Skaičiuoja, kad užtruks daugiau kaip 100 dienų, viliasi pagerinti pasaulio rekordą.
Vienas irkline valtimi per Atlanto vandenyną: nuo žemyno iki žemyno. Tokiam iššūkiui ryžosi pirmasis lietuvis – kaunietis Aurimas Valujavičius. Jis pretenduoja ir į Guinesso rekordą
„Išplauksiu iš Gibraltaro į Majamį be jokio sustojimo nei Kanaruose, nei Karibuose, čia yra vienas iš rekordo niuansų, kad negaliu niekur išlipti ir negaliu turėti palydos“, – kalba Aurimas.
Šį maršrutą tėra įveikę vos du žmonės pasaulyje.
„Iš tų dviejų vyrukų greičiausiai perplaukė per 111 dienų, tai jie man pavyks greičiau atplaukt, tai aš pagerinsiu pasaulio rekordą ir tuo pačiu bus gražus Dariaus ir Girėno 90-mečio paminėjimas“, – sako Aurimas.
Tad ir savo transatlantinę beveik 7 metrų valtį Aurimas pakrikštijo „Lituanica“.
Ant jos įamžinti ir visų šią kelionę remiančiųjų vardai. Dabar Aurimas kone kasdien treniruojasi Kauno mariose, taip pat pluša ir sporto salėje:
„Pats irklavimas yra kaip akademinis, tai patogu, 70 proc. jėgos viskas yra iš kojų…“
„Ji pati sveria apie 330 kg, ir dar į ją galima prikrauti 610 kg, tai čia taip ir gausis, įskaitant įrangą, mano svorį, maistą ir panašiai, tai principe susikraus, tai taip ir gausis, kad irkluosiu su 900 kg per Atlantą.“
Maisto atsargų susikraus apie 200 kilogramų, o geriamo vandens daug neims – turės gėlinimo aparatą: „Dehidratuotas maistas, kurį užpili ir jis gaunasi pilnavertiškas. Tai pagrindinis maistas, tada prasideda priedai: riešutų sviestas, užkandukai, avižos – tai kas padės rinkti kalorijas, angliavandenius, energiją, nes tu irkluoji po 12–14 valandų.“
Kaunietis rodo ir kur leis naktis ar slėpsis užklupus audrai: „2 metrai ir čia 2 metrai, toks plotelis, kur gyveni, išgyveni, audras, kur miegi, užsidarai visada.“
Keliautojas jau išbandė valties patogumą, po treniruočių likdavo joje nakvoti, kad įprastų: „Turiu pagalvėlę, miegmaišėlį, kilimuką, patogiai, vietos nėra taip kukliai.“
Aurimas sako, kad irkluojant per vandenyną ypač svarbu rutina, atidumas ir saugumas: „Kas dvi savaites reiks šokt į vandenį nuvalyti dugną, nes apauga kriauklytėm ir greitis tavo sulėtėja dvigubai.“
Negali palikti ir daiktų ant denio, nes juos akimirksniu pasiglemš banga: „Tu visą irkluoji su diržu, su karabinu, o kitas segasi ant apsauginių virvių, ar denio virvės, kad, jei tu iškristum ar apverstų, kad tu visą laiką būtum prisikabinęs prie valties. Yra gelbėjimosi valtis, kuri išsipučia, jei valtis skęsta arba tau reikia palikti valtį gyvybės ar mirties klausimu.“
Kelionė per vandenyno platybes virš 8 tūkstančių kilometrų truks daugiau kaip 3 mėnesius – tam bene svarbiausia pasiruošti psichologiškai, juk plauks vienas: „Labiau darbas su savim, psichologija, sako, jei žmogus pasiruošęs psichologiškai, tai 60 proc, perplaukęs Atlantą.“
Į kelionę per Atlantą Valujavičius ketina leistis lapkričio pabaigoje, tiksli data dar nežinoma, ji priklausys nuo orų. Tai dešimta ekstremali kauniečio kelionė, keliauja visada vienas. Jis yra įkopęs į aktyviausius pasaulio ugnikalnius, baidare perplaukęs Dunojų ir dviračiu apkeliavęs Skandinaviją, Namibiją ir Indoneziją.
