Bošarovas.
Augantis tauresnių stipriųjų gėrimų ir vyno vartojimas, anot prekybininkų, kultūringesnio vartojimo atspindys.
Kiek toks gėrimas kultūringesnis – klausimas. Bet tokiai kultūrai prieštarauja aludariai. Anot jų, savo vartojimo kultūra imame panašėti į Baltarusiją ir Rusiją, kuriose stiprieji gėrimai sudaro virš 40 proc. viso suvartoto grynojo alkoholio.
„Kada matuojame bendrąjį alkoholį, tai didžiojoje dalį Europos etilo alkoholis sudaro mažiau nei 20 proc. Priklausoma nuo šalies, kaip ji save pozicionuoja. Vyno šalyse dominuoja vynas – Prancūzijoje, pavyzdžiui. Ispanijoje, kuri irgi vyno būtų šalis, tačiau ten daugiau alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų išgeriama 15 proc. bendrame alkoholio suvartojime. Vis dėlto Lietuvoje per 40 proc. sudaro degtinė“, – kalbėjo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Vakaruose stiprus alkoholis esą sudaro apie penktadalį suvartojamo kiekio.
„Tendencija nėra gera, stiprus alkoholis tai yra Rytų atributas. Sveikata ir skonio klausimas labiau su silpnuoju siejamas. Alkoholio vartojimo kultūra labiau silpnuoju alkoholiu paremta. Ta ilgas periodas ir silpnesnis gėrimas“, – sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Stipriųjų gėrimų gamintojai ir importuotojai prieštarauja. Ir sako, kad tendencijos per daug nežymios, kad darytume išvadas.
„Mes turėjome daugiau nei pusę metų uždarytas sienas. Tai dalis žmonių, kurie anksčiau pirkdavo tuos pačius gėrimus, tik kirtę sieną Lenkijoje, Latvijoje – greičiausiais vartoja viduje tiek pat. Tik tas vartojimas nesikeitė, tai atsispindi mūsų statistikoje“, – pasakoja stipriųjų gėrimų gamintojų ir importuotojų atstovas Mantas Zakarka.
„Bet kokiu atveju, stipraus alkoholio suvartojimas per alkoholio vienetą bado akis šiandien dienai žvelgiant į Europos pusę“, – teigia M. Dubnikovas.
Anot ekonomisto, lietuvių įpročius galima būtų keisti, tarkime, didinant akcizą stipriajam alkoholiui.
Šiuo metu alui taikomas akcizas siekia kiek daugiau nei 7 eurai už 1 proc. alkoholio šimte litrų alaus. Šimtui litrų vyno ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomas 65 ir 165 eurų akcizas, o 100 litrų gryno etilo alkoholio taikomas daugiau nei 2000 eurų akcizas.
Finansų ministerija skelbia artimiausiu metu svarstysianti galimus lengvatų ir mokesčių pakeitimus. Ar bus imtasi ir akcizų – neskelbia. Mokestiniai pasiūlymai veikiausiai paaiškės pavasarį, tačiau kokie mokesčiai bebūtų žmonių sveikatai labiausiai kenkia ne gėrimo stiprumas ar rūšis, bet išgertas kiekis.
