Euro zonos užkampyje esanti Suomija per skolų krizę buvo beveik užmiršta, bet šiuo metu ji privertė ekonomistus ir finansininkus pakelti akis nuo Pietų į Šiaurę, mat Suomijos valdžios atstovai vis garsiau užsimena apie galimybę palikti euro zoną.
Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pagrasino prieš apmokant kitų šalių skolas palikti euro zoną. Šalies užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad Suomija svarsto apie galimybę išeiti iš euro zonos. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir žymusis ekonomistas Nourielis Roubini, papunkčiui surašydamas, kodėl Suomijai reikėtų palikti euro zoną.
Euro zonos atsiskyrėlė
Iš tiesų Suomija yra ideali kandidatė atsiskirti nuo bendros valiutos sąjungos. Šalis yra gana izoliuota nuo euro zonos branduolio. Iš vienos pusės ją supa Rusija, iš kitos – euro neįsivedusios Skandinavijos valstybės. Du trečdaliai Suomijos užsienio prekybos vyksta ne su euro zonos šalimis.
Dėl to Suomiją mažai veikia euro zonos bėdos ir ji yra vienintelė monetarinės sąjungos valstybė, galinti pasigirti aukščiausiu AAA skolinimosi reitingu trijose pagrindinėse reitingų agentūrose.
Suomijai mažai turi įtakos euro zonos branduolio problemos, bet ji turi padėti probleminėms šalims. Pagalbos kaina didelė. Suomija turės į Europos stabilumo mechanizmo fondą sumokėti 12,6 mlrd. eurų (43,5 mlrd. litų) – tai sudaro apie 6 proc. jos BVP.
O Suomijai šiuo metu ir taip nelengva. Anot „Statistics Finland“, šalies ūkis antrą šių metų ketvirtį susitraukė apie 1 proc. Suomijos deficitas siekia 6,6 mlrd. eurų (22,7 mlrd. litų) ir valdžia planuoja tiek padidinti mokesčius, kad galėtų į biudžetą surinkti papildomus 1,3 mlrd. eurų (4,45 mlrd. litų) ir išlaidas apkarpyti 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų).
Negana to, pagrindinis Suomijos prekių ženklas „Nokia“ išgyvena blogus laikus ir iškėlė iš šalies visas savo gamyklas. Taip pat silpsta Suomijos popieriaus ir metalo pramonė. O, pasak N. Roubini, tolesnė narystė euro zonoje Suomijai gali kainuoti nuo 10 iki 15 proc. jos BVP.
Padėtų visai euro zonai?
Tiesa, brangesnė Suomijos markė pažeistų Suomijos eksporto konkurencingumą, bet N. Roubini teigia, kad suomiai galėtų markę susieti su euru ir taip išlaikyti jį pigų bei reguliuoti jo kainą.
Kita išėjimo iš euro zonos problema – neaišku, ar išėjus iš euro zonos netektų palikti ir Europos Sąjungos. Tačiau suomiai visada gali pasirašyti laisvos prekybos susitarimą, kuris leistų prekiauti panašiomis sąlygomis, kaip būnant ES nare.
Suomiai piktinasi, kad periferijos šalys nesilaikė pažadų prižiūrėti savo finansus, kai stojo į euro zoną. Suomija išgyveno krizę dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tačiau susitvarkė pati. Be to, populiarios Suomijos euroskeptikų partijos „Tikrieji suomiai“ lyderis Tomi Soini aiškina, kad euro zona negali būti tokia, kokia yra dabar. Arba pietinės, arba šiaurinės valstybės turi atsiskirti.
Šalies išėjimo iš euro zonos perspektyva apsidžiaugė ir Vokietijos euroskeptikai. Esą Suomija sulaužytų egzistuojantį tabu šalims kreditorėms išeiti iš euro zonos ir Vokietijai būtų lengviau sulaužyti moralinius įsipareigojimus Europai.
Vokietijos išėjimas iš euro zonos yra laikomas vienu iš krizės sprendimo būdų. Pasitraukus didžiausiai ir stipriausiai euro zonos ekonomikai euras nuvertėtų, Vokietijos markė pabrangtų ir Europos periferija atgautų konkurencingumą eksporto rinkoje.
Išeiti ar likti
Suomių visuomenė niekada nesirinko, ar nori būti euro zonoje. „Ir Švedija, ir Danija rengė referendumus dėl euro ir abi pasakė „ne“. Mums niekada nebuvo leista balsuoti“, – „The Telegraph“ sakė T. Soini.
Neseniai MTV3 ir „Aamulethi“ atlikta apklausa rodo, kad 44 proc. gyventojų nori tokio referendumo. Kol kas tik 17 proc. tikisi, kad Suomija išeis iš euro zonos, tačiau net 66 proc. norėtų, kad šalis išvengtų tolesnės finansinės atsakomybės, net jei tai reikštų euro zonos žlugimą.
Kad ir kokia būtų Suomijos plačiosios visuomenės nuomonė euro atžvilgiu, verslui geriau, kad šalis liktų euro zonoje. Euras suteikė Suomijai galimybę pigiau skolintis didžiosiose finansų rinkose nei Suomijos markės laikais.
Suomijos premjeras Jyrki Katainenas „Reuters“ teigė iš šalies verslo lyderių girdėjęs, kad jie eurą laiko naudingu Suomijai. „Kalbant su pramonininkais ir verslininkais, jie teigia esantys patenkinti stabilumu, kurį užtikrino euras“, – sakė jis.
Galų gale Suomija yra maža, 5,4 mln. gyventojų turinti, šalis ir jai naudingiau būti sąjungoje. „Tokia maža šalis kaip Suomija visada bus iš dalies valdoma išorinių jėgų, – „Reuters“ sakė Timo Korkeamaki, Hankeno ekonomikos mokyklos profesorius. – Jei esi euro zonoje, bent jau turi daugiau kontrolės nei būdama maža šalis su maža valiuta.“
Kita vertus, jei Suomijos ekonomika neatsigaus, jai pačiai gali kada nors prireikti euro zonos narių pagalbos. „Euras yra draudimo schema. Suomijai ateityje gali reikėti pagalbos, o dabar – mūsų eilė padėti“, – „Reuters“ aiškino Pasi Kuoppamaki iš banko „Sampo“.
Dėmesio sulaukė
Suomija jau seniai prieštarauja daugeliui euro zonos krizės gelbėjimo būdų. Ji grasino vetuoti siūlymą ESM išpirkti įsiskolinusių valstybių obligacijas, reikalavo garantijų savo paramos daliai, skirtai Ispanijos bankams, priešinasi skolos pasidalijimui ar bankų sąjungai ir, žinoma, diskutuoja apie išėjimą iš euro zonos.
Net jei šios diskusijos yra tik tuščios šnekos, jos padėjo Suomijai. Ja ne tik susidomėjo žiniasklaida, padedanti išreikšti Suomijos požiūrį į euro zonos krizę, bet ir susiviliojo investuotojai. Šie pradėjo pirkti Suomijos obligacijas tikėdamiesi, kad Suomija susigrąžins brangesnę markę ir jie galės pasipelnyti iš denominuotų obligacijų.
FAKTAI: Suomijos ekonomika
Suomija prie bendros valiutos sąjungos prisijungė 1999 metais.
Pasak Pasaulio ekonomikos forumo, ji yra ketvirta konkurencingiausia šalis pasaulyje
Pagrindiniai Suomijos prekybos partneriai – Švedija, Vokietija, JAV, Nyderlandai, JK ir Kinija
2012 m. prognozuojamas BVP augimas – nuo 0 iki 1 proc.
1990-aisiais Suomiją ištiko bankų krizė, ūkis susitraukė 13 proc., o bankų gelbėjimas mokesčių mokėtojams kainavo 8 proc. BVP
G. Jankaitytė
