Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai skaičiuoja, kad per praėjusius dvejus metus gyventojų turtas nuo audrų kentėjo tiek kartų, kiek per visą 2002-2009 metų laikotarpį, o dėl audrų patirtų nuostolių suma per pastaruosius metus nenumaldomai augo. Tvyrant šiltiems orams sinoptikai vis perspėja apie galimas audras, o vasaros sezonas – jų pikas. Todėl „Lietuvos draudimo“ ekspertai ragina pasirūpinti savo turtu, sandariai uždaryti langus, imtis kitų priemonių, kad užklupus audrai turtas būtų apsaugotas.
2011 metais „Lietuvos draudimas“ savo privatiems klientams vien dėl audrų atlygino nuostolių už 2,4 mln. litų. Šiltojo sezono (pavasario – vasaros) metu vienoje ar kitoje Lietuvos vietoje draudikai užregistravo kelias dešimtis didesnio masto audrų, kurių metu nukentėjo ne vieno draudimo kliento turtas, namai, automobiliai. Dažnai audrą lydi stiprios liūtys, perkūnijos, jos pridaro dar daugiau nuostolių. Iš viso už įvairias gamtos jėgų išdaigas „Lietuvos draudimas“ 2010 metais gyventojams išmokėjo 7 mln., pernai – 4,8 mln. litų.
Sinoptikų teigimu, Lietuvoje per metus būna vidutiniškai nuo 5 (Varėnoje) iki 40 (Klaipėdoje) audringų dienų, kuomet vėjas pakyla daugiau negu 15 m/s. Pastaraisiais metais, ekstremalėjant klimatui, audringų dienų daugėja.
„Dažniausiai nuo vasaros audrų, škvalų, uraganų nukenčia gyvenamieji namai. Dažniausiai pasitaikančios žalos – apgadinti stogai, nuo stogų nuplėštas šiferis, aplaužytos apdailos detalės, apgriauti kaminai. Vidutiniškai po tokių žalų nuostolis gyventojų turtui pernai siekė iki 1000 litų, tačiau vis dažnėja daugiau nuostolių atnešančios audros, kai tenka keisti stogus, iš naujo mūryti kaminus. Didžiausia pastaraisiais metais už audros siautėjimą išmokėta žala siekė 100 tūkstančių litų“, - sako „Lietuvos draudimo“ Privataus turto draudimo portfelio valdytoja Audronė Ananevienė.
„Lietuvos draudimo“ ekspertai, išanalizavę pastarųjų 10-ies metų draudžiamųjų įvykių statistiką, sudarė „audrų žemėlapį“, pagal jį matosi, kokie šalies regionai per pastaruosius 10 metų labiausiai kentėjo nuo audrų.
Audros zonos (Lietuvos draudimo schema)
VU klimatologas profesorius Arūnas Bukantis sako, kad kiekvieną vasarą Lietuvoje sulaukiame ne tik audrų, bet ir jas lydinčių viesulų, jų bus ir šiais metais. „Tornadai, kaip kituose kraštuose, mūsų klimatui nebūdingi, nes susiduriančių oro masių temperatūros skirtumai nėra tokie dideli, tačiau viesulai ir škvalai – įprastas ir neretas reiškinys. Viesulus nulemia stipri konvekcija prie žemės esančiame atmosferos sluoksnyje. Viesulai susidaro formuojantis galingiems kamuoliniams debesims, susidūrus šiltai ir šaltai oro masei“, - aiškina prof. A. Bukantis, nurodantis, kad per vasarą tikėtina sulaukti iki 10 įvairaus stiprumo viesulų ir škvalų ir, žinoma, juos lydinčių nuostolių.
Iš viso vien tik audrų nuostoliams padengti per dešimtmetį „Lietuvos draudimo“ klientams išmokėta daugiau nei 10 mln. litų, o pastaraisiais metais šios sumos išaugo keletą kartų. „Jei artimiausi metai bus tokie pat audringi, kokie buvo 2010 ir 2011, 10 milijonų audrų žaloms padengti savo klientams mes išmokėsime per 3,5 - 4 metus“, - prognozuoja A. Ananevienė.
Beje, Lietuvoje apdraustas tik kas ketvirtas namų ūkis, todėl, prasiautus audrai, realūs gyventojų nuostoliai būna daug didesni, o trys ketvirtadaliai visų gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti padarinius šalinti ir būstus atstatinėti savo lėšomis.
