Vilniaus Justiniškių mikrorajone didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs keliautojas ir dizaineris Šarūnas Savickas apkeliavęs vos per keletą mėnesių pasaulį dar tuomet tik su 35 litais kišenėje šiuo metu Švenčionėliuose vysto kūrybinių industrijų miesto viziją.
Įspūdžiai iš kelionių aplink pasaulį
Dabartinei veiklai, žinoma, nemažai įtakos turėjo ir vyro klajonės po visą pasaulį – sutikti ir draugais tapę žmonės, netikėti įvykiai. Pasak Šarūno, atsidavus jiems ir leidus pasukti kryptį visai kita linkme nei buvo suplanuota kelionė, kiekvienas nutikęs netikėtumas ne tik pažadina nežinomybės jausmą, tačiau ir padidina atradimo galimybės tikimybę.
„Keliaujant apskritai labiau pažįsti pasaulį ir tuo pačiu didėja savęs paties pažinimas. Dažnai save matome tik iš vienos perspektyvos pusės ir neturime galimybės savęs pažinti plačiau. Tačiau, kai tu išvyksti – pamatai daugiau kampų, įvertinti geriau savo aplinką, kurioje gyveni. Tad būtent šis aspektas ir sužadino naują žvilgsnį į tai, kad reikia nusėsti ir kurti savo Lietuvos krašte“, – pasakoja vyras.
Šarūnas aplink pasaulį keliavo apie 6-7 metus su pertraukomis. Didžiąją kelionių dalį vyras įveikė autostopu, tad įvairiausių nuotykių jo kelyje netrūko. Pasak jo, nestigo ir žmonių, kurie vienaip ar kitaip turėjo įtakos jo asmenybės susiformavimui, įnešė į gyvenimą pokyčių.
„Teko klajonių aplink pasaulį metu apsigyventi pas turtingą Pietų Korėjos milijonierių. Apie savaitę pas jį gyvenau, tad turėjau galimybę pažinti jo kultūrą, semtis išminties. Man buvo be galo malonu paliudyti, kad šis žmogus yra visiška priešingybė to, ką dažniausiai įsivaizduoja kiti.
Turėdamas tokią galios įtaką, turtus, jis buvo labai produktyvus, ramus, ūkiškas, žemiškas ir netgi nuolankus. Įdomu buvo pažinti žmogų, kuris nesitapatina su savo turtais“, – teigia Š. Savickas.
Švenčionėliuose gyvenantis dizaineris taip pat priduria, kad pasisemti šviesių gyvenimo spalvų teko ir visai netikėtai Rusijoje patekus į žiguliukų lenktynes: „Teko dalyvauti šiose lenktynėse, maždaug 6 kilometrų atkarpoje. Tai irgi buvo vienas iš nuotykių, kuris kelionės aplink pasaulį metu man įstrigo.“
Gyvenimas Švenčionėliuose
Pasiteiravus, kaip kilo idėja savo kelionių po pasaulį maratoną užbaigti Švenčionėliuose, pašnekovas teigia, kad vieno šviesaus atsakymo šiuo klausimu neturi. Visgi, jis daro prielaidą, kad lemtingas momentas įvyko, kai jis išlipęs iš traukinio Švenčionėlių traukinių stotyje pirmą kartą atvyko į šį miestą.
„Miesto ritmas man tapo vis svetimesnis, tad galbūt dėl to ilgesio, kuomet kaimynai vieni kitus pažįsta, sveikinasi, yra artimi ir nesubyrėję jų ryšiai, supranti, kodėl šį miestą pasirinkai – jame viskas sava. O be to, galbūt ir mano paties paieškos kažkokio idealizuoto pasaulio atitiko tai, kas yra Švenčionėliuose“, – nusišypso Šarūnas.
Nors dauguma mano, kad šiame mieste, Š. Savickas kartu su savo žmona gyvena įsikūrę apleistoje traukinių stotyje, tačiau, kaip tikina pats vyras, namas yra tik traukinių stoties komplekso dalis. Nuo pastato vos už 150–200 metrų yra įsikūrusi stotis, į kurią iki šiol puikiai gali atvykti visi norintys:
„Pastatas, kuriame gyvename, yra taip pat iš raudonų plytų, jame – arkiniai langai. Gyventi į Švenčionėlius su žmona atvykome iškart po vestuvių. Ilgai galvojome, kur norėtume keltis, o kadangi aš buvau šį miestą atradęs iš seniau, nusprendėme, kad atvyksime čia. Įsigijome pirmąjį butą, vėliau antrąjį, kuriame šiuo metu įsikūrusi dizaino studija „Šilta šiaurė“.
Galiausiai, įsigijome ir trečią būstą, kuriame apsigyvenome. Mums bekuriant savo gyvenimą, į Švenčionėlius atvyko gyventi ir kiti pažįstami meno žmonės – architektai, dizaineriai, tad taip augo bendruomenės skaičius.
Iš pradžių, šis traukinių stoties komplekso pastatas buvo negyvenamas, todėl teko jame keisti stogą, laidus. Būklė buvo tikrai ne iš geriausių, kadangi ir stogas buvo įlūžęs, ir namas kiauras. Reikėjo didelių kolektyvinių pastangų, kad čia viską pakeistume. Dabar, sakyčiau, kad viskas tik gražėja, mano supratimu.“
Įsigyti pastatą Šarūną paskatino ir tai, kad namas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Labiausiai jį domino tai, kodėl šimto metų senumo namas, saugomas paveldo, yra apleistas, neprižiūrėtas.
„Iš esmės, labiausiai sužavėjo ir tai, kad tai yra gerai sumūrytas namas, kaip sakant, su gerais duomenimis, gražioje vietoje. Apėmė keistas jausmas, kodėl jis toks apleistas, nes turėdamas dizainerio akį suvokiau, kokia yra jo akivaizdi vertė. Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad jam reikalingas remontas, tad iš to, ką matome ir vyksta transformacija“, – teigia vyras.
Meno oazė
Visai neseniai, kartu su kolegomis šiame pastate pristatė ir trumpalaikio apgyvendinimo galimybę. Vos tik per pirmąsias atsidarymo dienas, Šarūnas sulaukė svečių iš įvairiausių pasaulio šalių.
„Mus aplankė žmonės iš Amerikos, Naujosios Zelandijos, Airijos. Visą tai švyko pirmųjų dviejų savaičių laikotarpyje. Visas pasaulis sulėkė į Švenčionėlius“, – šypsosi.
Be to, stotyje taip pat veikė ir studija, kuri tapo multikultūriniu centru. Joje vyko įvairiausi renginiai, susirinkę giedodavo sutartines, užsiimdavo joga ir kitu sportu, atvykdavo atlikėjai, vyko įvairiausios dirbtuvės.
„Šiuo metu „Šiltos šiaurės“ architektūros studija atidarė labai gražią erdvę pavadinimu „Šiaurės stotis“. Ji yra bendradarbystės centras, kuriame gali dirbti visi norintys asmenys:
„Tuo pačiu metu plečiamės ir į tokią labiau alternatyvios kultūros erdvę. Kartu su miesto savivaldybe atidarėme vieną erdvę pavadinimu „Lentpjūvė“. Anksčiau šioje vietoje veikė lentpjūvė, tad ir pavadinimas toks simboliškas. Dabar čia yra hipsteriška erdvė, kurioje taip pat galės vykti įvairiausi renginiai.“
Pasiteiravus, ar gyvenant Švenčionėliuose nieko netrūksta, Š. Savickas teigia, kad nors ir nėra visi poreikiai užpildyti, tačiau tai nesukelia sunkumų gyventi komfortiškai. Tačiau, atsiradus poreikiui, Šarūnas teigia, kad Vilniaus miestą gali pasiekti vos vienos valandos atstumu.
„Kartais iš to neprieinamumo atsiranda geras jausmas, tad šioje vietoje išeina irgi šioks toks paradoksas. Kadangi kuriame labiau šiuolaikiško meno zonas, atsiradus poreikiui alternatyvos vykstame į Vilnių, jame esančius renginius.
Tai mums irgi yra patogu, kadangi turime vos valandos kelio atstumą su traukiniu, kurį pasiekiame paėję vos porą šimtų metrų. Sėdame į jį ir atsiduriame praktiškai Vilniaus senamiestyje, o tada jau su kitais patogumais – automobiliu, troleibusu ar pėsčiomis nusigauname iki kitų tam tikrų vietų“, – teigia dizaineris Šarūnas Savickas.
