Pirmadienį ryte Vyriausybėje surengtoje bendroje Lietuvos ir Vengrijos ministrų pirmininkų Andriaus Kubiliaus ir o spaudos konferencijoje abu Premjerai nešykštėjo komplimentų vienas kitam ir vienas kitą vadino draugais. V. Orbanas teigė, kad A. Kubiliaus ekonominė politika ir tai, kaip Lietuva susidorojo su krize, yra sektinas pavyzdys Vengrijai.
„Mums, politikams, vadovams yra užduotis – suprasti ateitį. Aš, kaip Vengrijos ministras pirmininkas, galiu pasakyti, kad Lietuva padarė labai ypatingai svarbius žingsnius tokios ateities link. Mes siekiame, kad Vengrija galėtų žingsniuoti tokiu pačiu tempu kaip Lietuva“, – sakė V. Orbanas.
Vengrijos Premjeras taip pat gyrė ramų A. Kubiliaus charakterį, pasak jo, labai tinkamą, kovojant su krize.
„Aš vis stebiu jūsų Ministrą Pirmininką, ir ne tik jūsų, bet ir kitų Vidurio Europos valstybių ministrus pirmininkus, ir aš manau, kad tas ramus požiūris, kuris yra būdingas jūsų Ministrui Pirmininkui, yra labai sektinas. Mūsų tauta galbūt yra labiau energinga, emocinga. Aš manau, kad kovojant su krize toks būdas, koks yra jūsų Premjero, yra galbūt sėkmingesnis būdas. Aš manau, kad mes turime šito pasimokyti“, – kalbėjo V. Orbanas.
Jis pažymėjo, kad Vengrijos ir Lietuvos nuomonės energetinio saugumo klausimais visiškai sutampa ir kad šis dalykas Vengrijai taip pat labai svarbus, taip pat gyrė Lietuvos ekonomiką.
„Mes irgi norėtume turėti tokį ekonomikos augimą, kokį jūs pasiekėte. Bet mes, deja, kol kas kovojame su recesija, o ne džiaugiamės ekonomikos augimu. Mes labai norėtume, kad mūsų valstybės deficitas būtų toks kaip jūsų. Mūsų valstybės deficitas – 70 proc., o jūsų – tik apie 40 proc. Aš žinau, kad vieną dieną taip bus ir Vengrijoje“, – Lietuvą kaip pavyzdį kėlė Vengrijos ministras pirmininkas.
Kaip pagrindinį trūkumą, neleidžiantį Vengrijai sėkmingai eiti Lietuvos keliu, V. Orbanas įvardijo būtent daug didesnę valstybės skolą, dėl kurios Vengrija nėra ekonomiškai laisva, lyginant su Lietuva. Jo teigimu, dėl to Vengrija turi priimti kitokius sprendimus negu Lietuva.
„Lietuviai dažnai net nežino, kokie jie sėkmingi. Lietuviai yra laisvi, ir jiems sunku įsivaizduoti likimą, kai žmonės nėra laisvi ekonomiškai. Vienas Amerikos prezidentas yra pasakęs, kad su valstybe negražiai elgtis galima dviem būdais – arba su kardu, arba su skolomis“, – tvirtino Vengrijos ministras pirmininkas.
V. Orbanas taip pat sakė, kad visuomet džiaugiasi, kai turi galimybę apsilankyti Lietuvoje. Jis pažymėjo, kad dabar žodžio „draugystė“ prasmė neretai pamirštama, tačiau kai tik jis apsilanko Lietuvoje, jis supranta, kad atvažiavo į draugišką šalį.
Vengrijos ministras pirmininkas prisiminė, kad XX a. Lietuvos ir Vengrijos tautų istorija yra labai panaši – abi valstybės patyrė daug kančių, abi šalys prarado didžiąją dalį jose gyvenusių žydų bendruomenių, abi šalys sovietų okupacijos metu prarado savo elitą. Jis pažymėjo, kad Lietuvos likimas buvo netgi sunkesnis – ji tapo Sovietų Sąjungos dalimi ir neišlaikė net formalios nepriklausomybės.
V. Orbanas sakė, kad Vengrija visada palaikė Lietuvą kovoje už suverenitetą ir kad jis labai džiaugiasi, jog Lietuva ir Vengrija drauge yra valstybės narės Europos Sąjungoje. Jis dėkojo A. Kubiliui už reiškiamą Vengrijai paramą Europos institucijose.
„Ir asmeniškai, ir šalies vardu pasisakau už glaudesnius santykius su Lietuva. Gyvenimas nėra lengvas, bet dar juk yra draugai“ , – sakė V. Orbanas.
A. Kubilius spaudos konferencijoje V. Orbaną pavadino „geru bičiuliu“, o Vengriją – „labai artima šalimi“ ir teigė, kad visuomet džiaugiasi jo vizitais Lietuvoje. Lietuvos Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad ir jis, ir V. Orbanas turi vadovauti savo Vyriausybėms sudėtingu laikotarpiu.
A. Kubiliaus tvirtinimu, Lietuvos ir Vengrijos tautas jau šimtmečius sieja tvirti ryšiai, jis prisiminė karalienę Jadvygą ir Steponą Batorą. Premjeras teigė, jog džiaugiasi, kad bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vengrijos dabar yra sėkmingai plėtojamas ir toliau – rengiami bendri intelektualų forumai, bendradarbiauja ir jaunimas.
Lietuvos Premjeras nenorėjo svarstyti, ar Vengrijos, ar Lietuvos pasirinktas kovos su krize kelias buvo teisingesnis.
„Visos šalys turi savo tam tikras skirtingas problemas, ir todėl turi rinktis tokį kelią, kuris padėtų tai šaliai greičiausiu ir efektyviausiu būdu išspręsti savo ekonomines ir finansines problemas. Baltijos šalių sprendimai 2008–2010 m. yra gerai žinomi. Nors ir buvo skausmingi ir nepopuliarūs, mums jie davė ir tai, ką šiandien turime – spartų ekonomikos augimą ir suvaldytą skolų augimą. Vengrija turi kitokių problemų, kurias stengiasi efektyviai spręsti, taikydami tokias priemones, kurios, jų manymu, jiems yra labiausiai tinkamos“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
