Be to, verslo atstovų teigimu, dalis pramoginių laivų nuomotojų plečiasi, ėmėsi siūlyti naujas paslaugas.
Laivų pardavimo ir nuomos bendrovės „Capital Marine“ bei Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacijos „LitBoat“ vadovas Karolis Valenta teigia, kad pramoginės laivybos populiarumas Lietuvoje auga kasmet.
„Augimą matome ir šiemet“, – BNS teigė K. Valenta.
„Daug esame priklausomi nuo oro, turime trumpą sezoną, dėl to tais geraisiais savaitgaliais, kada geras oras, pramogine laivyba užsiimantys žmonės būna pilnai užimti. Jie nedideliais kiekiais, atsargiai, bet stengiasi plėstis, didinti paslaugų spektrą“, – sakė jis.
K. Valenta kalbėjo, kad populiarėja visos vandens pramogų veiklos, pavyzdžiui, vis dažniau šventes laivuose darbuotojams organizuoja įmonės.
Laivyba besiverčiantys verslininkai siūlo nuomotis pramoginius katerius pasiplaukiojimui, vandens motociklus, o Kuršių mariose siūloma pramoginė žvejyba buvusiais verslinės žvejybos laivais.
Be to, anot K. Valentos, šiemet Svencelėje siūloma kelioms dienoms išsinuomoti jachtą.
„Tokia paslauga tik šiemet startavo Svencelėje, bet jau iškart susidomėjimas yra. Tai yra maži šeimyniniai laiveliai, su kuriais galima išplaukti į Kuršių marias turint minimalią būriuotojo licenciją ir nuplaukti į Juodkrantę, Dreverną, Kintus, praleisti ten tris ar keturias dienas ir grįžti atgal į Svencelę“, – pasakojo asociacijos „LitBoat“ vadovas.
Aukštaitijos regiono vandens turizmo asociacijos pirmininkas Rimvydas Grušnius teigė, jog turistų susidomėjimas tiek pasiplaukiojimu laivais, tiek baidarėmis yra panašus į buvusį iki kovido pandemijos.
Jo teigimu, baidarių nuomotojai būna visiškai užimti liepos ir rugpjūčio savaitgaliais.
„Pas mus didžiausi srautai savaitgalį, darbo dienomis neturime tiek klientų, kiek pajėgiame ir kiek norime aptarnauti. Bet susidomėjimas nei mažesnis, nei stipriai pakilęs – toks pat, kaip ir būdavo prieš tris, keturis metus“, – BNS sakė R. Grušnius.
Pasak K. Valentos, vandens pramogos šiemet, palyginti su pandemijos metais, pabrango apie 10-15 proc., tuo metu pasiplaukiojimas laivais nebrango, nes sparčiai neaugo kuro kainos, sudarančios didžiąją veiklos sąnaudų dalį.
Savo ruožtu R. Grušnius sakė, kad kelionės laivais Aukštaitijoje šį sezoną apie 15 proc. pabrango dėl padidėjusių laivų statybos, remonto kainų.
Anot jo, šį sezoną valanda kelionės laivu vienam žmogui kainuoja vidutiniškai 10 eurų, tuo metu baidarių žygių (įskaitant nuomą ir transportavimą) kainos išliko stabilios – 15–20 eurų vienam asmeniui.
Pramoginė laivyba populiariausia ežeruose ir mariose, Nemunas – nepopuliarus
K. Valenta informavo, kad Lietuvoje pramoginė laivyba labiausiai išplėtota Trakų Galvės ežere, Kuršių ir Kauno mariose. Sparčiai pramoginių laivų daugėja Elektrėnų mariose.
Pasak R. Grušniaus, turistai pamėgę pasiplaukiojimus laivais Palūšėje – nuo Lūšio ežero susijungiančiais ežerais iki Ladakalnio ir atgal. Jo teigimu, baidarėmis pamėgta plaukti Žeimenos, Bukos, Kiaunos, Lakajos upėmis.
Tuo metu Nemune, pasak K. Valentos, pramoginė laivyba galima, tačiau trūksta infrastruktūros, išsilaipinimo vietų, todėl plaukioti didžiausia Lietuvos upe yra brangu.
„Yra labai dideli atstumai nuo taško A iki taško B, taško C. Ir nėra per daug infrastruktūros krantuose. Tai sukelia keblumų, nes norint greitai nusigauti iki Klaipėdos, Nidos ar Šilutės apie 1 tūkst. eurų kainuoja vien kuras“, – sakė K. Valenta.
Jis teigė, kad kelionės Nemunu nėra populiarios, tačiau malonios, jei plaukiama lėtai, per kelias dienas, sustojant Jurbarke, Rusnėje ar Nidoje.
„Plaukimas Nemunu yra labai smagus, bet trūksta vietų, kur galima sustoti. Dėl to Nemuno laivyba nepopuliari“, – pabrėžė verslo atstovas.