Atrodo, kad žinių, kaip teisingai tvarkyti nuotekas, lietuviai nestokoja, nes 81,7 proc. respondentų, dalyvavusių rugpjūčio mėnesį Aplinkos ministerijos inicijuotame tyrime, atsakė, kad nevalytos nuotekos negali būti išleidžiamos į aplinką. Dar daugiau (87,3 proc.) tikino girdėję apie nuotekų tvarkymui teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nemaža dalis apklaustųjų (79,5 proc.) taip pat žino, kad buitinės nuotekos, patekusios į gruntinius vandenis ar dirvožemį, daro daug didesnę žalą nei prieš 30 ar daugiau metų, nes buityje naudojama daugiau ir stipresnių chemikalų, medikamentų ir kitų medžiagų. 66,9 proc. respondentų patikino žinantys apie šiandieninių nuotekų sudėtyje esančius cheminių medžiagų junginius, kurie yra labai agresyvūs ir daro žalą aplinkai.
Vis dėlto vienas iš apklausos rezultatų nustebino. Pasirodo, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų (63,3 proc.) nežino, kad į nuotekų rezervuarus surenkamos nuotekos privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis. Be to, privaloma rinkti ir nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.
Klaidų vis dar pasitaiko
Skuodo rajone veikianti vandentvarkos įmonė „Skuodo vandenys“ centralizuotą buitinių nuotekų tvarkymo paslaugą teikia šešiose gyvenvietėse. Pasak įmonės vadovo Huberto Valbaso, šiomis paslaugomis gali naudotis šiek tiek daugiau kaip pusė visų Skuodo rajono gyventojų.
„Jeigu skaičiuotume gyventojus, tai galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų turi apie 250 namų ūkių. Mieste beveik visi gyventojai yra prisijungę, o likusioji nedidelė dalis planuoja jungtis artimiausiu metu arba apskritai nesiruošia to daryti dėl nepalankios nuotekų tinklų padėties, lėšų trūkumo ar kitų priežasčių“, – pasakoja įmonės vadovas.
Beveik pusė (47,51 proc.) rajono gyventojų buityje susidariusias nuotekas tvarko individualiai. Labiausiai paplitęs jų tvarkymo būdas – nuotekų kaupimas talpose, tačiau, pasak H. Valbaso, vis dažniau pastarosios keičiamos į biologinius nuotekų valymo įrenginius.
„Iš esmės galima sakyti, kad gyventojai tvarkosi tinkamai, tačiau yra ir tokių, kurie daro tam tikras klaidas: naudoja persipildžiusias ir nesandarias nuotekų talpas, netinkamai eksploatuoja individualius nuotekų valymo įrenginius. Būtent dėl šių priežasčių netinkamai išvalytos nuotekos neretai patenka į aplinką“, – pasakoja pašnekovas.
Nuotekas būtina laiku išvežti
Tokias pačias gyventojų daromas klaidas mini ir Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas. Anot specialisto, atvejų, kai nuotekos į aplinką patenka netinkamai išvalytos, vis dar pasitaiko. Ir taip dažniausiai nutinka dėl gyventojų aplaidumo.
„Dėl to svarbu atkreipti gyventojų dėmesį ir priminti, kad individualiai tvarkant nuotekas neužtenka tik pasistatyti valymo įrenginį ar įsirengti kaupimo rezervuarus. Juos būtina ir prižiūrėti: valyti, stebėti, ar nepersipildė, ar neatsirado gedimų, nesandarumų. Taip pat privalu pasirūpinti, kad susikaupusios nuotekos būtų laiku ir periodiškai išvežamos. Be viso to, būtina sudaryti sutartis su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir turėti bei saugoti nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus“, – primena D. Žilėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
