Paskelbusi karą nelegaliam darbui, Valstybinė darbo inspekcija grasina naudoti ne tik taikias poveikio priemones, bet ir jėgos struktūras.
Nelegaliai įdarbinusieji žmones turi gyventi nuolatinėje baimėje, kad atvykę tikrintojai už tai skirs dideles baudas. Tačiau net ir jos nuo tokio žingsnio nesulaiko. Nelegalaus darbo atvejų žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose kasmet daugėja. Štai 2011-aisiais nelegaliai dirbančiųjų ūkiuose užfiksuota net 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais.
Neišvengiama nelaimių
Ūkininkė S.P. (pavardė redakcijai žinoma) įvairiems darbams atlikti savo ūkyje buvo pasamdžiusi R.J. Tačiau vieną dieną darbininkas įkrito į srutų duobę ir srutų maišytuve buvo mirtinai sužalotas. Tada paaiškėjo, kad ūkyje nebuvo laikomasi darbo saugos reikalavimų, be to, su tuo darbininku nebuvo sudaryta darbo sutartis.
Padėtis ūkyje apgailėtina. Apie tai galima spręsti ir pasidomėjus teismo procese dalyvavusiais liudytojais bei jų parodymais. „Nors ūkininkė pripažino, kad samdomas darbuotojas jos ūkyje dirbo, teismo posėdyje teigė neprisimenanti, kada tai buvo. Kodėl neprisiminė? Todėl, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Be to, tikino su darbininku, kuris vėliau žuvo, mažai bendravusi, tik mačiusi, kad tas žmogus buvo ūkyje“, – vartydamas bylos medžiagą citavo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius. Teisėjus ir tyrėjus ne mažiau stebino ir stulbino ūkininkės pakviesti nuo alkoholio apsvaigę liudytojai. Panašios pasekmės užfiksuotos Plungės rajone. Pradėtame arti žemės sklype stovėjo traktorius „Belorus“ su plūgo noragais, įsmigusiais į žemę, o šalia gulėjo negyvas traktorininkas, jo galva buvo sužalota. Paaiškėjo, kad žuvo nelegaliai dirbęs žmogus.
Dar viena nelaimė įvyko Panevėžio rajono ūkininko S.J. ūkyje. Jame dirbdamas nelegaliai 22-ejų vyras neteko abiejų rankų. Tiriant šį atvejį paaiškėjo, kad ūkyje dirbo ir daugiau nelegalių darbininkų.
Netikėti svečiai
VDI vadovas, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis sakė, kad nelegalaus darbo atvejų žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose kasmet daugėja: „Nuo 2009-ųjų iki 2011-ųjų nelegalaus darbo žemės ūkyje padaugėjo net 2,5 karto.“ Kodėl? Svarbiausią priežastį atskleidė J.Gricius: „Garsiai neskelbdami, pernai sukūrėme mobiliąsias grupes, kurios atlieka tik nelegalaus darbo kontrolę.“
Kaip tai vyksta? Paprastai tokie reidai vykdomi surinkus arba gavus patikimos informacijos apie nelegalų darbą. „Tačiau tokiems atvejams iš anksto rengiasi ir darbdaviai. Jie, ko gero, net moko nelegalius darbininkus, kaip tokiais atvejais elgtis. Todėl, pamatę mūsų darbuotojus, nelegaliai dirbantieji sprunka į visas puses, visų nesugauname. Žinoma, mes visa tai filmuojame, fotografuojame. Tačiau teisme ne visada pavyksta įrodyti, kad iš tikrųjų buvo dirbama nelegaliai“, – pasakojo J.Gricius.
Dėl minėtos priežasties pastaraisiais metais nelegalų gaudynes VDI vykdo pasitelkusi Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovus ir policijos pareigūnus. Toks bendradarbiavimas, pasak J.Griciaus, yra veiksmingesnis. Žinoma, reikia žmones ir įtikinėti, kad nelegaliai dirbti negalima, kad taip kenkiama kolegoms, valstybei, tačiau jau netolimoje ateityje nelegalaus darbo prevencijos politika Lietuvoje bus keičiama vadovaujantis Vakarų Europos šalių patirtimi, t. y. daugiau dėmesio bus skiriama vadinamosioms jėgos struktūroms. „Pavyzdžiui, Vokietijoje, vykdant tokias prevencines akcijas, pareigūnai blokuoja ištisus rajonus. Nelegalūs emigrantai tuoj pat deportuojami, išsiunčiami iš šalies. Taip ateityje reikės dirbti ir mums“, – pasakojo J.Gricius.
Darbo emigrantais nesidžiaugia
Kol kas Lietuvoje tarp nelegaliai dirbančiųjų daugiausiai yra šalies piliečių. Tačiau jau užtinkama ir darbo emigrantų. Jų ypač buvo padaugėję prieš krizę, 2008-aisiais. Pakaunėje įsikūręs ūkininkas Antanas „Valstiečių laikraščiui“ atvirai papasakojo apie liūdną patirtį nelegaliai samdant darbo emigrantus iš Kinijos. „Pirmuosius du mėnesius jie dirbo labai gerai. Jau svarsčiau galimybes juos įdarbinti legaliai. Tačiau po to jie pradėjo reikalauti, kad įdarbinčiau dar du jų tėvynainius. Sutikau, nes vyko statybos, darbų netrūko. Tačiau po mėnesio sulaukiau naujo reikalavimo įdarbinti dar penkis jų tautiečius. Tiek nebegalėjau įdarbinti, be to, buvau priverstas mažinti atlyginimus jau dirbantiems. Daugėjo priekaištų. Pagaliau vieną naktį sudegė ką tik pastatytas svirnas, o kinai iki ryto dingo kaip į vandenį“, – pasakojo ūkininkas.
Prieš krizę darbo emigrantais itin domėjosi ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nariai. Dažnai buvo diskutuojama dėl galimybių įdarbinti emigrantus iš Azijos šalių. Vienas ūkininkas net buvo nuvykęs į Turkmėnistaną. Kai pieno gamintojai išsiaiškino visus privalumus ir trūkumus, ketinimų atsisakė. Tiesa, vienas stambus pieno gamintojas vis dėlto pabandė pasinaudoti nelegalų darbo jėga.
Labai prastai rusų kalbą mokantys Turkmėnistano piliečiai Lietuvoje ištvėrė tik du mėnesius, nors atlyginimas, palyginti su gaunamu jų šalyje, buvo 10–15 kartų didesnis. Jų atsikratęs, apsidžiaugė ir ūkininkas, nes turkmėnai dirbo taip, kaip vaizduojama populiariame rusų humoro seriale „Naša Raša“. Ūkininkui arba kitam darbuotojui tekdavo darbo emigrantus mokyti elementarių darbų ir ypač laikytis švaros.
Talkininkai turi dirbti be atlygio
Lietuvoje tebeverda diskusijos dėl talkų apibrėžimo. Talkininkauti galima, tačiau VDI inspektoriai įspėja, kad tarp talkos ir nelegalaus darbo yra tarsi siauras takelis, iš kurio išsukus ūkininko laukia kaltinimas dėl nelegalaus darbo ir 3–10 tūkst. Lt bauda, o pakartojus pažeidimą – iki 20 tūkst. Lt. Pasak J.Griciaus, svarbiausias talkos požymis – ji turi būti neatlygintina, t. y. vykdoma nemokamai. „Talkoje reikia vengti išankstinio susitarimo dėl atlyginimo formos, dėl nuolatinio pobūdžio darbo, dėl darbo laiko režimo nustatymo, dėl paklusimo. Jei tokių požymių yra, o darbo sutartis nesudaryta, tokie santykiai jau gali būti laikomi nelegaliais“, – sakė J.Gricius.
Ar savaitę trunkantis akmenų rinkimas yra talka, ar nelegalus darbas? Labai dažnai ūkininkai VDI inspektoriams palengvina darbą prasitardami, kad su talkininkais susitarė atsilyginti tokia pat paslauga. Tačiau tokiu atveju talką jau galima vadinti nelegaliu darbu. Nesvarbu, koks atlyginimas – ar pinigais, ar natūriniais mainais. Mūsų pakalbintas VDI atstovas patarė galvoti praktiškai: jei kontrolieriai jus užklups talkos metu, tai talkininkai vienu balsu turi patvirtinti, kad joks atlyginimas nenumatytas, darbas nenuolatinis, darbo laikas irgi nenumatytas, t. y. talkininkai pradeda ir baigia talkininkauti kada nori. Tik tokiu atveju kontrolieriai jūsų neapkaltins, kad suorganizavote nelegalų darbą.
Leiskite įdarbinti greitai ir legaliai
Romualdas Kubaitis, Lietuvos ūkininkų sąjungos Anykščių r. skyriaus pirmininkas
Nelegaliam darbui, žinoma, nepritariu. Tačiau vien drausminėmis priemonėmis šios blogybės neįveiksime. Reikia tobulinti įstatymus. Daugelis ūkininkų tikrai norėtų, kad visi samdomi darbuotojai būtų įdarbinami laikantis įstatymų. Tačiau įstatymų leidėjai turi labai atidžiai įvertinti visas aplinkybes. Pavyzdžiui, visi žinome, kad laikiniems darbams atlikti tenka samdyti ne itin drausmingus žmones. Štai ūkininkas tokį įdarbina, o tas, padirbęs kelias dienas, nebeateina į darbą – užgeria ar atsiranda kitų priežasčių. Ką daryti? Turėtume fiksuoti pravaikštą ir tą žmogų atleisti iš darbo. Visi žinome, kiek laiko ir jėgų tokie dalykai atima. Gal verta paieškoti kitų išeičių? Štai Lietuvos ūkininkų sąjungos posėdžiuose ne kartą svarstėme ir siūlėme įteisinti sistemą, kai ūkininkas darbdavys galėtų teisiškai įdarbinti žmogų vienai ar kelioms dienoms. Ateina toks žmogus į darbą – atplėšiu tos dienos darbo čekio šaknelę, ateina į darbą kitą dieną – atplėšiu antrą šaknelę. Tačiau valstybės institucijų atstovai sako, kad ir tokiais atvejais išliktų galimybė sukčiauti. Išliktų. Tačiau jei keli sukčiauja, kodėl turime kentėti visi, dirbantys ir norintys dirbti sąžiningai?
Albinas ČAPLIKAS
