gamta

Žodis „griaustinis“ kilęs iš šiauriečių griaustinio dievo Toro, garsėjusio savo gebėjimu kaldinti žaibus. O štai pagal jį galima sužinoti, už kiek kilometrų nuo jūsų trenkė žaibas. Iš esmės, griaustinis yra žaibo sukeltas garsas. Žaibas keliauja siauru oro kanalu, kuris beveik akimirksniu įkaista iki maždaug 30 tūkst. °C temperatūros, rašoma weather.metoffice.gov.uk.

Lietuvos gamta demonstruoja savo didybę – šiandien virš Alytaus pasirodė žaibo išlydžiai. Užfiksuotame vaizdo įraše vaizdai išties gniaužia kvapą – iš dangaus pasileidęs žaibas perskrodė visą dangų.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ ragina gyventojus aktyviai įsitraukti į kovą su invaziniais augalais ir prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Direkcija dalijasi svarbia informacija apie galimybę gauti finansavimą invazinių rūšių naikinimui, pabrėždama, kad nuo šiol tai gali daryti ir patys žemės savininkai.

Šiltuoju metų laiku Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai, todėl Aplinkos apsaugos departamentas parengė atmintinę, skirtą motorinių transporto priemonių vairuotojams.

Miškuose pradėjus sirpti mėlynėms, aplinkosaugininkai primena – jas galima rinkti tik rankomis, „šukų“ naudojimas yra uždraustas. Už mėlynių „šukavimą“ gresia ir nemenka bauda. Svarbiausia informacija, ką žinoti prasidėjus uogavimo sezonui, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aplinkos apsaugos departamentas. Už mėlynių „šukų“ naudojimą gali grėsti bauda  Kaip nurodoma, „šukos“ ir brauktuvai yra nelegalūs mechaniniai įrankiai, jų naudojimas Lietuvoje yra uždraustas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neįprastu radiniu iš Anykščių šilelio. Darbuotojai čia užfiksavo įdomų gamtos reiškinį – ryškiai rausvą organizmą, kuris iš pirmo žvilgsnio primena grybą, bet juo tikrai nėra. Pasak specialistų, šis keistuolis – raudonasis gleivūnas – priklauso unikaliam gyvybės tipui, kuris sužadina smalsumą net ir daug mačiusiems gamtos mylėtojams.

Prie Bražuolės upelio šią vasarą – 2025 metais – sulaukta išskirtinio gamtinio įvykio: čia pražydo net 25 smulkiažiedės svilos (Neotinea ustulata), vienos rečiausių Lietuvoje augančių orchidėjų. Tai rekordinis skaičius, ypač palyginus su praėjusiais metais, kai buvo rasta tik 10 žydinčių augalų, o užpernai – vos vienas. 2023 metais žydinčių gegužraibių čia apskritai nepavyko rasti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo netikėtu ir šiek tiek mįslingu radiniu – neįprastais svečiais prie populiarios turistinės vietos. Direkcijos darbuotojai, atvykę į Lajų taką šalia Puntuko, aptiko tai, kas nustebino ne vieną gamtos mylėtoją. Atrado sunumeruotas sraiges Įprastai šioje vietoje galima išvysti gausybę žmonių, tačiau šįkart visų dėmesį patraukė sraigės. Ir ne bet kokios – sraigės buvo sunumeruotos.

Rytoj, liepos 10 dieną, Lietuvoje bus minima ypatinga diena – 7 broliai miegantys. Liaudyje ši diena siejama su lietinguoju vasaros periodu, o senoliai jos metu stengdavosi stebėti gamtos ženklus ir nuspėti, kokie orai laukia ateityje. Ypatingos dienos metu būdavo stebimi ir spėjami orai. 7 broliai miegantys 7 broliai miegantys liaudyje siejami su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių.

Sekmadienį, liepos 6 dieną, Rokiškio rajono padangėje buvo užfiksuotas žadą atimantis dangaus reiškinys. Tai – lęšiškieji debesys, kurie dažniausiai pasirodo antroje pavasario pusėje. Šį reiškinį išvysti tokiu metu nėra visai įprasta – paprastai tai antros pavasario pusės, iki birželio mėnesio pasirodantis gamtos reiškinys, tačiau pakėlus akis į dangų, jį galite pamatyti ir vėliau.

Kai kuriems gali atrodyti, kad smagiai leisti laiką gamtoje stovyklaujant, plaukiojant, važinėjant keturračiais, ragaujant uogas, grybaujant ar šildantis prie laužo nėra joks nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais gali tekti mokėti nemenkas baudas. Tad gyventojams svarbu žinoti, ko, kur ir kada daryti negalima.

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakingiems ir laikytis pagrindinių aplinkos apsaugos taisyklių.

Ne vienas žino, kad gamtoje su gyvūnija reikia elgtis pagarbiai. Vis tik ne visi šio principo laikosi – Alytaus rajone, griaunant pastato kaminą, buvo sunaikintas gandralizdis.  Už be Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo sunaikintą gandralizdį pažeidėjas sulaukė 480 eurų baudos.  Susimokėjo triženklę sumą Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo situacija, kuri nepigiai atsiėjo gandralizdžio naikintojui.

Prasidėjus vasarai daugelis prisimena ne tik karštus orus, ledus ir smagų laiką prie vandens telkinių, tačiau taip pat ir erzinančius vabzdžius – uodus, kurie gali neprastai sugadinti nuotaiką išvykoje. Vienas iš tokių vaizdų su spiečiumi uodų buvo užfiksuotas Utenoje. Parodė visiems Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta birželio viduryje darytu įrašu, kuriame užfiksuotas spiečius uodų.

Europos Komisija (EK) penktadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) invazinių rūšių sąrašą papildyti 26 naujomis rūšimis, tarp jų – keturios Lietuvai aktualios rūšys, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, šiuo sprendimu siekiama valdyti invazinių rūšių daromą žalą biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir ekonomikai.   Į invazinių rūšių sąrašą įrašytos Lietuvoje augančios japoninė ir sachalininė reinutrės bei šalyje paplitę dėmėtasis elnias ir kanadinė audinė.

Vasara – tai aktyvus laukinių gyvūnų laikotarpis, kurio metu aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti atsakingais ir su laukiniais gyvūnais elgtis pagarbiai bei atsargiai. Ypatingą dėmesį šiuo metu reikėtų skirti ne tik dažniau sutinkamiems laukinių gyvūnų jaunikliams, bet ir didesniems gyvūnams, tarp jų – ir rudiesiems lokiams, kurių pasirodymas viešose ar gyvenamosiose teritorijose pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas. Raginame skinti šiuos augalus, nes tai yra invazinis augalas. Į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą įrašytas 2012 m., rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime.

Prieš porą savaičių Lietuvoje pradėjo plisti internautų dėmesį patraukęs įrašas, kuriame buvo galima matyti netikėtus Šilutės rajone esančiame ūkiniame pastate įsikūrusius svečius. Tai – šeši maži kukučiai, kurie pasirodė šalia įėjimo įrašo autorei vos pravėrus duris. Šis įrašas apie kukučius sulaukė gausybės reakcijų.

Kasmet Aplinkos apsaugos departamentas vykdo intensyvią saugomų teritorijų kontrolę, siekiant užtikrinti jų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Saugomos teritorijos, apimančios nacionalinius parkus, draustinius, rezervatus ir kitus vertingus ekosistemų tipus, yra itin svarbios dėl savo biologinės, kraštovaizdžio ir kultūrinio paveldo reikšmės. Pažeidimai šiose vietovėse gali turėti ilgalaikį ir negrįžtamą poveikį aplinkai.

Šiomis dienomis nepaliauja mirgėti naujienos apie vis užfiksuojamą Lietuvoje klaidžiojančią mešką. Ypač daug dėmesio ji sulaukė tada, kai savaitgalį buvo užfiksuota Vilniuje, ne vienas stebi, kas vyksta toliau ir koks likimas laukia laukinio gyvūno. Pateikiame jums vietų Vilniuje, kuriose buvo užfiksuota meška, žemėlapį. Pasitikrinkite, ar meška buvo užklydusi į jūsų gatvę – ši buvo užfiksuota daugybėje įvairių sostinės vietų.

Atvykus pasisvečiuoti į Biržų rajone esančią Almos Bačiulienės sodybą ne vienas jaustųsi taip, tarsi jau nukeliavęs į rojų. Įvairiaspalvė žiedų jūra, nematyti augalai ir iki tobulumo nupjauta veja – pirmasis vaizdas, pasitinkantis Almos sode. „Čia mano gyvenimas“, – trumpai sodą pristatė pašnekovė. Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais.

Padidėjus pranešimų skaičiui apie laukinius gyvūnus, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis gamtoje radus, atrodo, be tėvų likusį paukštelio ir žvėrelio jauniklį? Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti ir jiems tikrai reikia pagalbos.

Prieš kelias dienas Kėdainių rajone pasirodė įstabus reiškinys, kuris ne vieną privertė sustoti ir pakelti akis į dangų. Tai – sidabriškieji debesys, sudaryti iš smulkių snaigelių ir stebinantys savo nuolatiniu kitimu. Sidabriškuosius debesis Lietuvoje bus galima matyti iki liepos mėnesio pabaigos. Parodė visiems Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapyje buvo pasidalinta įstabiu dangaus reiškiniu – sidabriškaisiais debesimis.

Atėjus vasarai Lietuvos gyventojai dažnai skuba išnaudoti visus jos teikiamus malonumus – nuo iškylų prie ežerų ir žygių miškuose iki deginimosi saulėje pajūryje. Šeimos gydytojas pastebi, kad lietuviams daugiausiai pavojų vasarą kyla dėl per didelio noro atsipalaiduoti.

Pastaraisiais metais gamta siunčia vis aiškesnius signalus, jog klimatas mūsų pasaulyje nenumaldomai keičiasi. Gamtos fotografas ir stebėtojas Marius Čepulis pasakoja, jog klimato kaitos padarinius galime pastebėti ir Lietuvoje – atsiranda naujos gyvūnų, parazitų rūšys, o dalis mums įprastos augalijos pradeda atsitraukti iš Lietuvos. Pokyčiai vyksta taip greitai, kad gamta nespėja prisitaikyti, o to pasekmes jaučiame kiekvienas.

Antradienį socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos, kuriose virš Lietuvos miestų užfiksuoti įspūdingi debesų dariniai, primenantys iš dangaus kyšančius apvalius gumulėlius. Kaip skelbia meteorologijos platforma „Orai ir klimatas Lietuvoje“, tai – retas reiškinys, vadinamas Mammatus debesimis, dar žinomas kaip tešmeniškieji debesys. „Paprastai tokie įspūdingi debesys rodo, kad esate netoli gęstančios arba besitraukiančios nuo jūsų audros.

Menas ir gamta visada turėjo glaudų ryšį – daugybė menininkų pripažįsta įkvėpimo besisemiantys iš gamtos. Ieškantys autentiškų patirčių šiandien vis dažniau žvalgosi ne į didžiąsias miestų koncertų sales, žinomas galerijas ir meno centrus, o dairosi įdomių renginių, vykstančių mažuose miesteliuose ar net atokiuose Varėnos miškuose.   Šį savaitgalį, šeštadienį, iš Vilniaus geležinkelio stoties į Varėną styginių kvartetas išlydės Pasakojantį traukinį.

Šių metų gegužės šalnos Lietuvoje – beprecedentės: temperatūra kai kur nukrito net iki –10 laipsnių, o šaltis laikėsi daugiau nei dvi savaites. Ūkiuose fiksuojama neva iki 90 proc. žalos, o dėl susidariusios ekstremalios situacijos Lietuva ketina kreiptis pagalbos į užsienyje esančius fondus. Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbų įrašą, susijusį su netinkamu žaliųjų atliekų šalinimu. Specialistai primena, kad žolė, šakos ar piktžolės – tai ne tik nekaltos sodo atliekos, bet ir potenciali grėsmė gamtai, jei jos išmetamos bet kur. Mažeikiuose fiksuota net keletas pažeidimų, už kuriuos jau pritaikyta atsakomybė.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia pažvelgti į vieną paslaptingiausių ir rečiausių mūsų krašto varlių – raudonpilvę kūmutę. Ši nedidelė, vos kelių centimetrų ilgio varlytė stebina ne tik savo išvaizda, bet ir paslaptingu gyvenimo būdu. Nors ją sunku pastebėti, gamtos mylėtojai vis dar turi progą išgirsti jos skambų „kūmavimą“ pavasario vakarais.

Atšilus orams, gyventojai praneša susiduriantys su varnų išpuoliais – paukščiai puola žmones, augintinius. Tiesa, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus pažymi, jog šiuo metu yra varnų perėjimo metas, kada šie paukščiai būna agresyviausi.  Artėjant vasarai, gyventojai socialiniuose tinkluose dalinasi susiduriantys su agresyviomis varnomis.

Lietuvos miškuose fiksuojant vis dažnesnius rudųjų meškų pasirodymus, gamtininkai ragina vengti panikos: kaimyninėje Estijoje šių žvėrių šimtai, tačiau realios grėsmės žmonėms nekyla. Kartu primenama atsisakyti pasakų sukurtų stereotipų – vilkas nėra blogio įsikūnijimas, o višta geba spręsti sudėtingas užduotis, tad metas iš naujo įvertinti mūsų santykį su laukine gamta.

Socialiniuose tinkluose praskriejo žinia, kad gegužės 18 d. vakare Rietavo rajone buvo nušautas žieduotas bei paženklintas mažasis erelis rėksnys. Įvykio liudytojas, kuris paskelbė apie šią žinią, išreiškė nepasitenkinimą ir nori atkreipti visuomenės dėmesį. Augustas Raudonis prieš kelias dienas pranešė apie incidentą, įvykusį gegužės 18 d., kad vakare, Rietavo rajone, buvo nušautas mažasis erelis rėksnys.

Vakar Lietuvoje staiga pakilusi temperatūra ir danguje pasirodžiusi saulė leido daugeliui pasijusti tarsi prasidėjus vasarai. Gamta taip pat siunčia aiškius signalus – danguje sukinėjasi kregždės, ore skamba lakštingalų giesmės, o laukuose baltuoja peržydėjusios kiaulpienės. Bet ar tai reiškia, kad pavasaris jau baigėsi? Apie tai, kokius ženklus rodo gamta ir ko galime tikėtis artimiausiu metu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai sulaukė netikėtos žinutės – durpyno teritorijoje darbuotojai pastebėjo ant žemės gulintį ir šliaužiantį neįprastą paukštį. Kaip paaiškėjo, tai yra Lietuvoje retas paukštis – juodakaklis naras. Toks radinys specialistus ir nustebino, ir kaip reikiant pradžiugino – šis paukštis yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą ir jį išvysti pavyksta retam.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai ragina atsisakyti tradicijų per šventes: į orą neleisti balionų ir dangaus žibintų, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Paleisti į orą šventiniai atributai turi trumpalaikį efektą, bet neigiami padariniai aplinkai – ilgalaikiai. Balionai ir dangaus žibintai nusileidžia gamtoje: miškuose, pievose, vandens telkinių pakrantėse, o taip pat ir miestų teritorijose.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Prieš kelias dienas kaunietė Violeta pasidalijo nuotraukomis, kurios pakerėjo internautus ir parodė tikrą gamtos galią. Šiose nuotraukose įamžintas visterijos augalas, užaugęs per visą vieno iš Kauno daugiabučių ilgį. Įstabiomis nuotraukomis Violeta pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje. Šie vaizdai sužavėjo internautus ir šie puolė komentuoti po Violetos įrašu. Šis įrašas surinko daugiau nei 3,5 tūkst.

Kylančios energijos kainos, geopolitinis nestabilumas ir klimato kaitos iššūkiai vis dažniau verčia klausti: ar galime patys apsirūpinti energija, kuri būtų ir tvari, ir patikima? Ieškant atsakymo, vis daugiau dėmesio krypsta į giluminę Žemės šilumą. Nors geoterminė energija dažniausiai siejama su Islandija ar Italija, nedaugelis žino, kad ir Lietuva slepia šį švarų, stabilų bei vietinį energijos šaltinį.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbia informacija apie biologinės įvairovės išsaugojimą. Šįkart dėmesys skiriamas natūralioms pievoms ir ganykloms, kurios yra vertingos ne tik gamtai, bet ir kultūriniam kraštovaizdžiui. Departamentas informuoja apie nustatytą pažeidimą Kretingos rajone, dėl kurio buvo padaryta žala gamtai už 17,7 tūkst. eurų.

Visai neseniai buvo pastebėti į Lietuvą sugrįžę reti paukščiai – žalvarniai. Pranešama, kad jų Lietuvoje tėra likę 10 perinčių porų, jos aptinkamos Druskininkų apylinkėse. Ornitologai prašo visų nelikti abejingais ir pamačius pranešti apie pastebėtus žalvarnius. Užfiksuoti reti paukščiai Socialiniame tinkle „Facebook“ „Lietuvos ornitologų draugijos – Birdlife Lithuania“ puslapyje buvo pasidalinta džiugia žinia apie reto paukščio užfiksavimą.

Nors naktimis dar paspaudžia šaltukas, vis tik dienos metu galima matyti jau atbudusią gamtą. Ją išduoda ne tik sprogstantys medžių pumpurai ir pievose pasirodžiusios gėlės, tačiau taip pat ir atbudusi gyvūnija. Miškuose jau atbudę gyvūnai šiuo metu pasirodo visu savo grožiu, o miškuose įtaisytos kameros leidžia pamatyti, kaip dienomis ir naktimis ten verda gyvenimas bei stebėti laukinius gyvūnus jų natūralioje aplinkoje.

Šylant orams, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ kviečia gyventojus prisiminti atsakingo poilsio gamtoje taisykles. Pranešime pabrėžiama, kad daugelis žmonių, ilsėdamiesi prie vandens telkinių, dažnai pamiršta aplinkosauginius reikalavimus. Direkcija ragina saugoti gamtą ir laikytis nustatytų tvarkų, kurios padeda išlaikyti švarą bei kraštovaizdžio vientisumą.

Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje ne tik atrasite, bet ir pažinsite Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei jo gamtines ir kultūrines vertybes. Keliaujant pažintine trasa Jus lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai. Ėjimą ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis.

Visai neseniai Kamanų valstybiniame gamtiniame rezervate buvo užfiksuotas neįprastas vaizdas – mėlynos spalvos varlės. Jos pasirodė vandens telkinio pakrantėje, o patinėliai kurkdami viliojo pateles. Buvo dalijamasi, kad pavyko išgirsti mėlynų varlių „chorą“. Tai – išskirtinis pavasario reginys, kurį paskubėjusieji dar gali spėti išvysti ir išgirsti. Parodė mėlynas varles Socialiniame tinkle „Facebook“ Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas dalijosi balandžio pradžioje užfiksuotu vaizdu.

Šalies požeminio vandens stebėsenos rezultatai rodo neigiamą žmogaus veiklos poveikį – aptiktas padidėjęs nitratų, amonio, fosfatų kiekis, nustatyti vaistų likučių pėdsakai, pirmadienį pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Žmogaus veiklos pėdsakai vandenyje pastebėti, vykdant požeminio vandens stebėseną pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą 2024–2029 metams. „Požeminio vandens pokyčiai sunkiai pastebimi, bet reikšmingi.

Aplinkos apsaugos departamentas šių metų balandžio 1–birželio 21 dienomis organizuoja akciją „Aplinkosaugos sąlygos vandens telkiniuose“, kurios metu didelį dėmesį skirs Lietuvos vandens telkiniams ir aplinkosaugos reikalavimų laikymuisi, plaukiojant vandens transporto priemonėmis, bus organizuojami reidai.

Kovo 31 d. baigėsi 2024-2025 metų medžioklės sezonas. Pagal galiojančias medžioklės taisykles, visi medžiotojai privalo pristatyti per sezoną sumedžiotų kanopinių gyvūnų trofėjus – specialiai paruoštus ragus su kaukole – oficialiai registracijai ir apžiūrai.

Vakar Vilniaus universiteto mokslininkai buvo nepaprastai nustebinti aptikę 2021 metais registruotoje paprastojo taukiaus radavietėje daugiau kaip 500 vaisiakūnių. Šie grybai Lietuvoje – beveik išnykę. Mokslininkai negalėjo atsidžiaugti tokiu išskirtiniu radiniu. Turtinga radavietė Socialiniame tinkle „Facebook“ Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo įrašu, pranešančiu džiugią žinią apie Vilniaus universiteto mokslininkų atradimus.