• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo ki­tų me­tų brangs­ta elekt­ra. Var­to­to­jai mo­kės už elekt­ros jung­tis, du­jų ter­mi­na­lą.

Nuo ki­tų me­tų brangs­ta elekt­ra. Var­to­to­jai mo­kės už elekt­ros jung­tis, du­jų ter­mi­na­lą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip to­kie po­ky­čiai ener­ge­ti­kos rin­ko­je ga­li pa­veik­ti vers­lą ir in­ves­ti­ci­jas? Bu­vęs Šiau­lių mies­to ta­ry­bos na­rys, da­bar­ti­nis Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­tas Žil­vi­nas Ši­lė­nas sa­ko, jog glo­ba­lūs kai­nų po­ky­čiai vyks­ta ir dėl Lie­tu­vo­je prii­ma­mų spren­di­mų.

REKLAMA

Bran­gi elekt­ra – pei­lis įmo­nėms

– Ar pa­bran­gu­si elekt­ra neiš­bai­dys iš Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jų?

– Ener­gi­jos kai­na yra vie­nas iš veiks­nių, le­mian­čių, ar in­ves­tuo­to­jai no­ri in­ves­tuo­ti. Be to, esant to­kiai ener­gi­jos nau­do­ji­mo struk­tū­rai mes vie­nam bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) vie­ne­tui su­nau­do­ja­me dvi­gu­bai dau­giau ener­gi­jos ne­gu va­ka­rie­čiai. Dėl to mū­sų ša­lies eko­no­mi­niam kon­ku­ren­cin­gu­mui elekt­ros ener­gi­jos bran­gi­mas da­ro di­de­lę įta­ką. Ypač įmo­nių kon­ku­ren­cin­gu­mui.

REKLAMA
REKLAMA

– Iš ko su­si­de­da elekt­ros ener­gi­jos kai­na?

– Vi­so­je 52 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę kai­no­je elekt­ros ener­gi­jos kai­na su­da­ro apie treč­da­lį, ma­žiau ne­gu treč­da­lį kai­nuo­ja ener­gi­ją per­siųs­ti tink­lais Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, apie 40 pro­cen­tų kai­nos su­da­ro mo­kes­čiai – pri­dė­ti­nės ver­tės ir vi­suo­me­nės in­te­re­sus ati­tin­kan­čios pa­slau­gos. Pas­ta­ra­sis mo­kes­tis da­bar ir bu­vo pa­kel­tas apie 10 cen­tų. Pu­sė jo ski­ria­ma Elekt­rė­nų elekt­ri­nei iš­lai­ky­ti. Jai nuei­na dau­giau ne­gu 0,5 mi­li­jar­do li­tų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Ar įma­no­ma elekt­ros bran­gi­mą su­stab­dy­ti?

– Spren­di­mą prii­ma Vy­riau­sy­bė – vis­kas jos ran­ko­se. Nors yra la­bai ma­žai kai­nų, ku­rioms Vy­riau­sy­bė ga­lė­tų daryti įtaką, bet šiuo at­ve­ju tik­rai ga­li, nes ji pa­ti nu­sta­to, kiek pi­ni­gų bus su­nau­do­ja­ma mi­nė­toms vi­suo­me­nės in­te­re­sus ati­tin­kan­čioms pa­slau­goms.

REKLAMA

Nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė tik­rai ga­li da­lį bran­gi­mo kom­pen­suo­ti vien ma­žiau ener­gi­jos ga­min­da­ma Elekt­rė­nuo­se. Ga­li­ma ir vi­są mi­nė­tą sis­te­mą re­for­muo­ti: per­žiū­rė­ti, kiek lė­šų ski­ria­ma Elekt­rė­nų elekt­ri­nei, kiek at­si­nau­ji­nan­tiems šal­ti­niams, kiek ter­mo­fi­ka­ci­nei elekt­ri­nei.

REKLAMA

Ga­lė­tų bū­ti dau­giau kon­ku­ren­ci­jos, o tai reikš­tų, kad mums rei­kės jau ne mi­li­jar­do li­tų, o ma­žiau. Va­di­na­si, ir elekt­ros ener­gi­jos kai­na kil­tų ma­žiau.

– Pa­na­šu, kad vi­suo­me­nė spe­cia­liai su­prie­ši­na­ma aiš­ki­nant, jog elekt­ros kai­na ky­la ir dėl to, kad rei­kia bran­giai mo­kė­ti už at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šal­ti­nius?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– 168 mi­li­jo­nai li­tų nuei­na at­si­nau­ji­nan­tiems ener­gi­jos šal­ti­niams ska­tin­ti, 0,5 mi­li­jar­do li­tų – Elekt­rė­nų elekt­ri­nei ir apie 190 mi­li­jo­nų li­tų – ter­mo­fi­ka­ci­nei. Tai fak­tai. O su­prie­ši­ni­mas nė­ra ge­ra stra­te­gi­ja, nes taip ban­do­ma per­kel­ti dis­ku­si­ją nuo es­mės tre­čių as­me­nų link.

REKLAMA

Ne at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių plė­to­to­jai su­kū­rė elekt­ros su­pir­ki­mo iš jų tvar­ką. Jei­gu ši tvar­ka ne­to­bu­la, kal­ti­nin­kas yra vie­nas – Vy­riau­sy­bė.

REKLAMA

Už du­jų ter­mi­na­lą mo­kės ke­tu­ris kar­tus

– Už su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bą ir­gi teks su­mo­kė­ti var­to­to­jams?

– Už ter­mi­na­lo pa­sta­ty­mą var­to­to­jai su­mo­kės per va­di­na­mą­jį per­da­vi­mo ta­ri­fą. Du­jų kai­na su­si­de­da iš pa­čių du­jų ir jų trans­por­ta­vi­mo kai­nos. Ter­mi­na­lo kai­na įskai­čiuo­ja­ma į trans­por­ta­vi­mo da­lį. Re­mian­tis „Lie­tu­vos du­jų“ duo­me­ni­mis, du­jos ga­lė­jo pig­ti 12 cen­tų, bet at­pigs tik 8, nes 4 cen­tai eis ter­mi­na­lo sta­ty­bai. Tai pir­mas kar­tas, kai var­to­to­jas su­mo­ka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vi­sos du­jas var­to­jan­čios įmo­nės kas ket­vir­tą ku­bą tu­rės pirk­ti iš ter­mi­na­lo. Jei­gu iš ter­mi­na­lo tie­kia­mų du­jų kai­na bus didesnė, nei iš vamz­dy­nų, įmo­nės vis tiek tu­rės pirk­ti. Tai ant­ras kar­tas, kai su­mo­ka var­to­to­jas.

REKLAMA

Vy­riau­sy­bė nu­spren­dė, kad pa­skir­ta­sis su­skys­tin­tų du­jų tie­kė­jas bus Lie­tu­vos naf­tos pro­duk­tų agen­tū­ra – vals­ty­bės įmo­nė, ku­ri veiks vos ne kaip tar­pi­nin­kas. Iš su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lo du­jos bus per­ka­mos per šį tar­pi­nin­ką. Tad rei­kės pa­deng­ti to tar­pi­nin­ko vi­sus kaš­tu. Tai tre­čias kar­tas, kai su­mo­ka var­to­to­jas.

REKLAMA

Jau už­re­gist­ruo­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas, ku­riuo vi­sos įmo­nės, ku­rios gau­na lė­šų už par­duo­da­mą elekt­ros ener­gi­ją, taip pat tu­rės pirk­ti ket­vir­ta­da­lį joms rei­ka­lin­gų du­jų iš ter­mi­na­lo. Tai ket­vir­tas kar­tas, kai su­mo­ka var­to­to­jas.

REKLAMA
REKLAMA

Du­jų var­to­to­jai už ter­mi­na­lo sta­ty­bą su­mo­kės tie­sio­giai, elekt­ros ir ši­lu­mos var­to­to­jai – ne­tie­sio­giai. Jei­gu elekt­rą ir ši­lu­mą ga­mi­nan­čioms įmo­nėms rei­kės bran­giau mo­kė­ti už du­jas, tai jos tą pa­bran­gi­mą per­kels ant var­to­to­jų pe­čių per elekt­ros ir ši­lu­mos kai­ną.

– Dirb­ti­nai su­kur­ta sis­te­ma nau­din­ga vien tik ter­mi­na­lo sta­ty­to­jui?

– Ne­va to rei­kia, kad ter­mi­na­las bū­tų kon­ku­ren­cin­gas. Taip, ter­mi­na­lui bus ne­blo­gai. Už ter­mi­na­lo pa­sta­ty­mą su­mo­ka­ma ir dar lie­pia­ma iš jo pirk­ti. Vi­sa vers­lo ri­zi­ka – dings­ta, o du­jų kai­na su­ver­čia­ma var­to­to­jui.

Toks vals­ty­bi­nis biz­nis...

– Bet ta­da nu­ken­čia var­to­to­jai, eko­no­mi­ka, vers­las?

REKLAMA

– Ga­li ne­pa­si­tei­sin­ti pro­gno­zės ir ter­mi­na­lo du­jų kai­na ne­bus tiek že­mes­nė, kad kon­ku­ruo­tų su iš vamz­dy­nu tie­kia­ma du­jų kai­na. Tai reiš­kia, kad aukš­tes­nė kai­na per pri­mes­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus bus už­krau­ta ant var­to­to­jų pe­čių.

La­biau nu­ken­tės tos įmo­nės, ku­rioms du­jų kai­na yra di­džiu­lis veiks­nys. Pa­vyz­džiui, vie­nos di­džiau­sių du­jų var­to­to­jų Lie­tu­vo­je yra trą­šas ga­mi­nan­čios įmo­nės, ku­rioms du­jos net ne ku­ras, o ža­lia­va. Jos taps ma­žiau kon­ku­ren­cin­gos pa­sau­li­nė­je rin­ko­je.

Ne­su prieš ter­mi­na­lą – ge­ra idė­ja, yra ir ki­tų ge­rų pro­jek­tų, bet es­mė sly­pi de­ta­lė­se, kaip šis pro­jek­tas įgy­ven­di­na­mas. Pa­si­rink­tas bū­das yra ne­tin­ka­mas.

REKLAMA

Ko­kios al­ter­na­ty­vos?

– Aiš­ki­na­ma, kad bran­giai mo­ka­me už pa­čią al­ter­na­ty­vą du­joms iš vamz­džio.

– Bio­ku­ras ir­gi yra al­ter­na­ty­va. Jo įsi­sa­vi­ni­mo mas­tai iš da­lies pa­di­dė­jo dėl to, kad išau­go du­jų kai­nos. Šil­dy­me bio­ku­ras ga­li sėk­min­gai pa­keis­ti gam­ti­nes du­jas. Da­lis įmo­nių du­jas taip pat ga­li pa­keis­ti bio­ku­ru ar ki­ta ener­gi­ja.

Ki­ta al­ter­na­ty­va – bus in­ves­tuo­ja­ma į jung­tis su Len­ki­ja, teo­riš­kai ga­li­ma da­lį du­jų gau­ti iš ten, da­lį – iš Lat­vi­jos.

– Nuei­nan­ti Vy­riau­sy­bė gąs­di­na, kad nau­ja val­džia su­žlug­dys ša­lies ūkį. Nes­ta­tant ato­mi­nės elekt­ri­nės Lie­tu­va pa­teks į ener­ge­ti­nę pri­klau­so­my­bę. Ar šios bai­mės pa­grįs­tos?

REKLAMA

– Ne­rei­kia pa­mirš­ti re­fe­ren­du­mo re­zul­ta­tų. Jei­gu ne­bus sta­to­ma ato­mi­nė, ra­šy­ti mi­nu­są atei­nan­čiai Vy­riau­sy­bei bū­tų ne­są­ži­nin­ga, nes esa­ma Vy­riau­sy­bė ato­mi­nės ir­gi ne­pas­ta­tė.

Ne­siim­da­mas ana­li­zuo­ti, kiek pa­grįs­ti vi­si gąs­di­ni­mai, ma­nau, kad tai – da­lis po­li­ti­nio žai­di­mo ir vie­šų­jų ry­šių.

Kliū­tis – lė­ti biu­rok­ra­tai

– Ar Lie­tu­va tu­ri šan­są pa­siek­ti spar­tes­nį eko­no­mi­nį au­gi­mą Eu­ro­po­je?

– Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­ble­mos, rin­kos – tik da­lis pro­ce­sų, vyks­tan­čių išo­rė­je. Pag­rin­di­niai stab­džiai yra su­si­kur­ti pa­čios Lie­tu­vos.

Lie­tu­va kon­ku­ren­cin­gu­mu at­si­lie­ka dėl nee­fek­ty­vių dar­bo san­ty­kių, te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir pra­stos biu­rok­ra­ti­jos.

REKLAMA

Vy­riau­sy­bė nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti pa­sau­li­nėms naf­tos kai­noms, bet ji ga­li pa­nai­kin­ti kliū­tis.

Mū­sų stip­ry­bė tu­rė­tų bū­ti lanks­tu­mas ir grei­tis. Kai te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mas už­trun­ka me­tus, in­ves­tuo­to­jai atei­na, pa­si­žiū­ri ir išei­na – su­ran­da ki­tą ša­lį, kur po­pie­riz­mas tvar­ko­mas grei­čiau.

Vers­li­nin­kas tu­ri įti­kin­ti biu­rok­ra­tą, kad jam iš­duo­tų lei­di­mą. Biu­rok­ra­tas ga­li lei­di­mą iš­duo­ti ar­ba ne, bet įti­ki­nė­ji­mo naš­ta už­krau­na­ma ant vers­li­nin­ko.

Ko­dėl ne­ga­lė­tų bū­ti at­virkš­čiai? Biu­rok­ra­tas pri­va­lė­tų iš­duo­ti lei­di­mą ne­bent įro­dy­tų, kad ne­ga­li­ma. Si­tua­ci­ja ap­si­vers­tų. Lei­di­mai bū­tų iš­duo­da­mi grei­čiau ir ko­rup­ci­jos ma­žiau.

REKLAMA

Šiau­liai tu­rė­tų bū­ti ma­to­mi

– Šiau­lių re­gio­nas at­si­lie­ka pa­gal tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas. Ne­pa­de­da nei Šiau­lių in­dust­ri­nis par­kas, nei ku­ria­mas vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cent­ras.

– Pa­da­ry­ki­me bent tiek, kad biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas veik­tų efek­ty­viai. Šiau­liams rei­kia kon­ku­ruo­ti ne tik su Vil­niu­mi ar Klai­pė­da, bet ir ki­tais re­gio­nais, ša­li­mis.

Ki­ti ir­gi ne­mie­ga, tad neuž­ten­ka to­bu­lė­ti, rei­kia tai da­ry­ti spar­čiai kaip lenk­ty­nė­se.

– Ar per­spek­ty­vu in­ves­tuo­to­jų ieš­ko­ti Ki­ni­jo­je ir In­di­jo­je?

– Eko­no­mi­nis pa­sau­lio cent­ras pa­sta­ruo­ju me­tu yra pa­si­slin­kęs į Ry­tus. Prieš po­rą sa­vai­čių Eu­ro­pos ly­de­riai va­žia­vo į Bang­la­de­šą įti­ki­nė­ti, kad Eu­ro­pa su­si­tvar­ko su kri­ze.

REKLAMA

Ne­ma­ty­ti, kad pa­sau­lis kei­čia­si, bū­tų neiš­min­tin­ga. Ge­rai su­žai­dus, gal­būt ir iš In­di­jos, ir iš Ki­ni­jos in­ves­ti­ci­jos ga­li atei­ti. Svar­bu ne­pa­si­duo­ti ste­reo­ti­pams. Šiau­lių re­gio­nui rei­kia ge­rų va­dy­bi­nin­kų, biu­rok­ra­tų, vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tų. Šiau­liai tu­rė­tų bū­ti la­biau ma­to­mi, nes Šiau­lius mėgs­ta­ma pa­mirš­ti.

Irena BUDRIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų