Praėjusią savaitę Maskva išreiškė norą, jog jai būtų mokama rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta galiojančiose dujų tiekimo sutartyse, ir pagrasino nutraukti tiekimą, jei tai nebus padaryta. Kremliaus reikalavimą atmetė Vokietija bei kitos didžiojo septyneto šalys. Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad kol kas dujų šalyje pakanka, tačiau paragino visus vartotojus – nuo įmonių iki ligoninių ir namų ūkių – nedelsiant sumažinti jų vartojimą kiek tik įmanoma.
„Šiuo metu tiekimo trūkumo nėra”, – pareiškė ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Nepaisant to, turime imtis papildomų atsargumo priemonių, kad būtume pasirengę bet kokiem Rusijos veiksmam.” R. Habeckas pridūrė, kad Vokietijos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos iki 25 proc. pajėgumo.
Ankstyvasis perspėjimas yra pirmasis iš trijų įspėjimo lygių, nustatytų Vokietijos dujų tiekimo valdymo krizės atveju plane. Jei padėtis pablogėtų, vyriausybė skelbtų „pavojaus signalą”, o vėliau – „nepaprastąją padėtį”. Esant šiam aukščiausiam pavojaus lygiui, reguliavimo institucijos gali normuoti dujas, kad išlaikytų jų tiekimą „pažeidžiamiausiems vartotojams”, pavyzdžiui, namų ūkiams ir ligoninėms. Pramonės vartotojams dujos būtų mažinamos pirmiausia.
„Tokiu atveju sutrinktų pramoninė gamyba, tiekimo grandinės”, – visuomeniniam transliuotojui ARD sakė Vokietijos energetikos grupės E.ON (EONGY) generalinis direktorius Leonhardas Birnbaumas, praneša „Reuters”. „Mes kalbame apie tikrai didelius nuostolius”.
Vokietijos energetikos rinkos reguliavimo institucijos vadovas Klausas Muelleris socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad trečiadienio perspėjimu siekiama išvengti dujų tiekimo sutrikimų, tačiau perspėjo, kad vartotojai turėtų būti pasirengę „visiems scenarijams”.
J. Habeckas patikino, kad buvo suburta vyriausybės, reguliavimo institucijų, dujų tinklų operatorių ir 16 Vokietijos federalinių žemių ekspertų grupė, kuri atidžiai stebės padėtį ir prireikus imsis priemonių „tiekimo saugumui padidinti”.
Europos Sąjunga yra priklausoma nuo Rusijos, iš kurios tiekiama apie 40 proc. gamtinių dujų, o Vokietija yra didžiausia Maskvos energijos vartotoja žemyne. ES sankcijos, įvestos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, apima draudimą investuoti į naujus energetikos projektus, tačiau nėra nukreiptos prieš naftos ir dujų eksportą.
Šią savaitę A. Habeckas sakė, kad mokėjimas rubliais Berlynui nepriimtinas, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą jis pavadino „šantažu”.
V. Putinas Rusijos centrinį banką ir valstybinę dujų bendrovę „Gazprom” įpareigojo iki ketvirtadienio pateikti pasiūlymų, kaip sulaukti mokėjimų rubliais, o ne JAV doleriais ar eurais, kaip numatyta tiekimo sutartyse.
Sankcijų sulaukusiam Rusijos centriniam bankui uždraudus keisti eurus ir dolerius į rublius, Maskva bando rasti naują grynųjų pinigų srautą, kurį galėtų lengvai išleisti.
V. Putinas šiais rubliais galėtų „tiesiogiai finansuoti karą, kariuomenę, karių aprūpinimą, benzino tiekimą tankams ir ginklų gamybą savo šalyje”, pirmadienį teigė V. Habeckas.
Trečiadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su V. Putinu. Vokietijos vadovas pabrėžė, kad Berlynas yra pasiryžęs Rusijai mokėti tik eurais arba JAV doleriais, teigiama pokalbio išklotinėje.
V. Putinas informavo Scholzą, kad Rusija priima įstatymą, pagal kurį mokėjimai už jos energijos tiekimą turės būti atliekami rubliais. Tačiau tai negalioja Europos partneriams, ir mokėjimai toliau bus atliekami eurais, pervedami į „Gazprom” banką, kuriam sankcijos įtakos neturi, o tada konvertuojami į rublius, teigiama pranešime.
„Pokalbio metu kancleris M. Scholzas nesutiko su šia tvarka, tačiau paprašė pateikti informaciją raštu, kad geriau suprastų šią procedūrą”, – sakoma išklotinėje.
Didėjanti recesijos rizika
Europos Sąjunga planuoja dar šiais metais sumažinti rusiškų gamtinių dujų vartojimą 66 proc., nes ruošiamasi visiškai nutraukti santykius su didžiausiu savo energijos tiekėju. Tačiau Europai būtų sunku ilgai išgyventi be rusiškų dujų, o alternatyvių šaltinių paieška yra didžiulis logistinis iššūkis. Jei V. Putinas nutrauktų tiekimą, recesija būtų beveik garantuota.
Vokietijos vyriausieji ekonomikos patarėjai trečiadienį sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 4,6 proc., prognozuotų gruodžio mėn., iki 1,8 proc., remdamiesi infliacija ir tiekimo grandinių sutrikimais, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje.
„Didelė priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių kelia mažesnės ekonominės produkcijos ir net recesijos riziką, didėjant infliacijos lygiui”, – sakoma Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pareiškime. „Vokietija turėtų nedelsdama imtis atsargumo priemonių dėl Rusijos energijos tiekimo sustabdymo ir panaikinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių.”
Trečiadienį Austrija taip pat paskelbė „išankstinį įspėjimą” apie galimą gamtinių dujų trūkumą po vyriausybės posėdžio krizei aptarti.
„Padėtį dujų rinkoje stebime dar atidžiau ir imamės atsargumo priemonių, kad ir toliau užtikrintume mūsų namų ūkių aprūpinimą”, – socialiniame tinkle „Twitter” rašė Austrijos klimato ministrė Leonore Gewessler.
Nyderlandai, taip pat esantys vienais didžiausių Rusijos energijos vartotojų Europoje, pareiškė, kad, siekdami sumažinti priklausomybę nuo Maskvos, šalis prašys visuomenės naudoti mažiau gamtinių dujų.
Tačiau Nyderlandų vyriausybė nesiims įgyvendinti savo dujų krizės plano, CNN sakė Ekonomikos ministerijos atstovas spaudai Timas van Dijkas. Vietoj to tikimasi Nyderlandų dujų vartojimą sumažinti kampanija, kuria bus kreipiamasi į šalies piliečius.
Van Dijkas pridūrė, kad ši kampanija buvo rengiama keletą savaičių, atsižvelgiant į karą Ukrainoje, ir nebuvo pradėta reaguojant į Vokietijos pranešimą.