Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vartotojų kainos 20 šalių vienijančioje bendros valiutos zonoje vasarį augo 2,6 proc. – mažiau nei sausį, kai buvo fiksuojamas 2,8 proc. augimas, nurodė ES statistikos agentūra.
Naujienų agentūrų „Bloomberg“ ir „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad infliacijos rodiklis turėtų sumažėti iki 2,5 proc.
Infliacijos rodiklis euro zonoje stabiliai mažėjo nuo pat 2022 m. spalio, kai buvo pasiekęs aukščiausią savo lygį, ir po truputį artėja prie ECB nustatyto dviejų procentų normatyvo.
ECB patiria spaudimą sumažinti palūkanas, kurios nekito nuo spalio ir šiuo metu yra pasiekusios aukščiausią lygį per du dešimtmečius, tačiau ekspertai perspėja, jog nereikėtų tikėtis, kad palūkanos bus mažinamos balandį.
„Atrodo, kad vasario euro zonos infliacijos duomenys tapo paskutine vinimi į balandį planuoto palūkanų normos sumažinimo karstą“, – teigė ekonomikos tyrimų bendrovės „Capital Economics“ atstovas Jackas Allenas-Reynoldsas.
Frankfurte įsikūręs ECB palūkanų normas padidino po to, kai 2022 m. Ukrainoje prasidėjo Rusijos invazija. Didesnės palūkanos turėjo įtakos euro zonos ekonomikai, kuri, kaip tikimasi, 2024 m. turėtų augti lėčiau.
Kitas ECB posėdis, kuriuo metu bus svarstomos palūkanų normos, įvyks kovo 7 d.
„Tol, kol ECB nenori pripažinti, kad infliacija daugiau ar mažiau grįžta prie numatyto rodiklio, ir vietoje to siekia, kad ji sudarytų lygiai 2 procentus, sprendimas sumažinti palūkanas galėtų būti priimtas ne anksčiau nei birželį“, – iki paskelbiant infliacijos duomenis išplatintame pranešime teigė Carstenas Brzeskis iš banko „ING Bank“.
Bazinė infliacija, kurią skaičiuojant nėra atsižvelgiama į nepastovias energijos, maisto, alkoholio ir tabako produktų kainas ir kuri ECB yra vienas iš pagrindinių rodiklių, vasarį taip pat didėjo lėčiau, pakildama iki 3,1 proc. (sausį – 3,3 proc.).
Vasario bazinės infliacijos rodiklis yra mažiausias, koks buvo užfiksuotas per dvejus metus. Tačiau analitikai prognozavo, kad jis vasarį turėtų sumažėti labiau ir sudaryti 2,9 proc.
Mažas nedarbas
ECB valdytoja Christine Lagarde šią savaitę kalbėdama Europos Parlamente sakė, jog tikisi, kad „infliacija toliau lėtės“, tačiau nori įsitikinti, kad kainų augimas „nuosekliai“ mažėja iki dviejų procentų.
Praėjusį mėnesį ES pakeitė savo prognozes dėl 2024 m. infliacijos euro zonoje nuo pirma numatytų 3,2 proc. iki 2,7 proc.
Tačiau Briuselis prognozuoja, kad bendros valiuos ekonominė zona šiais metais išaugs vos 0,8 proc., o ne 1,2 proc., kaip buvo manyta pirmiau.
Duomenys parodė, kad maisto ir gėrimų kainos, sausį augusios 5,6 proc., vasarį padidėjo tik 4,0 proc.
Energijos kainos euro zonoje netgi nukrito, nors praėjusį mėnesį užfiksuotas 3,7 proc. sumažėjimas nesiekė to, kuris buvo sausį, kai kainos traukėsi 6,1 proc.
Iš visų Europos Sąjungos šalių, anot agentūros „Eurostat“, mažiausia infliacija vasarį buvo Latvijoje – 0,7 proc.
Infliacija sumažėjo ir dviejose didžiausiose ES ekonomikose.
Vartotojų kainų augimas Vokietijoje praeitą mėnesį sulėtėjo iki 2,7 proc. (sausį – 3,1 proc.).
O Prancūzijoje, sausį 3,4 proc. siekusi infliacija vasarį nukrito iki 3,1 proc.
Kiti penktadienį agentūros „Eurostat“ paskelbti duomenys rodė, kad sausį nedarbas euro zonoje nukrito iki istoriškai žemo 6,4 proc. lygio (gruodį – 6,5 proc.).
