„Skatinti žmones rūšiuoti gamtoje – išties sveikintina iniciatyva. Ne visiems užtenka motyvacijos rūšiuoti namuose, kitiems nematant. Rūšiuodami viešoje vietoje ar gamtoje poilsiautojai, manau, jaučiasi ypatingi, jie rodo gerą pavyzdį kitiems, to dar nedarantiems, ir viešai deklaruoja, kad palaiko ekologines idėjas. Pagaliau juk tai yra tikslas, kurio mes visi siekiame, o būtent – kad kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama, perdirbama ar kitaip panaudojama. Nuo to bus geriau ir aplinkai, ir visuomenei“, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Įkūrė modernias poilsio zonas
„Utenos alaus“ pradėta ekologinė Ežerų krašto programa buvo aukštai įvertinta nevyriausybinių organizacijų. Pernai balandį vykusiuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose už šią programą bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ buvo suteiktas Metų aplinkosaugos įmonės apdovanojimas. Nacionaliniu atsakingo verslo apdovanojimu pagerbiamos tos įmonės, kurios labiausiai prisideda prie socialinės gerovės kūrimo ir jos stiprinimo, poveikio aplinkai mažinimo Lietuvoje.
„Šiemet šiukšlių rūšiavimo centrais virtusių Ekostotelių idėja paprasta ir praktiška: rūšiavimas sukuria ciklą, o nebereikalingi daiktai atgimsta naujomis formomis ir vėl tarnauja žmogui. Džiaugiamės, kad visą vasarą poilsiautojai aktyviai naudojosi Ekostotelėmis ir noriai rūšiavo atliekas. Tai reiškia, kad žmonės vis daugiau galvoja apie tai, kad iš gamtos negalime vien tik imti, kažką turime duoti ir atgal, mainais. O nuoširdus rūpinimasis savo krašto gamta ir yra geriausia padėka“, – sako UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Kaip įrodymą, kad rūšiuoti tikrai apsimoka, aludariai nepaprasto grožio Ežerų krašte vasarą įkūrė ir penkias „Utenos“ poilsio zonas. Jose stovi poilsiautojams skirti iš perdirbto plastiko pagaminti lauko baldai, persirengimo kabinos, modernios kepsninės.
Ekologija rūpinsis ir ateityje
Utenos, Zarasų, Ignalinos ir Molėtų komunalininkai suskaičiavo, kad per šią vasarą 10 Ekostotelių poilsiautojai iš viso paliko apie 1,3 tonos plastmasės, 21 toną stiklo ir 24 tonas popieriaus. Visas atliekas komunalininkai atidavė perdirbti.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per metus Lietuvoje sutvarkoma apie 4 000 tonų plastikinių PET pakuočių, iki 40 000 tonų stiklo ir iki 70 000 tonų popieriaus. PET buteliai susmulkinami, išplaunami ir tampa žaliava naujiems buteliams gaminti. Iš perdirbto stiklo gaminami buteliai, taip pat ir „Utenos“ bei „Švyturio“ alui. Dauguma perdirbtų popierinių pakuočių tampa žaliava gofruotam kartonui gaminti.
Bendra Ežerų krašto projekto vertė – daugiau kaip 200 000 litų. Ekologinę programą Ežerų krašte „Utenos alaus“ darykla vykdo jau trečius metus iš eilės, kitus aktyvius aplinkosaugos projektus – dar seniau. Tarp jų – ežerų pakrančių tvarkymas ir populiariausių paplūdimių aprūpinimas kokybiškomis poilsio priemonėmis. Aludariai ne tik rūpinasi Ežerų krašto gamta, bet ir didina gamybos ekologiškumą – mažina energijos suvartojimą darykloje, didina pakuočių perdirbimą, siekia panaudoti kuo daugiau natūraliai gamtoje suyrančių pakavimo medžiagų. Tęsti ekologinius projektus „Utenos alaus“ darykla planuoja ir ateityje.
Šiukšlių rūšiavimo centrais šiemet virtusių Ekostotelių projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „Žaliuoju tašku“ ir Utenos, Molėtų, Zarasų bei Ignalinos rajono savivaldybėmis. Daugiau informacijos apie Ežerų krašto ekologinę programą, vietas, kuriose šiemet stovėjo Ekostotelės ir kur šią vasarą buvo įrengtos „Utenos“ poilsio zonos, rasite svetainėje www.ezeru-krastas.lt.
Užsakymo nr. 1019R
Rolandas Viršilas (nuotr. Organizatorių)
