Kitąmet atlyginimai augs vidutiniškai 2,5 proc., skelbia tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimo rezultatai. Specialistai tikina, kad tokio vangaus padidėjimo dirbantieji nepajusią: infliacijai pasiekus 3 proc., didesnis atlyginimas reikš nepakitusią perkamąją galią, o simbolinis algos didinimas tik laikinas – ketvertą metų mažėjant realiam darbo užmokesčiui, diržų veržimosi sezonas turi baigtis. Tikėtina, kad tai įvyks kartu su geresne situacija Euro zonoje.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad ketinimai darbo užmokestį didinti 2,5 proc. ar 3 proc. stebina ir dabartinėmis ekonomikos sąlygomis atrodo konservatyvūs: tinkamas dydis turėtų viršyti 3 proc. ribą. Esą tik geriausius rezultatus pasiekę įmonių darbuotojai galės tikėtis žymesnio atlyginimo padidėjimo.
Pustrečio procento darbuotojai nepajus
„Mes prognozavome ir tebeprognozuojame, kad kitąmet atlyginimai augs maždaug 4,5 proc, tokį augimą pateisintų darbo našumo augimas. Tačiau panašu, kad darbdaviai, vienavertus, nejaučia didelio spaudimo didinti darbo užmokestį, nes išlieka aukštas nedarbo lygis ir lengva pasakyti: negaliu tau padidinti darbo užmokesčio, jei nesutiksi dirbti už tiek, tikrai atsiras bedarbių, kurie galės. Ir aišku, kad tik labai aukštos kompetencijos ir retesnių specialybių darbuotojai, turintys derybinę galią, gali diskutuoti su darbdaviu“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, besitęsianti euro zonos skolų krizė nėra vien darbdavių pretekstas pasiteisinti, o iš tiesų lemia atsargumą kurti naujas darbo vietas ir didinti atlyginimus. N. Mačiulio teigimu, realus darbo užmokestis mažėja jau ketvertą metų, o tai kenkia pačioms organizacijoms: darbo našumas, kad ir dirbtinai, mažėja, todėl nežymus, simbolinis jo kėlimas užtruks tik laikinai.
„Kai matysime šviesesnę ir aiškesnę euro zonos ateitį, nebeliks baimių, kad Europą vėl gali sukaustyti recesija ir nuvilnyti iki Lietuvos, manau, kad bus tikras šampano kamščio efektas ir tie atlyginimai turėtų augti bent dvigubai sparčiau, nei auga šiemet“, – prognozavo N. Mačiulis.
Ekonomistas sakė jau keletą metų pastebintis tendenciją, kad darbdaviai dėl nepalankios mokestinės aplinkos ir naštos dirbančiajam ieško ir kitų būtų darbuotojams paskatinti: siūlo sveikatos draudimą, tarnybinį automobilį.
„Galimybės didinti atlyginimus yra, bet reikia suprasti, kad dabartinis laikotarpis individualus: jie priklauso ne tik nuo specialybės, bet ir nuo pasiekimų, nes būtent tokiu pagrindu yra keičiami atlyginimai, ir tik kai kurios tarptautinės kompanijos laikosi pasaulinės praktikos, kai nusprendžia jog vienais ar kitais metais visų darbuotojų atlyginimai didės keliais procentais“, – sakė jis.
Didesnis atlyginimas už realią vertę
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad atlyginimai turėtų būti keliami tik privataus sektoriaus darbuotojams, o įmonės didesnius atlyginimų biudžetus sudaryti turėtų atsižvelgdamos į savo pelno normą.
„Pažiūrėkime, kaip atrodo mūsų užsienio prekyba: daugiau pravalgome negu uždirbame. Importo ir eksporto santykis lieka beveik toks pats, tai rodo, kad turime elgtis apdairiai, nes atlyginimų didinimas tiesiogiai paveiks ir didesnį importo antplūdį į mūsų mažmeninę rinką su visomis pasekmėmis“, – aiškino jis.
Anot jo, tikslinga kelti atlyginimus viduriniosios grandies vadovams ir specialistams, ypač gamybos, eksportuojančių sektorių darbuotojams.
„Ypatingai, sakyčiau, reikia didinti žmonėms dirbantiems technologijų srityje, o ne vadybininkams, kurie neaišku ką dirba, koks jų veiklos efektyvumas. Tiems, kurie kuria realią ekonomiką ir stiprina eksporto didėjimą. Tai čia manau būtų logiška ir be didelių pasekmių šalies ūkiui. Kalbant apie bankinį, draudimo sektorių, jie su ekonomika turi labai virtualų, netiesioginį ryšį. Nemanau, kad šitam sektoriui reikėtų didinti atlyginimus, nes paslaugų sektorius didina produktų savikainą, įeina į produktų kainą“, – aiškino jis.
Šiemet atlyginimus kėlė dauguma
N. Mačiulio teigimu, atlyginimai didėjo visų sektorių atstovams: simboliškai jie augo paslaugų sektoriuje, valstybinių institucijų darbuotojams, o sparčiau – apdirbamojoje gamyboje ir transporto sektoriuje: į eksportą orientuotose sektoriuose gamybos apimtys jau viršijo prieš krizę buvusį lygį.
Anot „Hay Group“ vadovės Baltijos šalims Nedos Songin, darbdaviai jau dabar susiduriantys su Vakarų Europoje gaja problema – kova dėl talentų darbo rinkoje, o jei į raginimą kelti užmokestį pažiūrės atsainiai – vėliau tik dar daugiau turės investuoti siekiant išlaikyti darbuotojus ir didinti jų darbo efektyvumą.
„Hay Group“ tyrimo duomenimis, kitąmet labiausiai atlyginimai ir toliau kils farmacijos ir IT sektoriaus atstovams. Šiemet, atlyginimus pakėlė 68 proc. lietuviškų įmonių.
Gabija Sabaliauskaitė
