Vilniaus miesto atliekų tvarkymo kontrolę vykdanti savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) planuoja įrengti 14 vaizdo stebėjimo kamerų. Jos bus įrengtos per 1–2 mėnesius.
Pirmos vietos buvo pasirinktos įvertinus paliekamų didelių gabaritų atliekų skaičių, gyventojų prašymus, galimybes atvežti į tas vietas atliekas automobiliu.
Kameros bus įrengtos šiuose rajonuose: Lazdynuose, Antakalnyje, Grigiškėse, Naujamiestyje, Naujininkuose, Karoliniškėse, Justiniškėse, Žirmūnuose, Naujoje Vilnioje, Baltupiuose.
Vaizdo kamerų užfiksuotiems pažeidėjams teks susimokėti baudas. Jos sieks nuo 30 iki 140 eurų. Jei nusižengimas bus padarytas pakartotinai, bauda gali siekti iri 600 eurų.
„Siekdami užtikrinti švarą ir tvarką prie konteinerių, užkirsti kelią atliekų pažeidėjams, įrengiame vienas moderniausių vaizdo stebėjimo kamerų“, – kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Anot jo, palikti atliekas prie konteinerių draudžia Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, tačiau kai kurių asmenų senas įprotis po remonto ar atsinaujinimo viską išmesti prie namų vis dar yra labai gajus.
„Nuolat palikinėjamos šiukšlės sukuria sąvartynų vaizdą prie namų, taip pat papildomai kainuoja vilniečiams, nes atliekas tenka išvežti ir utilizuoti papildomai. Anksčiau atliekos paliktos prie konteinerių buvo tvarkomos iš bendro biudžeto. Nuo naujų metų – šių atliekų tvarkymo išlaidos paskirstomos tik tiems namams, kurių konteinerių aikštelėse jos buvo rastos.
Tikimės, kad kameros padės sugauti pažeidėjus ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams“, – teigė vicemeras.
Tikisi, kad pažeidėjus atpažinti padės patys gyventojai
Vaizdo stebėjimo kameros gebės fiksuoti asmenis, automobilius ir kitus objektus bet kuriuo paros metu. Modernūs įrenginiai patys atliks stebimos vietos analitiką pagal iš anksto nurodytus parametrus ir skirtingas užduotis.
Su automobiliais atvykę pažeidėjai bus identifikuojami pagal automobilio registracijos numerį. O pėstieji, anot savivaldybės, įprastai būna aplinkinių namų gyventojai, todėl pasitaikius tokiems atvejams, ketinama bendradarbiauti su tų namų bendruomenėmis, siekiant identifikuoti ir surasti pažeidėjus.
Pastaruoju metu savivaldybė gauna labai daug pranešimų apie šiukšlintojus ir prašymų kameras įrengti. Todėl tikimasi, kad bendradarbiaujant su gyventojais bus galima užtikrinti tinkamą tvarką prie konteinerių. Tuo labiau, kad tokias atliekas nesudėtingai galima nuvežti ir nemokamai palikti didelių gabaritų aikštelėse arba užsisakyti nemokamą išvežimą iš namų.
„Šiuo metu atliekų tvarkymo kontrolieriai, reguliariai patruliuodami mieste, kas mėnesį užfiksuoja po kelis šimtus neleistinų „sąvartynų“. Kai kuriuos žmonės išmeta ne tik senus baldus, statybos atliekas, bet netgi ir pavojingas bei aplinkai kenksmingas atliekas“ – sako VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vadovas Gintautas Mackonis.
Tenka mokėti ir už kaimyno šiukšles
Anot G. Mackonio, klaidinga manyti, kad jei sumokėta už buitinių atliekų tvarkymą, tai prie bendro naudojimo konteinerių galiu išmesti viską, kas tik nebereikalinga namuose. Atliekų tvarkymo taisyklės nurodo, kad didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymu turi pasirūpinti patys gyventojai.
„Savo iniciatyva ir lėšomis jie turi išvežti arba užsakyti tokių atliekų pridavimą specialiose atliekų surinkimo vietose. Į rinkliavą už buitinių atliekų tvarkymą nėra įskaičiuojami didelių gabaritų buitinių atliekų tvarkymo kaštai – tai yra papildoma paslauga, už kurią skaičiuojamas papildomas mokestis
Didelių gabaritų buitinės atliekos išvežamos ne tomis pačiomis transporto priemonėmis, kurios naudojamos surinkti mišrias buitines atliekas. „VASA“ turi organizuoti atskirą jų surinkimą ir išvežimą. Šios paslaugos kainuoja papildomai, vien šiais metais stambių buitinių atliekų iš bendro naudojimo konteinerių aikštelių išvežimo kaštai jau siekia 211460 eurų“, – aiškino specialistas.
G. Mackonio teigimu, kai kurie žmonės ne tik kuria netvarką, bet savo atliekų tvarkymo kaštus permeta kitiems gyventojams, gal net savo kaimynams.
„Juk neleistinai išmestų buitinių didelių gabaritų atliekų tvarkymo sąnaudos yra paskirstomos konteinerių aikštelei priskirtiems pastatams po lygiai. Apskaičiuojant kitų metų atliekų tvarkymo mokestį, į jį bus įtrauktos ir didelių gabaritų atliekų, išvežtų nuo bendro naudojimo konteinerių aikštelių, sąnaudos pagal užfiksuotą išvežtų atliekų svorį. Tai galioja ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Tad akivaizdu, kad vien informavimo ir edukacijos neužtenka norint daryti didesnę įtaką miestiečių atliekų tvarkymo kultūrai. Deja, daliai žmonių pakeisti blogus įpročius gali padėti tik žinojimas, kad neteisėtai pasielgus atsakomybės neišvengsi“ – sakė G. Mackonis.
Jo teigimu, taisyklių sugriežtinimas, galimybės operatyviai identifikuoti pažeidėjus, baudų grėsmė ir viešumas yra taikomas ir vagysčių bei kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencijoje, ne išimtis ir atliekų tvarkymas.
VASA praktika jau parodė, kad vaizdo kameros reikšmingai sumažina neteisėtus atliekų savininkų veiksmus. Prieš daugiau kaip metus laikinai panaudojus išnuomotas stebėjimo kameras Vilniaus mieste, atliekų tvarkymo situacija stebimose vietose buvo pagerėjusi. Todėl sostinės savivaldybė ir jos įmonė VASA priėmė sprendimą įsigyti vaizdo stebėjimo kameras ir nuolatiniam naudojimui.
