Darius Majauskas
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26(88) liepos 16 - 29 d.)
REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Mityba yra vienas iš daugelio žmogaus gyvenimo veiksnių, galinčių lemti tam tikrų ligų pradžią.
Prieš porą savaičių pasirodęs Europos Komisijos 2012 m. gegužės 16 d. reglamentas (ES) Nr. 432/2012 patvirtino 222 teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašą ir leido vartoti atitinkamus teiginius apie šių produktų bei jų sudedamųjų dalių poveikį žmogaus sveikatai ir susirgimo rizikos prevencijai. Tačiau priimtas sprendimas sukėlė dvejopą reakciją Europos Sąjungos valstybėse narėse – ir verslo atstovai, ir kontrolės institucijos priverstos kartu aiškintis procedūrinius reglamento įgyvendinimo aspektus.
Tikslas – informuoti
Europos Komisija, tiek priimdama 2012 m. gegužės 16 d. reglamentą Nr. 432/2012, tiek ankstesnius šios srities teisės aktus, akcentuoja vartotojo informavimo tikslą ir pabrėžia sveikatinimo teiginių suprantamumą vartotojui. Tačiau vartotojų suvokimas yra gana subtilus dalykas, paremtas kultūra, istorinėmis aplinkybėmis, mitybos tradicijomis, rinkos aplinka ir pan. Abejotina, ar vartotojui suprantama, ką reiškia teiginys, kad dokozaheksaeno rūgštis svarbi normaliai smegenų funkcijai palaikyti. Lietuvos vartotojai minėtą rūgštį žino omega-3 riebalų rūgšties terminu, tačiau ar jis galės būti toliau vartojamas, aiškumo nėra.
„Reglamentas nedraudžia vartoti patvirtintų sveikatinimo teiginių derinius arba modifikuoti atitinkamą teiginį išlaikant jo prasmę. Tačiau reglamentas sukėlė daug kitų abejonių, pvz., dėl jo reikalavimų taikymo pradžios, teiginių prasmės, vertinant šių teiginių lingvistines konstrukcijas, patvirtintas skirtingomis ES valstybių narių kalbomis ir pan. Pažymėtina, kad pati Europos Komisija ne kartą yra nurodžiusi, kad skirtingų ES valstybių narių nacionalinė praktika sveikatinimo teiginių klausimais trukdo maisto produktams laisvai judėti ir sukuria nelygias konkurencijos sąlygas, taigi daro tiesioginį poveikį ES vidaus rinkos funkcionavimui, o tai kelia atitinkamų grėsmių laisvam prekių judėjimui“, – teigia maisto produktų teisinio reguliavimo ekspertas Andrejus Rudanovas, advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.
„Atsakomybė už tinkamą vartotojų informavimą apie produkto savybes tenka maisto operatoriui, tačiau apie šią atsakomybę galime kalbėti tik tuomet, kai informavimo reikalavimai yra aiškūs, nuoseklūs ir pagrįsti“, – teigia ekspertas. „Visuomet turi būti vartotojo, verslo ir valstybės santykių balansas, priešingu atveju reguliavimo tikslai nebus pasiekti. Maisto operatoriai ir kontrolės institucijos galės tinkamai įgyvendinti 2012 m. gegužės 16 d. reglamento reikalavimus tik per socialinį dialogą.“
Pokyčiai nuo kažkada
Verslas yra priverstas būti lankstus. Šį lankstumą, ypač maisto srityje, lemia rinkos aplinka, arši konkurencija, politiniai ir reguliaciniai pokyčiai. Tačiau verslo lankstumas neatsiejamas nuo konkrečių laike apibrėžtų sprendimų. Deja, reglamentui įgyvendinti šio aiškumo stokojama.
„Reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2012 m. gruodžio 14 d., t. y. po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo datos, tačiau ši formuluotė kelia daug diskusijų, – pažymi A. Rudanovas, – nes reglamentas nenustato apibrėžtų pereinamųjų laikotarpių nei maisto produktų ženklinimo tobulinimui, nei esamų produktų su šiuo metu galiojančiu ženklinimu likučių išpardavimui bei šio išpardavimo trukmei, šis neapibrėžtumas lėmė skirtingą ES valstybių narių požiūrį į reglamento įgyvendinimą. Su tuo jau susidūrė tarptautiniai maisto operatoriai, veikiantys kelių ES valstybių narių teritorijose.
Kai kurios ES valstybės narės jau pasisakė, kad, jų nuomone, reglamento taikymo pradžia nustato pareigą valstybėms narėms pradėti nacionalinių teisės aktų reikalavimų dėl maisto produktų sveikatinimo teiginių vartojimo peržiūrą tik nuo 2012 m. gruodžio 14 d. Anot šių valstybių narių, suėjus nurodytas datai turi būti apibrėžti pereinamieji laikotarpiai ir nustatytos kitos reglamento įgyvendinimo sąlygos maisto operatoriams.
Dalis ES valstybių narių laikosi nuomonės, kad maisto produktai, pagaminti iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir kurių ženklinimas neatitinka reglamento reikalavimų, gali būti platinami jų rinkose iki pagamintų atsargų bei šių maisto produktų galiojimo (tinkamumo vartoti) termino pabaigos. Maisto produktų, kurie būtų pagaminti po 2012 m. gruodžio 14 d., ženklinimas turės atitikti reglamento reikalavimus.“
Anot A. Rudanovo, Lietuvos rinkoje veikiantys maisto operatoriai yra aktyvūs reglamento įgyvendinimo klausimais, inicijavo jau ne vieną susitikimą aptariamu klausimu su teisėkūros ir rinkos kontrolės institucijomis, aptarinėjo rūpimus klausimus. Tačiau tema nauja, kaip jau minėta, kelianti daug abejonių ir neaiškumų, todėl akivaizdžių postūmių kol kas nematyti. „Tam reikia laiko, – mano ekspertas, – kurio, deja, kai kurie maisto operatoriai jau nebeturi, nes dėl gaminamų ir platinamų produktų specifikos (pvz., ilgas tinkamumo vartoti terminas, pakuotės keliomis kalbomis ir pan.) naujas pakuotės ženklinimas turi būti suderintas ir paleistas į spaudą šiomis dienomis.“
Stokoja aiškumo
Kaip teigia A. Rudanovas, vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis aiškumas, t. y. teisės aktai ir valstybės institucijų priimami sprendimai privalo būti aiškūs ir darnūs, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Šį reikalavimą suformulavo Konstitucinis Teismas, anot jo, Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Deja, šiuo metu esama praktika, kurią formuluoja maisto rinką reglamentuojančios ir prižiūrinčios valstybės institucijos, tam tikrais atvejais neatitinka teisinės valstybės suvokimo.
„Mūsų patirtis leidžia teigti, kad teisinio aiškumo stoka ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimai kyla iš skirtingos administracinės praktikos, kurią formuoja valstybės institucijos“, – sako maisto produktų teisinio reguliavimo ekspertas.
„Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje yra valstybės institucija, kurios viena iš funkcijų – atlikti maisto produktų ženklinimo ekspertizės atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Tačiau nė viename iš teisės aktų nėra pasakyta, kad šios institucijos parengta išvada privaloma visoms valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja maisto operatorių veiklą. Praktikoje dėl šios priežasties ne kartą yra kilę ginčų, nes maisto operatorius vadovaujasi pateikta išvada, o kontrolės institucija laikosi kitos pozicijos, negu nurodyta išvadoje.
Lemiamą reikšmę taip pat turi skirtingos institucinės kompetencijos ir požiūris į sprendžiamą klausimą. Antai, nors nei ES, nei Lietuvos teisės aktai nedraudė melatonino naudojimo maisto produktų gamyboje, ilgą laiką kompetentingos institucijos laikėsi nuomonės, kad tai netoleruotinas ir draustinas veiksmas. Tačiau Europos Komisijos 2012 m. gegužės 16 d. reglamentas aiškiai paneigė šią poziciją.“
Mityba yra vienas iš daugelio žmogaus gyvenimo veiksnių, galinčių lemti tam tikrų ligų pradžią.
Prieš porą savaičių pasirodęs Europos Komisijos 2012 m. gegužės 16 d. reglamentas (ES) Nr. 432/2012 patvirtino 222 teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašą ir leido vartoti atitinkamus teiginius apie šių produktų bei jų sudedamųjų dalių poveikį žmogaus sveikatai ir susirgimo rizikos prevencijai. Tačiau priimtas sprendimas sukėlė dvejopą reakciją Europos Sąjungos valstybėse narėse – ir verslo atstovai, ir kontrolės institucijos priverstos kartu aiškintis procedūrinius reglamento įgyvendinimo aspektus.
Tikslas – informuoti
Europos Komisija, tiek priimdama 2012 m. gegužės 16 d. reglamentą Nr. 432/2012, tiek ankstesnius šios srities teisės aktus, akcentuoja vartotojo informavimo tikslą ir pabrėžia sveikatinimo teiginių suprantamumą vartotojui. Tačiau vartotojų suvokimas yra gana subtilus dalykas, paremtas kultūra, istorinėmis aplinkybėmis, mitybos tradicijomis, rinkos aplinka ir pan. Abejotina, ar vartotojui suprantama, ką reiškia teiginys, kad dokozaheksaeno rūgštis svarbi normaliai smegenų funkcijai palaikyti. Lietuvos vartotojai minėtą rūgštį žino omega-3 riebalų rūgšties terminu, tačiau ar jis galės būti toliau vartojamas, aiškumo nėra.
„Reglamentas nedraudžia vartoti patvirtintų sveikatinimo teiginių derinius arba modifikuoti atitinkamą teiginį išlaikant jo prasmę. Tačiau reglamentas sukėlė daug kitų abejonių, pvz., dėl jo reikalavimų taikymo pradžios, teiginių prasmės, vertinant šių teiginių lingvistines konstrukcijas, patvirtintas skirtingomis ES valstybių narių kalbomis ir pan. Pažymėtina, kad pati Europos Komisija ne kartą yra nurodžiusi, kad skirtingų ES valstybių narių nacionalinė praktika sveikatinimo teiginių klausimais trukdo maisto produktams laisvai judėti ir sukuria nelygias konkurencijos sąlygas, taigi daro tiesioginį poveikį ES vidaus rinkos funkcionavimui, o tai kelia atitinkamų grėsmių laisvam prekių judėjimui“, – teigia maisto produktų teisinio reguliavimo ekspertas Andrejus Rudanovas, advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas.
„Atsakomybė už tinkamą vartotojų informavimą apie produkto savybes tenka maisto operatoriui, tačiau apie šią atsakomybę galime kalbėti tik tuomet, kai informavimo reikalavimai yra aiškūs, nuoseklūs ir pagrįsti“, – teigia ekspertas. „Visuomet turi būti vartotojo, verslo ir valstybės santykių balansas, priešingu atveju reguliavimo tikslai nebus pasiekti. Maisto operatoriai ir kontrolės institucijos galės tinkamai įgyvendinti 2012 m. gegužės 16 d. reglamento reikalavimus tik per socialinį dialogą.“
Pokyčiai nuo kažkada
Verslas yra priverstas būti lankstus. Šį lankstumą, ypač maisto srityje, lemia rinkos aplinka, arši konkurencija, politiniai ir reguliaciniai pokyčiai. Tačiau verslo lankstumas neatsiejamas nuo konkrečių laike apibrėžtų sprendimų. Deja, reglamentui įgyvendinti šio aiškumo stokojama.
„Reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2012 m. gruodžio 14 d., t. y. po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo datos, tačiau ši formuluotė kelia daug diskusijų, – pažymi A. Rudanovas, – nes reglamentas nenustato apibrėžtų pereinamųjų laikotarpių nei maisto produktų ženklinimo tobulinimui, nei esamų produktų su šiuo metu galiojančiu ženklinimu likučių išpardavimui bei šio išpardavimo trukmei, šis neapibrėžtumas lėmė skirtingą ES valstybių narių požiūrį į reglamento įgyvendinimą. Su tuo jau susidūrė tarptautiniai maisto operatoriai, veikiantys kelių ES valstybių narių teritorijose.
Kai kurios ES valstybės narės jau pasisakė, kad, jų nuomone, reglamento taikymo pradžia nustato pareigą valstybėms narėms pradėti nacionalinių teisės aktų reikalavimų dėl maisto produktų sveikatinimo teiginių vartojimo peržiūrą tik nuo 2012 m. gruodžio 14 d. Anot šių valstybių narių, suėjus nurodytas datai turi būti apibrėžti pereinamieji laikotarpiai ir nustatytos kitos reglamento įgyvendinimo sąlygos maisto operatoriams.
Dalis ES valstybių narių laikosi nuomonės, kad maisto produktai, pagaminti iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir kurių ženklinimas neatitinka reglamento reikalavimų, gali būti platinami jų rinkose iki pagamintų atsargų bei šių maisto produktų galiojimo (tinkamumo vartoti) termino pabaigos. Maisto produktų, kurie būtų pagaminti po 2012 m. gruodžio 14 d., ženklinimas turės atitikti reglamento reikalavimus.“
Anot A. Rudanovo, Lietuvos rinkoje veikiantys maisto operatoriai yra aktyvūs reglamento įgyvendinimo klausimais, inicijavo jau ne vieną susitikimą aptariamu klausimu su teisėkūros ir rinkos kontrolės institucijomis, aptarinėjo rūpimus klausimus. Tačiau tema nauja, kaip jau minėta, kelianti daug abejonių ir neaiškumų, todėl akivaizdžių postūmių kol kas nematyti. „Tam reikia laiko, – mano ekspertas, – kurio, deja, kai kurie maisto operatoriai jau nebeturi, nes dėl gaminamų ir platinamų produktų specifikos (pvz., ilgas tinkamumo vartoti terminas, pakuotės keliomis kalbomis ir pan.) naujas pakuotės ženklinimas turi būti suderintas ir paleistas į spaudą šiomis dienomis.“
Stokoja aiškumo
Kaip teigia A. Rudanovas, vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis aiškumas, t. y. teisės aktai ir valstybės institucijų priimami sprendimai privalo būti aiškūs ir darnūs, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Šį reikalavimą suformulavo Konstitucinis Teismas, anot jo, Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą, stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Deja, šiuo metu esama praktika, kurią formuluoja maisto rinką reglamentuojančios ir prižiūrinčios valstybės institucijos, tam tikrais atvejais neatitinka teisinės valstybės suvokimo.
„Mūsų patirtis leidžia teigti, kad teisinio aiškumo stoka ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimai kyla iš skirtingos administracinės praktikos, kurią formuoja valstybės institucijos“, – sako maisto produktų teisinio reguliavimo ekspertas.
„Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje yra valstybės institucija, kurios viena iš funkcijų – atlikti maisto produktų ženklinimo ekspertizės atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Tačiau nė viename iš teisės aktų nėra pasakyta, kad šios institucijos parengta išvada privaloma visoms valstybės institucijoms, kurios kontroliuoja maisto operatorių veiklą. Praktikoje dėl šios priežasties ne kartą yra kilę ginčų, nes maisto operatorius vadovaujasi pateikta išvada, o kontrolės institucija laikosi kitos pozicijos, negu nurodyta išvadoje.
Lemiamą reikšmę taip pat turi skirtingos institucinės kompetencijos ir požiūris į sprendžiamą klausimą. Antai, nors nei ES, nei Lietuvos teisės aktai nedraudė melatonino naudojimo maisto produktų gamyboje, ilgą laiką kompetentingos institucijos laikėsi nuomonės, kad tai netoleruotinas ir draustinas veiksmas. Tačiau Europos Komisijos 2012 m. gegužės 16 d. reglamentas aiškiai paneigė šią poziciją.“
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą