Vizitinė kortelė ir tai, kaip su ja elgiatės, yra labai asmeniška etiketo dalis. Tai tarsi rankos paspaudimas, paliekantis įspūdį apie jus.
Vizitinę kortelę turime įteikti taip, kad ją gavęs žmogus norėtų jus prisiminti ir vėl pasimatyti. Išskiriami trys tipiši atvejai, kada ypač naudinga turėti vizitinę kortelę:
1. Kad kitiems primintumėte, ką veikiate ir kaip jus rasti.
2. Kad galėtumėte atsiųsti ją, tarsi savąjį atstovą, su knyga, fotografija ar dar kuo nors, ką buvote įsipareigoję pristatyti.
3. Kad galėtumėte supakuoti kartu su dovana.
Išvaizdi ir tinkamai įteikta vizitinė kortelė palieka gerą įspūdį. Mes turime žinoti, kada ją įteikti, kada parodyti iniciatyvą arba kaip deramai pasikeisti vizitinėmis kortelėmis. Dažniausiai jomis keičiamasi vykstant dalykiniams pokalbiams.
Kai kuriose šalyse tam skiriamas ypatingas dėmesys. Pvz., Japonijoje kortelės imamos abiem rankomis – taip išreiškiama ypatinga pagarba kitam asmeniui.
Kokio dydžio turi būti vizitinė kortelė?
Standartinių vizitinių kortelių dydis 5 x 9 cm., kartais 6 x 9 cm. (moterų šiek tiek mažesnis). Ypatingam verslui, profesijai ar pareigoms pabrėžti gali būti naudojamos ir nestandarinės kortelės, pvz. ambasadorius gali turėti A6 formato vizitinę, o automobilių pardavėjas – gaminio formos.
Tačiau tai ne visada patogu: ji gali netilpti į standartinių kortelių dėkla arba tiesiog trukdyti. Beje, kai kurios bendrovės daro originalios formos korteles tam, kad jas geriau įsimintų.
Kada ir kam įteikti vizitinę kortelę?
Neskubėkite įteikti savo vizitinės kortelės vyresniems pagal pareigas žmonėms. Laukite, kol paprašys.
Nesiūlykite vizitinės kortelės atsitiktiniam pašnekovui vos tik susipažinę, pvz. sėdinčiam šalia jūsų traukinyje ar autobuse. Gali nutikti, kad jį tik suerzinsite, arba, ilgėliau pabendravę patys pajusite nenorį, kad šis žinotų jūsų vardą, tuo labiau – darbovietę.
Nešvaistykite savo vizitinių į vieną ir kitą pusę žmonių susibūrimuose. Išmokite būti išrankus ir apdairus. Tai turėtų būti panašu į privatų dviejų žmonių bendravimą, o ne į akis krintantį gestą viešoje vietoje, ypač per kviestinius pietus ar pobūvius.
Neskubėkite būdami tarp nepažįstamų žmonių. Laukite iš jų pirmo žingsnio, paskatinimo, tam tikrų ženklų (gali praversti ir neverbalinės kalbos išmanymas), kuriuos galbūt šie parodys norėdami užsitikrinti galimybę su jumis susisiekti.
Leiskite kam nors kitam pradėti keistis vizitinėmis kortelėmis – tiems, kurie vieni kitus pažįsta. Paprastai kortelėmis keičiamasi susitikimo pradžioje, kartais – pabaigoje. Tačiau jei skaitote pranešimą, turite teisę išdalinti savo vizitines korteles arčiau jūsų sėdintiems, kad jie jau žinotų, kas esate, dar prieš jums pakilus kalbėti.
Kartais geriau visai neduoti savo vizitinės negu ištiesti netvarkingą, negaliojančią, suteptą ar net suglamžytą. Nešiokitės korteles piniginėje arba specialiame dėkle. Jos turi atrodyti kaip naujos.
Jei kai kurios jau apsitrynusios, perlenktos ar kiek suteptos – geriau išmeskite. Atsiprašykite pašnekovų, kad netikėtai kortelės baigėsi, ir reikalingą informaciją užrašykite ant švaraus popieriaus lapelio. Tokį lapelį duokite tik tiems, kurie tos informacijos prašo.
Niekuomet nedalinkite savo vizitinių kortelių valgydami, nesvarbu, ar esate “greitojo maisto” užeigoje, ar kavinėje, ar aukščiausio lygio priėmime. Apskritai žmonės turėtų būti diskretiški kalbėdami apie rekalus per kokteilį, vakarienę ar kitokį pobūvį.
Ar vizitinė kortelė – vieta užrašams?
Kartais, išskirtiniais atvejais, savąją vizitinę kortelę galima dar labiau suasmeninti. Tai reiškia, kad vienoje ar kitoje jos pusėje leistina ką nors užrašyti. Štai keletas pavyzdžių.
Jei siunčiate gėlių šeimai, kurioje vakar svečiavotės, pridedamoje vizitinėje kortelė galite užrašyti: „Nuoširdžiai dėkoju už puikų vakarą (arba vakarienę)“. Pasirašote tik vardu. Jei siunčiate knygą, reprodukcijas, straipsnius ar kitokį leidinį, galite užrašyti: „Viliuosi, kad patiks“. Kortelėje pasirašote vardu arba brūkštelkite oficialų parašą.
Jei kas nors jūsų rekomenduotas kreipsis į jūsų prašymą, galite perduoti savo vizitinę su prierašu: „Tikiuosi, jums bus įdomu pabendrauti“ ar pan.
Gautoje kortelėje patys nieko nerašome. Jei pašnekovas nori nurodyti dar vieną telefono numerį, patikėkite tai padaryti jam pačiam – savo ranka užrašyti ant savo kortelės.
Kaip įteikti vizitinę kortelę?
Gavus vizitinę kortelę, reikia atsakyti tuo pačiu. Jei tuo metu savosios neturime, mandagiai atsiprašome: „Baigėsi“, „Pasikeitė telefono numeris“ ar pan. Pasiūlyti iš anksto ranka užrašytų lapelių nederėtų.
Įteikdami vizitinę kortelę atsukame ją tekstu į pašnekovą, kad imdamas galėtų perskaityti įrašus. Jei duodame kortelę kitos tautybės žmogui, pasakome savo pavardę, kad jis žinotų, kaip tarti.
Kada galima siųsti vizitinę kortelę?
Mokslo pasaulyje įprasta vizitinę kortelę pridėti prie straipsnio ar leidinio. Taip pat vizitinė kortelė siunčiama norint išreikšti padėką, pagarbą ar kitus jausmus.
Kada būtina įteikti vizitinę kortelę?
Pradėjus eiti pareigas ir norint susipažinti su naujais partneriais. Atvykus į kokią nors bendrovę, vizitinę kortelė įteikiama sekretorei. Kortelė skiriama (tik pasakoma žodžiu) bendrovės vadovui. Tačiau šiuo atveju nė viena pusė neužtikrina, kad pokalbis įvyks. Vizitinė kortelė įteikiama sekretorei, nesvarbu, yra direktorius ar ne.
Parengė: Justas RAMANAUSKAS
