laivyba

Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Vidaus vandenų transporto kodekso pataisą: už balsavo 99  parlamentarai, prieš nebuvo, o trys susilaikė.  Taip sudaroma galimybė savivaldybėms rinkti rinkliavas už laivų naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Pajamas iš rinkliavų bus galima naudoti, pavyzdžiui, laivų keleivių atliekų tvarkymui.

Vyksta didžiausios istorijoje karinės pratybos Baltijos jūroje. Jų dalyviai – daugiau nei pusšimtis karo laivų, 85 orlaiviai bei 9 tūkstančiai karių iš 21 NATO šalies renkasi į Klaipėdą. Pratybos išskirtinės ir Švedijai. Ši šalis pirmą kartą dalyvauja kaip visateisė NATO narė. Kariškiai neslepia – pratybomis norima parodyti Rusijai, kad savivaliauti Baltijoje jai niekas neleis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

„Klaipėda Boat Show“ pramoginių laivų paroda pirmą kartą vyks Klaipėdoje: net keturios premjeros Baltijos šalims ir vienintelė tokia laivų ekspozicija Lietuvoje   Gegužės 31 – birželio 2 dienomis Smiltynės „jachtklube“ vyks tarptautinė laivų paroda „Klaipėda BOAT SHOW“. „BOAT SHOW“ yra populiarūs visame pasaulyje – tai svarbiausi ir didžiausi pramoginės laivybos industrijos renginiai.

Į Nemuną nuleista didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse upinė barža, pastatyta Kaune. Įspūdingo dydžio laivas plukdys ir didžiulius krovinius – vienu kartu bemaž 1800 tonų. Labiausiai jos laukia grūdų ir nestandartinių gabaritų krovinių vežėjai, kurie taip išvengia logistinių problemų ir sutaupo lėšų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Daugiau kaip 75 metrų ilgio ir 16 metrų pločio laivas pastatytas per porą metų Kaune.

Europos Sąjungai (ES) pradėjus misiją, kuria siekiama apsaugoti tarptautinę laivybą Raudonojoje jūroje, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad Lietuva koordinuoja veiksmus su sąjungininkais ir ieško būdo, kaip prisidėti. „Koordinuojame veiksmus su sąjungininkais ieškodami optimaliausio būdo prisidėti prie bendrų pastangų atkurti saugią ir netrikdomą laivybą viename iš svarbiausių pasaulinės prekybos kelių“, – BNS nurodė KAM.

Siekdama laivybos Nemune, Druskininkų savivaldybė antradienį pasirašė 327 tūkst. eurų vertės sutartį su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dėl dėl valymo darbų. „Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose“, – VVKD pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausio 26 dieną pritarė branduolinio ledlaužio, kuris galėtų padėti išplėsti jo šalies prekybos kelius, statybai. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, V. Putinas leido statyti laivą, pavadintą „Leningrad“, per kilio paklojimo ceremoniją Sankt Peterburge.

Klaipėdos uoste antrus metus iš eilės perkrauta daugiau nei milijonas standartizuotų konteinerių (TEU), pranešė uostas. Anot Uosto direkcijos, jų skaičius milijoną viršijo gruodį.  Direkcijos vadovas Algis Latakas teigia, kad tokį rezultatą padėjo pasiekti išgilintas uosto kanalas. „Neabejoju, kad šiemet baigtas vienas didžiausių pastarųjų metų Uosto direkcijos investicinių projektų į laivybos kanalo gilinimą kartu yra gera žinia ir konteinerinėms laivybos linijoms.

Po Jemeno husių sukilėlių išpuolių dar dvi didelės laivybos bendrovės – „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) ir „CMA CGM“ – šeštadienį paskelbė stabdančios plaukiojimą per gyvybiškai svarbų Raudonosios jūros sąsiaurį. Apie šį sprendimą Italijos ir Šveicarijos milžinė MSC ir Prancūzijos „CMA CGM“ pranešė po to, kai penktadienį panašių veiksmų ėmėsi dvi didžiausios pasaulio laivybos bendrovės „Maersk“ ir „Hapag-Lloyd“, reaguodamos į Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius Raudonojoje jūroje.

Arabijos jūroje prie Jemeno krantų buvo užpultas Bulgarijai priklausantis balkeris, ketvirtadienį pranešė britų jūrų saugumo bendrovė „Ambrey“. Laivybos bendrovė „Navibulgar“ savo pareiškime patvirtino, kad vienas iš jos laivų, „Ruen“, pateko į saugumo incidentą už 380 jūrmylių (704 km) į rytus nuo Jemeno Sokotros salos, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Ilgiau nei parą dėl didelio vėjo Klaipėdos uoste buvusi apribota laivyba penktadienio rytą atnaujinta.   Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS pranešė, kad laivų eismas atnaujintas penktadienį 8 valandą.  Anksčiau penktadienį ji BNS sakė, kad išplaukti iš uosto laukia keturi laivai, įplaukti – du. Laivyba uoste dėl stipraus vėjo buvo ribojama nuo vėlaus trečiadienio vakaro.

Klaipėdos uosto direkcija už papildomus darbus rekonstruojant krantines beveik 0,3 mln. eurų privalo mokėti ne dėl bankroto likviduojamai Gargždų statybos bendrovei „Hidrostatyba“, o Latvijos įmonei BMGS, galutinai nusprendė teismas. Tuo metu pinigus jau gavusi „Hidrostatyba“ privalės juos grąžinti uostui. BMGS skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) spalio 25-ąją nusprendė, kad atlygis už atliktus nenumatytus darbus priklauso būtent šiai bendrovei.

 Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę septyni laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą laukia trys laivai, o išplaukti – keturi“, – BNS sekmadienio pavakarę teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Pasak I. Rotautaitė-Pukenės, vėjo greitis gūsiais šiuo metu 25,2 metro per sekundę, bangos jūroje tebesiekia penkis metrus.  Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.

Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę penki laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą laukia trys laivai, o išplaukti – du“, – BNS sekmadienį teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  „ Vakar (šeštadienį – BNS) vakarą, susilpnėjus vėjui keli konteineriniai laivai buvo išvesti iš uosto“,  – pridūrė ji.  Šeštadienį vienu metu įplaukti į uostą laukė keturi laivai, o išplaukti – šeši.

Klaipėdos uoste laivų eismas vyksta be trikdžių, jis buvo  atnaujintas vidurnaktį, penktadienį BNS pranešė uostas.  „Laivų eismas Klaipėdos uoste atnaujintas apie vidurnaktį, laivyba vyksta įprastai“, – BNS sakė  uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. „Dėl siautusio stipraus vėjo incidentų uoste neužfiksuota“, – pridūrė ji.  Laivų eismas uoste buvo ribojamas ketvirtadienį nuo 11 valandos, o apie 12.20 val.

Nuo kitų metų gegužės vidaus laivyboje siūloma naudoti ir elektroninius, ir popierinius važtaraščius, o vėliau pastarųjų iš viso atsisakyti.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas dėl pagrindinio krovinių vežimo sutartį patvirtinančio dokumento elektroninio varianto įteisinimo. Už pataisų svarstymą balsavo 102 Seimo nariai.   Pradėti naudoti elektroninius važtaraščius reikalauja Briuselio direktyvos.

Klaipėdą savaitgalį drebina išskirtinis ir pirmą kartą uostamiestyje vykstantis renginys. Uosto akvatorijoje, kur leidžiamas maksimalus greitis yra 15 kilometrų per valandą, laksto F2 vandens formulės, jos išvysto 200 kilometrų per valandą greitį. Vyksta šios sporto šakos pasaulio čempionatas. Tokiam renginiui Klaipėda ruošėsi ištisus metus ir, kad jis pavyktų teko net laikinai uoste sustabdyti laivybą. Tokio renginio Klaipėda dar nematė.

Antradienio vakare Klaipėdos uoste atnaujinta dėl sustiprėjusio vėjo nuo ryto buvusi apribota laivyba.  Apie tai apie 18.25 val. BNS informavo uosto atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Vėjo greičiui pasiekus 19 metrų per sekundę, gūsiais – iki 23 metrų per sekundę, laivų eismas antradienį Klaipėdos uoste buvo ribojamas nuo 4 valandos.

Antradienį ryte dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste apribota laivyba. Anot uosto atstovės Ignės Rotautaitės-Pukenės, laivų eismas ribojamas nuo 4 valandos. „Nuo 4 valandos apribota laivyba, vėjo greičiui pasiekus 19 metrų per sekundę, gūsiais – iki 23 metrų per sekundę“, – antradienį BNS sakė I. Rotautaitė-Pukenė. Skelbiama, kad bangos siekia 5 metrus.  Leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą 7 valandą laukė vienas laivas.

Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų ir šis skaičius tik augs šaliai turtėjant. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų. Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną.

Grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius visai neseniai įgyvendino dar vieną svajonę – išsilaikė išlaikė laivavedžio kvalifikacijos egzaminą ir gavo licenciją plukdyti laivelius. Vyras pasakojo, kad dabar jo tikslas – naujas pirkinys. Naujienų portalui tv3.lt Linas Vaitkevičius papasakojo apie tai, kaip gimė idėja išsilaikyti laivavedžių kursus, kainas bei žmonos reakciją.

Lietuvoje ne tik sparčiai gausėja žmonių, turinčių įvairiausių laivų, bet ir ilgėja vidaus vandens keliai, o dėl naujų technologijų juose drąsiau plaukti gali ir pradedantieji plaukiotojai. Tokiomis džiugiomis naujienomis prasideda šių metų laivybos sezonas Lietuvoje. Norintiems plaukioti dėl taikomo kuro akcizo teks labiau patuštinti kišenes, brangs ir bilietai keleiviams.

Vidaus vandens kelių direkcija ketvirtadienį skelbia navigacijos sezono pradžią: laivybai šalyje, pasak atsakingų institucijų, išgyvenant renesansą, siekiama kurti daugiau infrastruktūros, pristatoma programėlė bei degalinės ant vandens. „Pirmiausia daug kas sako apie atsigavimą ir apie renesansą. Lietuvoje susiduriame ir su tokiom maloniom problemom.

Vasarį panaikinta lengvata vidaus vandenų laivų degalų akcizui turėtų būti grąžinta, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Man yra nesuprantama, kai mes valstybėje kalbame, kad mokesčiai nauji turi įsigalioti bent po pusės metų pereinamojo laikotarpio ir staiga viena iš įstaigų nusprendžia pateikti išaiškinimą ir įsigaliojimas atsiranda čia ir dabar, – žurnalistams ketvirtadienį Kaune sakė ministras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Bukarešte vykstančioje Krymo platformos saugumo konferencijoje su įvairių šalių atstovais aptarė galimus sprendimus dėl Rusijos vykdomos laivybos Juodojoje jūroje blokados, ketvirtadienį pranešė ministerija. Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui.

Iki šių metų pabaigos Klaipėdos uoste ketinama įvertinti oro taršą, kurią kelia visa veikla jo teritorijoje – toks tyrimas būtų atliekamas pirmą kartą. Mokslininkų teigimu, uostamiesčiai yra išskirtiniai taršos požiūriu. Klaipėdos uosto direkcija šiuo metu ieško ir iki kovo 27-osios tikisi sulaukti pasiūlymų, kad galėtų atlikti uosto veiklos ir laivybos oro emisijų vertinimą.

Dėl sustiprėjusio vėjo trečiadienį nuo 2.30 val. Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba. Išplaukti iš uosto dėl nepalankių oro sąlygų negali vienas laivas, pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Naktį gūsiais fiksuotas apie 27 metrų per sekundę vėjas. Šiuo metu vėjo greitis – 18 metrų per sekundę, gūsiais fiksuojamas 23 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia virš 4-5 metrų. Pasak uosto direkcijos, dėl sustiprėjusio vėjo incidentų nefiksuota.

Sinoptikams ir kelininkams perspėjant apie Lietuvą užklupsiančią pūgą ir audrą pajūryje, Klaipėdos uostas praneša apie laikinus veiklos ribojimus. „Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus duomenimis, šiandien į vakarą ims stiprėti vėjas, numatoma, kad rytoj anksti ryte vėjo gūsiai gali siekti iki 28 metrų per sekundę. Pagal oro prognozes stiprus vėjas gali išsilaikyti iki trečiadienio popietės.

Lietuva ir Švedija planuoja atidaryti naujas laivybos linijas tarp Klaipėdos ir Stokholmo, taip pat žada kartu įgyvendinti Klaipėdos uosto plėtros ir žalinimo projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.  Tokias galimybes Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė Stokholme susitikęs su jūrų uosto vadovybe ir  šalies infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu.

Klaipėdos uostas sausį perkrovė 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų mažiau nei 2022 metų sausį. Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei  prieš metus.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo apribotas laivų eismas šeštadienio vakare vėl atnaujintas.  Klaipėdos uosto direkcija pranešė, kad nurimus vėjui laivyba atnaujinta 18 valandą.   „Laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta 18 val.“, – pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba buvo pradėta riboti penktadienio vėlų vakarą, vėjo greičiui viršijus 18-22 metrus per sekundę, bangų aukštis tuomet siekė apie penkis metrus.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo prieš vidurnaktį buvo pradėta riboti laivų eismą. „Dėl sustiprėjusio vėjo penktadienį nuo 23.30 val. Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba“, – pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Naktį gūsiais fiksuotas 27,6 metrų per sekundę vėjas. Šiuo metu vėjo greitis – 18 metrų per sekundę, gūsiais fiksuojamas 22 metrai per sekundę  stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje – virš 5 metrų.

Klaipėdos uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 33,3 mln. tonų krovinių, arba 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai krauta 41,7 mln. tonų.  Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad norint, jog krova augtų, uostas turi tapti krovinių paskirstymo centru.  „Siekiant, kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka, privalome orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu–krovinių paskirstymo centru“, – uosto direkcijos pranešime teigė A. Latakas.

Turkija nuo gruodžio mėnesio reikalaus, kad naftos krovinių siuntėjai turėtų draudimo polisus tanklaivių perplaukimui per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Turkijos transporto ministerija. Anot agentūros, naujoji taisyklė įsigalios likus kelioms dienoms iki to, kai Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė nustatys tolesnius ribojimus Rusijos užsienio prekybai, ir ji gali rimtai apsunkinti rusiškos naftos eksportą.

Šių metų kruizų sezonas Klaipėdoje pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį, o laivų skaičius pranoko penkerių metų vidurkį, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos uostas.  „Praktiškai pasiektas 2019 metų lygis. Metai buvo gražūs, sezonas puikus: 61 laivas – ne rekordas, bet aukščiau penkerių metų vidurkio, kai vidutiniškai atvykdavo po 55 laivus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė uosto vadovas Algis Latakas.

Laivybos kanalo per Aismarių neriją, kuriuo laivai Lenkijos Elblago uostą galės pasiekti išvengdami Rusijos teritorinių vandenų, oficiali atidarymo ceremonija įvyks šį šeštadienį, rugsėjo 17-ąją, skelbia portalas „Euractiv“. Šios naujos laivybos jungties oficialaus atidarymo datą Varšuva pasirinko neatsitiktinai – 1939-ųjų rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija įsiveržė į tuometinę Lenkiją, ir šias metines Varšuva siekia panaudoti kaip nepriklausomybės nuo Maskvos simbolį.

Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė.  „Jūrininkų sąjunga turi baimės, jog iškils grėsmė, kad lietuviškuose laivuose gali nelikti lietuvių jūrininkų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Iš Klaipėdos uosto tanklaiviu išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus,  antradienį pranešė jūrų krovinių kompanija „Bega“. Aliejaus siunta į tanklaivį pakrauta praėjusią savaitę – tai viena didesnių Ukrainos krovinio partijų, išgabentų iš Klaipėdos uosto, teigia bendrovės valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis. „Šis tanklaivis išskirtinis tuo, kad juo buvo išgabenta pirmoji didelė savarankiška Ukrainos eksportuojamo aliejaus siunta“, – pranešime sakė jis.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradedami ruošti profesionalūs laivų stiuardai. Priklausomai nuo išsilavinimo metus ar porą truksiančios studijos išleis į pilną nuotykių, tačiau sunkų ir ne kiekvienam skirtą darbą.  Tarptautiniame kelte pluša stiuardai. Kiekvieno jų darbas apima daugybę sričių – vakarais padavėjai, o rytais persirengus jau lovas tenka kloti. Dar reikia pasitikti kelto keleivius bei pagelbėti virtuvėje. Ir taip visą mėnesį po dvyliką valandų per parą.

Konteinerių su kroviniais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą laivais pastaruoju metu atpigo, tuo metu vežimas traukiniais pabrango, pastebi logistikos verslo atstovai. Jūrinio 40 pėdų konteinerio gabenimas laivu iš pagrindinių Kinijos uostų š Klaipėdą balandį kainavo 11,5 tūkst. JAV dolerių, o šiuo metu – apie 10,4 tūkst. dolerių, sako logistikos bendrovės „Onzė“ direktorė Rasa Mišelinskė.  „Gegužę kaina sumažėjo iki 9850 dolerių, o šiandien ji yra iki 10,4 tūkst. JAV dolerių.

Trečiadienį ryte Klaipėdos uoste atšaukti laivybos apribojimai, taikyti dėl stipraus vėjo. „Laivyba atnaujinta 6 valandą ryte, eismas vyksta įprastai“, – BNS trečiadienį sakė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivų eismas apribotas antradienį apie 13 valandą, sustiprėjus vėjo greičiui. Piko metu vakar jis pasiekė 22 metrų per sekundę greitį, o bangos aukštis – 3,5-4 metrus. Dėl to uosto palikti negalėjo du laivai, o įplaukti leidimo laukė vienas laivas.

 Antradienį pajūryje vėjo greičiui viršijus 22 metrų per sekundę Klaipėdos uoste apribota laivyba. Laivų eismas apribotas apie 13 valandą, kai vėjo greitis gūsiais pasiekė 22 metrų per sekundę greitį, o bangos aukštis – 3 metrus, pranešė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė.  „Šiuo metu leidimo išplaukti iš uosto laukia du, įplaukti – vienas laivas“, – BNS antradienį sakė direkcijos atstovė.

Vyriausybės nariai penktadienį susirinko Vidaus vandens kelių direkcijoje Kaune, kur susipažino su vykdomais projektais ir apžiūrėjo infrastruktūrą. Į pasitarimą Kaune atvyko premjerė Ingrida Šimonytė bei dalis Ministrų kabineto narių. „Vyriausybė yra savo programoje užsibrėžusi ambicingus tikslus, kaip paskatinti arba tiksliau atgaivinti laivybą vidaus vandenimis, – žurnalistams prieš pasitarimą sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Baltijos jūros dugne guli šimtai kilometrų tinklų. Dalis jų nuplyšo užsikabinę už nuskendusių laivų ir ten liko. Dabar juose įsipainioja žuvys ir žūsta, o yrančios medžiagos teršia vandenį. Tarptautinė narų grupė jau penkerius metus tokius tinklus traukia. Tačiau dugne aptinka ne tik juos. Dumble dūla ir žuvusių laivų įgulų kaulai. Tarptautinė narų komanda tyrinėja Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos jūroje nuskendusį vokiečių laivą.

Lietuvoje atsigauna laivyba – ir pramoginė, ir keleivinė. Kapitonai jau giria vis patogesnį vandens kelią nuo Kauno iki Kuršių marių. Daugėja ir vietų laivams laikyti. O svarbiausia nebereiks sukti galvos dėl degalų ir jų kanistrais tampyti į laivą, mat diegiama naujovė – plaukiojančios degalinės ant vandens.  Nemunu plaukiančio laivo „Perlas“ kapitonas džiaugiasi, daugėja besimėgaujančių pramogine laivyba. „Vestuvės, banketai yra, paklausą turim.

Verslas tikina, kad krovinių plukdymas baržomis Nemunu – anksčiau populiarus ir dabar beveik išnykęs pervežimo būdas – šiandien būtų perspektyvus logistikos kelias. Tačiau ilgiausia šalies upė dar nepritaikyta didelių krovinių srautų gabenimui – žadama, jog krovininė laivyba upe atgims per artimiausius kelerius metus.  Šiuo metu kroviniams pervežti naudojama tik tarptautinio vandens kelio statusą E41 turinti Nemuno atkarpa tarp Kauno ir Klaipėdos – ja per metus pervežama apie 100 tūkst.

Europos Komisija (EK) delsia apsispręsti dėl draudimo Rusijos laivams patekti į Bendrijos uostus, nes Rusija gali imtis tokių pat atsakomųjų veiksmų, sako Klaipėdos jūrų uosto vadovas.  „Tokį sprendimą priėmus atsiranda pavojus išprovokuoti Rusiją priimti tam tikrus sprendimus, nepatogius Europos Sąjungai, kurios laivų yra Rusijos uostuose, jų yra labai daug.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo šeštadienio ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Dėl sustiprėjusio vėjo apie 4 val. Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba“, – BNS pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Pasak jos, incidentų nefiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukia vienas laivas. Klaipėdos uosto atstovės teigimu, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 25 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia 5 metrus.

Klaipėdos uoste dėl sustiprėjusio vėjo ketvirtadienį ryte pradėtas riboti laivų eismas.   „Laivyba pradėta riboti nuo 10 valandos. Vėjo greitis siekia 19-23 metrus per sekundę, bangų aukštis – apie 4 metrus“, –BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.   Anot jos, 13 valandos duomenimis, leidimo išplaukti laukė vienas laivas, įplaukti – nė vienas. Dėl prastėjančių oro sąlygų uoste jokių incidentų neužfiksuota.