nuostoliai

Ukrainai pavyko 30 proc. sumažinti karinius nuostolius, nv.ua pareiškė šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe. Anot jo, Ukraina daliniuose ėmė naudoti robotizuotas sistemas. Ukraina rado modernų sprendimą Pasak šaltinio, Ukrainos pajėgos atliko pratybas, kurios parodė, kad robotizuotų sistemų naudojimas daliniuose gali sumažinti karių nuostolius iki 30 proc. Tai buvo patvirtinta ir fronto linijoje vykstant karo veiksmams.

Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 proc. jau sureguliuota, atlyginant nuostolius klientams. Draudimo ekspertai pabrėžia, ateityje tokių audrų gali pasitaikyti dažniau, o savo turtą gyventojai bent iš dalies gali dar labiau apsaugoti.

Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras. Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Po vakar praūžusios stiprios audros Lietuvoje specialistai ragina savo valdose apsižiūrėti medžius. Anot jų, svarbu susitvarkyti savo kiemą tinkamai, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių ar nuostolių. „Nors krušos šiandien išvengėme, tačiau škvalo – ne. Vis kartojama, kad apsižiūrėkit savo kiemuose esančius medžius.

Kiekvienas daugiabučio gyventojas, besirengiantis atostogauti ar ilgesniam laikui išvykti iš namų, turi žinoti keletą paprastų taisyklių, kurios padės apsaugoti jų ir kaimynų turtą nuo didelių nuostolių ir išvengti vadinamojo „kiaulystės dėsnio“. Prasidėjus atostogų maratonui nemažai daugiabučių namų gyventojų ilgesniam ar trumpesniam laikui palieka savo namus ir išvyksta poilsiauti.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 540 490 rusų okupantų, iš jų 1 170 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pro lubas varvantis vanduo, sugadintas turtas, užlietos bendrojo naudojimo patalpos, lifto šachtos, elektros instaliacija laiptinėse. Visa tai ir dar daugiau žalos pridaro ne kas kita, o susidėvėjęs daugiabučio namo stogas, kurių vien Vilniuje skaičiuojama šimtais. Ir nors kasmet namų priežiūros specialistai naujas kepures uždeda kelioms dešimtims daugiabučių, spartesniam proveržiui koją kiša gyventojų neaktyvumas bei sąlyginai trumpas šiltasis sezonas, kuomet šie darbai gali būti atliekami.

Savaitgalį Lietuvoje stiprus vėjas laužė medžius, jie krito ant kelių, namų ir automobilių. Kaune nuvirtęs medis atsirėmė ant mokyklos pastato. Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sekmadienį, 16.16 val., buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Romainių gatvėje, medis pavojingai įsirėmęs į mokyklos pastatą. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad į Kauno Veršvų vidurinės mokyklos pradinio ugdymo skyriaus pastato stogą buvo pavojingai pasirėmęs medis. Teritorija buvo aptverta STOP juosta.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2023 m. įgyvendino užsibrėžtus tikslus, susijusius su pasiruošimu sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumų prijungimu prie perdavimo tinklo ir patikimu elektros energijos perdavimo užtikrinimu. Nors bendrovės pajamos mažėjo, prieš metus patirtą nuostolį keitė pelnas.

Rusija per pastaruosius metus per alinantį karą Ukrainoje neteko maždaug 1 120 tankų, žiniasklaidai pranešė Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) generalinis direktorius Bastianas Giegerichas. Jis pridūrė, kad per pastaruosius 12 mėnesių Maskva neteko maždaug 2 tūkst. šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų, skelbia portalas „Newsweek“. „Tankų nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios dabar greičiausiai viršija 3 tūkstančius“, – sakė B. Giegerichas.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė, kad dėl palūkanų normų pakėlimų serijos 2023 m. pirmą kartą per beveik du dešimtmečius patyrė nuostolių, o greito grįžimo į pelningumo trajektoriją nesitikima. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija pernai neteko 1,3 mlrd. eurų. Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti nuostolius.

Tarptautinė trumpalaikės būsto nuomos platformos „Airbnb“  valdytoja pranešė paskutinį 2023-ųjų ketvirtį patyrusi grynųjų nuostolių dėl vienkartinių išlaidų, daugiausia susijusių su mokesčių išmokomis. Tačiau suderintas pelnas buvo rekordinis tokiam metų laikui, o pardavimų pajamos pranoko analitikų lūkesčius. Anot bendrovės pranešimo, grynasis nuostolis pernai spalį-gruodį siekė 349 mln. JAV dolerių, palyginti su 319 mln. dolerių grynuoju pelnu prieš metus.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 950 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų vasario 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 399 090 kareivių.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 395 200 rusų okupantų, iš jų 930 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Sausį atnaujintame bendrame BBC Rusijos tarnybos ir nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Mediazona“ tyrime nurodytos Ukrainoje žuvusių Rusijos karių pavardės – jų skaičius siekia apie 41 731. Tyrime teigiama, kad tikrasis aukų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodyta tyrime. Savanoriai, belaisviai ir privačių karinių bendrovių „naujokai“ dabar sudaro 37 proc. visų patvirtintų Rusijos aukų, o dar 12 proc.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 110 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų sausio 16 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 372 090 kareivių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (GRU) vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pagrindine klaida kare su Rusija įvardijo nepakankamą Maskvos galimų aukų įvertinimą. „Manėme, kad toks skaičius nuostolių, kokį mes padarėme, ką nors sustabdys. Bet tik ne Rusijos Federaciją“, – gruodžio 26 d. spaudos konferencijoje sakė V. Zalužnas, praneša „The Moscow Times“. Savo ruožtu GRU prioritetu išlieka veiksmų efektyvumas, leidžiantis išsaugoti karių gyvybes, pažymėjo vadas.

Lietuvos paštas pirmąjį šių metų  pusmetį už periodinių leidinių prenumeratos pristatymą į kaimus ir mažus miestus patyrė 3,65 mln. eurų nuostolį – 15 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Todėl įmonė prašo Vyriausybės kompensuoti tokius nuostolius.       RRT vertinimu, Lietuvos pašto nuostolių suma turėtų sumažėti dar apie 4 proc., nes į prašomą kompensuoti sumą  nepagrįstai įtraukta per didelė investicijų grąža.

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Palangos pašonėje kažkas iškirto daugiau nei tūkstantį saugotinų medžių. Jie ten augo ne vieną dešimtmetį, tačiau šalia miško pradėjus dygti gyvenamųjų namų kvartalui liko stypsoti tik kelmai. Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai kaltininkams grasina net šešeriais metais kalėjimo, o Palangos valdžia už gamtai padarytą žalą skirs kone du milijonus eurų siekiančią baudą.

Domeikavos kaimo gyventojai teigia, kad tenka pastoviai nusivilti įmonės „Kaunas vandenys“ teikiamomis paslaugomis. Gyventojų „Facebook“ grupėse taip pat galima rasti ne vieną įrašą, kuriame matomos visiškai purvino vandens nuotraukos. Be to, įmonė klientams siunčia prašymus kuriuose reikalauja nereikšti pretenzijų dėl vandens kokybės, neatsako į laiškus. Įmonės „Kauno vandenys“ teigimu, prastos vandens kokybės atvejus nulemia pasenęs, nuosėdas kaupiantis vamzdynas.

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

Nepaisant to, kad buvo karūnuotas Eurolygos čempionu, Madrido „Real“ klubas 2022–2023 m. sezone patyrė 5,8 mln. eurų nuostolį, skelbia „2Playbook“. Skelbiama, kad praėjusio sezono pajamos siekia 22 mln. eurų, o išlaidos sudaro 27,8 mln. eurų. Pranešama, kad išlaidos didžiąją dalimi susijusios su laimėta Eurolyga. Daug pinigų skirta buvo premijoms. 2017–2018 m. sezone karališkasis klubas išleido 28,9 mln. eurų, o 2014–2015 m. – 27,9 mln.

Namus norėjusi pagražinti kaunietė nustebo pamačiusi, kiek finansinės ir fizinės žalos būstui padarė moters pasirinkti remonto meistrai.   „Noriu pasidalinti savo istorija, kaip likau prie „suskilusios geldos“, t. y. be atliktų grindų darbų, su prarastais pinigais ir su pavogtais namų raktais. Dalinuosi tikėdamasi, kad galbūt kažką kitą apsaugosiu nuo tokių pat klaidų ir nekompetentingų „darbininkų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo moteris.

Savaitgalį ruduo kaip reikiant parodė savo nagus. Buvo visko: kol vienuose rajonuose švietė saulė, kituose siautė škvalas su lietumi, sniegu, o kai kur ir krušos ledėkais. Gūsingas vėjas vartė medžius, plėšė stogus, o tūkstančius vartotojų paliko be elektros. Sekmadienį apie 13 val. Vilniuje, Subačiaus gatvėje, šalia gėlių turgaus stiprus vėjas išvertė aukštą tvorą-sienelę, kuri nukrito ant kelių stovėjusių automobilių.

Pro pajūrį praūžusi audra didesnių nuostolių nepridarė. Ugniagesiai gelbėtojai tikina, kad prognozės buvo labiau bauginančios, nei stichijos padariniai. Trečiadienio vakarą klaipėdiečiai į savo mobiliuosius telefonus gavo įspėjamuosius pranešimus apie artėjančią audrą. Pranešta, kad ketvirtadienio naktį pajūryje vakarų vėjo gūsiai pasieks 15-20, o rytą - iki 23 metrų per sekundę greitį.

Pastarąją parą ukrainiečiai tęsė sėkmingus smūgius rusams, rašo UNIAN. Kaip praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, ukrainiečių pilotai ir artileristai sudavė 13 smūgių į rusų karių, ginklų ir technikos sutelkimo vietas. Taip pat smogta rusų priešlėktuvinės gynybos sistemai, elektronikos stočiai. Ukrainiečiai sunaikino du žvalgybinius rusų drovus, raketų sistemą, 11 artilerijos pabūklų ir okupantų šaudmenų sandėlį.

Rusų nuostoliai toliau auga, skelbia UNIAN. Vien sekmadienį Rusija neteko 420 karių. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 276 270 karių.

Žemaitijoje įsisiautėjo vilkai. Naktį pilkiai papjovė devynias, šalia pat namų besiganiusias veislines vieno ūkininko avis. Nuostoliai siekia 4000 eurų, be to, vyrui gaila ir pačių ilgus metus augintų gyvūnų. Aplinkos ministerija kaip tik patvirtino rekordinius vilkų sumedžiojimo limitus, tačiau mokslininkai sako, kad tai ūkininkų neišgelbės, mat pilkių populiacija mūsų šalyje valdoma nemokšiškai.

Naujame daugiabutyje užlieti 12 aukštų, sugadinti liftai, laiptinių apdaila, skęstantys butai ir gausybė rūpesčių. Visa tai – dėl vieno ar kelių darbuotojų klaidos. Pasipiktinę daugiabučio gyventojai spėlioja, argi jiems nereikės ir vėl visko remontuoti iš savo kišenių.  Specialistų teigimu, priklausomai nuo situacijos, žalą atlygina arba draudimas, arba avariją sukėlusi įmonė, o kartais ir pats darbuotojas.

Karvių augintojai šiemet dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų ir pieno krizės negavo 120 mln. eurų pajamų, sako Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.   „Pienininkystė traukiasi, yra didžiulė krizė. Daugelis ūkininkų (dėl sausros – BNS) nepasiruošė pašarų žiemai, iš ūkininkavimo pasitrauk apie 3 tūkst. žmonių, karvių sumažėjo 7,6 tūkst. Ūkininkai, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet negavo 120 mln.

Per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos sunaikino 3 730 okupantų, 73 rusų tankus ir daugybę kitos technikos, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos gynybos ministerijos koordinuojamo žiniasklaidos centro, per savaitę nuo rugsėjo 11 iki 18 dienos, rusai neteko mažiausiai 3 730 karių, 73 tankų, 67 šarvuotų kovos mašinų, 188 artilerijos pabūklų ir septynių raketų.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 268 140 karių, įskaitant 600 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 544 Rusijos tankus (+15 per pastarąsias 24 val.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pripažino, kad kare patiriamų nuostolių yra daug ir juos suvokti nelengva, rašo UNIAN. „Kaip suvokti nuostolius? Jei sakote, kad tai lengva, tai netiesa. Akivaizdu, kad nuostolių yra daug“, – nurodo jis. K. Budanovo vertinimu, jei Ukraina nekovotų iki galo, istorija jai neatleistų. „Nes iš principo galima daug kaip baigti, bet ar istorija mums visa tai atleis? Tikrai neatleis.

Vokietijos kapitalo mažų kainų prekybos tinklo valdytojos antrinė įmonė Estijoje „Lidl Eesti“ pranešė per praėjusius finansinius metus, kurie baigėsi vasario 28-ąją, patyrusi 28,4 mln. eurų grynąjį nuostolį, įplaukoms siekus 136,6 mln. eurų. Nuostolį bendrovė paaiškina solidžiomis investicijomis, jį tikisi padengti šių metų pelnu. „Lild“ pagrindinę veiklą Estijoje pradėjo pernai kovą, atidarydama iškart aštuonias parduotuves, jų tinklą šalyje pamažu plečia.

Teisme išnagrinėta byla dėl užlieto buto ir padarytų nuostolių atlyginimo. Vilniuje nutikusio incidento aplinkybės dar kartą priminė, kada nuostolius teks atlyginti buto, iš kurio tekėjo vanduo, savininkui. Į teismą su ieškiniu kreipėsi draudimo bendrovė, kuri iš vieno vilniečio prašė priteisti 1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Incidento detalės Ieškinyje nurodyta, kad Vilniuje 2022-ųjų sausio 8-ąją įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, kuris buvo apdraustas.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po rekordinius nuostolius žmonėms atnešusio gamtos stichijos šėlsmo Lietuvoje vėl prognozuojamos liūtys. Draudikai ragina nekartoti praėjusios savaitės scenarijaus ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonių, būsto, kiemuose, terasose bei balkonuose esančio turto, o svarbiausia – savo pačių ir artimųjų saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarytos žalos į draudikus kreipėsi per 6,2 tūkst. nukentėjusių žmonių, jie prašo atlyginti apie 7 mln. eurų nuostolių. Lietuvos draudikų asociacijos projektų vadovė Ieva Naraškevičiūtė-Kubilė sako, kad tai – rekordiniai skaičiai. „Šios dienos duomenimis, draudimo bendrovės jau fiksavo rekordinius tiek užregistruotų žalų atvejų, tiek rezervuotų lėšų joms atlyginti sumų skaičius. Į draudimo bendroves dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi apie 6,2 tūkst.

Lietuvoje šią savaitę siautusi audra daugiausia žalos iš saugomų teritorijų padarė Žagarės regioniniam parkui. „Žagarės regioninis parkas nukentėjo labiausiai. Ypač Žagarės dvaro sodyba. Nuostoliai kol kas nėra tiksliai įvertinti, bet vakar (ketvirtadienį – BNS) buvo ir VSTT specialistai apžiūrėti vietoje“, – komentare BNS rašė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė. Ji pridūrė, kad tikslius nuostolius tikimasi sužinoti rugsėjo pradžioje.

Per Lietuvą praūžus didžiulei audrai, draudikai skaičiuoja, kad žmonių patirta žala viršys milijoną eurų. Neregėto dydžio ledai lyg kulkos varpė net šiferio stogus, automobilius, vartė didžiulius medžius, o iš daržovių lysvėse paliko skutelius. Stichija nuniokojo ir pajūrį – šį rytą bangos pradėjo plauti net kopas. Tokio gamtos šėlsmo tikina per visą gyvenimą nematę net aštuoniasdešimtmečiai. O vakar stichijos epicentras smogė visai šalia Latvijos pasienio esančiai Žagarei.

Mobilus krematoriumas Melitopolyje veikia be sustojimo, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot štabo, gyventojai nuolat skundžiasi nemaloniu kvapu, kuris ypač suintensyvėja naktį. Teigiama, kad krematoriumas pastatytas šiaurės rytinėje miesto dalyje. „Priešas ir toliau slepia savo nuostolius. Tam jis aktyviai naudoja mobiliuosius krematoriumus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Latvijos alaus gamintojos „Aldaris“ finansinė apyvarta 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais  metais, padidėjo 23,5 proc. iki 26,627 mln. eurų, o nuostoliai – keturis kartus iki 8,295 mln. eurų, skelbiama bendrovės ataskaitoje Latvijos įmonių registrui. Joje pažymima, jog 5,4 mln. eurų praėjusių metų nuostolių susidarė dėl atidėjinių, susijusių su Valstybės pajamų tarnybos priimtu sprendimu dėl kainodaros koregavimo 2017–2020 metais bei atitinkamo pelno mokesčio patikslinimo.

JAV korporacija „Boeing“, viena didžiausių pasaulyje orlaivių, kosminės ir karinės technikos gamintojų, pranešė antrąjį metų ketvirtį patyrusi nuostolį, nors pardavimų pajamos viršijo analitikų lūkesčius. Anot korporacijos pranešimo, grynieji nuostoliai balandžio-birželio mėnesiais siekė 149 mln. JAV dolerių, palyginti su 160 mln. dolerių grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai. Suderintas nuostolis akcijai sudarė 0,82 dolerio.

Ukrainiečių „dronų armija“ per praėjusią savaitę sunaikino 101 rusiškos karinės technikos vienetą, rašo UNIAN. Skaičiuojama, kad šios technikos vertė siekia milijonus dolerių. Taip pat skelbiama, kad smūgių metu buvo likviduoti 76 okupantai.

Ukrainiečiai toliau daro didžiulius nuostolius okupantams, rašo UNIAN. Vien per pastarąją parą buvo nukauta 660 rusų karių. Iš viso nukautų rusų skaičius jau pasiekė daugiau nei 242 tūkst., todėl artėja prie dar vienos psichologiškai svarbios ribos – 250 tūkst. Naujausius duomenis apie rusų nuostolius kiekvieną dieną skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pirmadienio ryto duomenimis, nuo karo pradžios rusai jau neteko 242 620 karių. 660 iš jų buvo nukauti praėjusią parą.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos nuostoliai pietinėje fronto pusėje yra kelis kartus didesni nei Ukrainos pajėgų nuostoliai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos gynybos viceministrės Hanos Maliar, pietinėje fronto dalyje žuvo 5,3 karto daugiau rusų nei Ukrainos kariškių. Ukrainiečiai tęsia kontrpuolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis. Kaip nurodo H. Maliar, visur tęsiasi karštos kovos.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdoma SBA grupė 2022 metais patyrė 4 mln. eurų nuostolį, kai 2021 metais buvo uždirbusi 10 mln. eurų pelno. Grupės pajamos augo 9 proc. iki 440,5 mln. eurų (2021 metais jos siekė 404 mln. eurų). Grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė teigė, kad pelningumo rodiklius neigiamai paveikė karo Ukrainoje pasekmės, augusios žaliavų ir energijos sąnaudos. „Karas, energetikos ir žaliavų kainų šokai smarkiai veikė visų, o ypač SBA gamybinių įmonių veiklą.