Ekonominis sunkmetis verčia žmones ne tik skaičiuoti kiekvieną savo centą, bet ir stebėti valstybės skolą - internetinėje erdvėje sukurtas skaitiklis sukasi pašėlusiu greičiu ir skelbia, kad mūsų šalis jau skolinga net 27 mlrd. litų.
Finansų ministerija teigia, kad tiklalapyje www.2g.lt skelbiami valstybės skolos skaičiai esą nepagrįsti, o skolos skaičiavimo mechanizmas neva neatspindi tikrovės.
Tuo metu ekspertai jau yra apskaičiavę, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas 2009-ųjų spalio pabaigoje buvo skolingas po bemaž 8 tūkst. litų. Analitikai piktinasi, kad valstybė skolinasi pinigus "pravalgymui", nes lėšos nepanaudojamos investicijų pritraukimui, naujų darbo vietų kūrimui, verslui skatinti, o tik bandoma lopyti kiauras skyles socialinėje srityje.
Nekaupėme rezervo
Finansų ministerijos (FM) specialistai "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad minėtame tinklalapyje veikiantis valstybės skolos skaitiklis neva neatspindi tikrovės.
"Skolos atveju bėgantys skaičiai gal ir intriguoja, tačiau prasilenkia su realybėje naudojama apskaitos sistema ir apskritai skolos grąžinimo principais, tad imti už gryną pinigą jų tikrai nederėtų. Tai - tiesiog programuojamas informacinių technologijų sprendimas, skirtas dėmesiui atkreipti.
Iš tikrųjų negalima nepajudinamai "pririšti" skolos skaičiaus prie laiko mechanizmo į vieną ar kitą pusę ir dar sekundžių tikslumu: skolos grąžinamos skirtingais terminais (tikrai ne kiekvieną dieną) priklausomai nuo vertybinių popierių išleidimo datos, emisijų trukmės, palūkanų normų", - toks FM oficialus atsakymas.
Anot valdininkų, skolinamasi ne tam, kad būtų skolinamasi, o tam, kad valstybė galėtų suteikti paslaugas visuomenei bei vykdyti finansinius įsipareigojimus.
FM duomenimis, valdžios sektoriaus arba valstybės skola 2009 m. trečio ketvirčio pabaigoje buvo 24,632 mlrd. litų arba 27,1 proc. prognozuojamo praėjusių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Paklausus apie tai, kiek sumokama palūkanų, specialistai teigė, jog šie skaičiai kiekvienais metais kinta ir jų dydis priklauso nuo įsipareigojimų sumos, skolinimosi kainos. Pavyzdžiui, 2009 m. buvo sumokėta 848,5 mln. litų palūkanų.
FM atstovai negalėjo pasakyti, kiek vienam gyventojui per metus reikia sumokėti valstybės skolos ir palūkanų, nes "skelbiant statistiką vadovaujamasi tarptautiniais standartais, kuriuose tokio pjūvio nėra".
Jų teigimu, dabartinį Lietuvos skolinimosi poreikį iš esmės lemia tai, kad ekonomikos augimo laikotarpiu mūsų šalis nesukaupė lėšų rezervo, o 2006-2008 m. priimtais sprendimais iš laikinų pajamų buvo numatytos naujos nuolatinės išlaidos - daugiausiai socialinės ir sveikatos apsaugos srityse.
Europos Komisijos pernai rudens prognozėmis, visų 27 Europos Sąjungos valstybių skolos vidurkis 2009 metais sudarys 73 proc. BVP, tuo tarpu numatoma Lietuvos valstybės skola 2009-aisiais - apie 27 proc.
"Vakarų ekspresas" ministerijos taip pat pasiteiravo, kodėl valstybė skolinosi labai aukštomis palūkanomis ir nesikreipė į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kuris, tiesa, dalinai atimtų nepriklausomybę dėl privalomų veiksmų mažinant išlaidas.
"Palūkanų normas nulemia objektyvūs su rinka susiję veiksniai: investuotojų pasitikėjimas bei galimybės, bendra ekonominė padėtis, "laisvų" pinigų kiekis rinkoje, ir panašiai. Tarptautinės finansų institucijos ir kiti investuotojai teigiamai vertina dabartinės Vyriausybės politiką mažinant biudžeto deficitą.
Sėkmingai ir už palankesnes nei rinkos sąlygas buvo pasiskolinta iš tokių tarptautinių finansų institucijų kaip Europos investicijų, Europos Tarybos vystymo ir Šiaurės investicijų bankai. Jų lėšomis finansuojami arba bendrafinansuojami investiciniai projektai, prisidėsiantys ir prie ekonomikos skatinimo", - teigiama FM atsakyme.
Seimūnų mintys
Buvęs finansų ministras, dabartinis parlamento Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius akcentuoja, kad valstybė vis daugiau skolinasi iš bankų - ir vietos, ir užsienio kapitalo.
"Reikėtų kelti klausimą, kiek valstybė gali skolintis apskritai. Yra valstybių, pavyzdžiui, Italija, Belgija, Japonija, kurių skolos viršija 100 procentų jų BVP, tačiau jos nebankrutuoja. Jauna Lietuvos kredito istorija nėra bloga, bet dabar šalies skolos auga bauginamais tempais", - sakė jis.
Seimo nario manymu, teoriškai skolintis pagal Mastrichto kriterijų, nulemiantį, ar šalis gali įsivesti eurą, Lietuvai dar galima.
"Mano nuomone, skolintis reikės ir toliau. Valstybės išlaidos "pravalgymui" didės, tačiau laukiamų pajamų dėl taupymo dar nebus. Pagerėjus eksporto rodikliams darbdaviai pradinių neskubės kurti naujų darbo vietų ir kelti atlyginimų, kol neįžvelgs tendencijos tvarumo", - prognozavo politikas.
Jo manymu, valstybei reikėjo skolinti ne iš bankų, o iš TVF.
"Valdžios skolinimasis turi ir neigiamą šalutinį poveikį - valstybė iš kreditų rinkų stumia privatų verslą, blogina jo galimybes skolintis. Valdžios skolinimasis didina valstybės skolą ir užkrauna skolos grąžinimo naštą tiems, kurie mokės mokesčius ateityje. Reikšmingai išaugus valstybės skolai gali tekti mokėti didesnes rizikos premijas, gali pabrangti skolinimasis ne tik valstybei, bet ir privačiam sektoriui", - teigė jis.
Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas akcentavo, kad palyginti su kitomis Europos valstybėmis ar JAV, Japonija, Lietuva dar nėra prasiskolinusi.
"Savu laiku mūsų valstybė prisiėmė pernelyg daug socialinių įsipareigojimų, kurių nebegalėjo vykdyti, tad tenka skolintis. Yra tokia auksinė taisyklė: kai vyksta ekonominis pakylėjimas - taupyk, kai nuosmukis - leisk pinigus. Tačiau mes darėme atvirkščiai. Tokias taisykles išmokti būtina. Dabar reikia sukurti strateginį planą 20-30 metų į priekį. Žmonės suprato, kad vargas būna vargingesnis, o skurdas - skurdesnis. Pamoką gavo ir politinės partijos", - dėstė politikas.
"Skolos augimas stulbina"
Kaetana LEONTJEVA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė:
Valstybės skola auga gąsdinančiu mastu. 2009 metų spalio 31-ąją centrinės valdžios skola sudarė 26,3 milijardo litų. Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas spalio pabaigoje buvo skolingas po bemaž 8 tūkstančius litų. Beje, vos mėnesiu anksčiau - rugsėjo pabaigoje - kiekvieno iš mūsų skola sudarė mažiau nei 7 tūkstančius litų, tad skolos augimo tempas yra stulbinantis. Padėtis ateityje negerės: Finansų ministerijos teigimu, šių metų pabaigoje valstybės skola gali sudaryti 40 procentų prognozuojamo BVP. Jei ji ir toliau augs tokiu tempu, labai greitai viršysime Mastrichto kriterijų - 60 procentų nuo BVP. Išeitis - ir toliau karpyti biudžeto išlaidas.
"Skolintis - nieko blogo"
Julius VESELKA, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas:
Lietuviai tradiciškai labai bijojo skolintis ir tame mato didelius pavojus. Bet realiai istorijoje visada daugiausia pralošdavo tie, kurie taupė. Dabartinė krizė suveikė kitaip, bet pasiskolinus yra mažiau pavojų negu ilgą laiką taupant.
Bendra Lietuvos skola yra viena iš mažiausių skolų tarp Europos Sąjungos valstybių. Labiausiai prasiskolinusi pasaulyje valstybė yra JAV. Bet tai nieko neatbaido ir į tą šalį gyventi veržiasi viso pasaulio piliečiai. Taigi, Lietuva dar gali daug skolintis, bet protingai.
Kitokių racionalių variantų be skolinimosi nėra. Jei nesiskolintume, žlugdytume vidaus rinką, didintume bankrotų skaičių, dar labiau vytume žmones iš Lietuvos ir sukeltume chaosą valstybėje. Dėl skolinimosi mes nesame jokioje bedugnėje, tik nereikia taip nepagrįstai skolintis, kaip skolinosi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.
Investuotojai moka skaičiuoti pinigus, jie politiniais lozungais nesigundo. Manau, kad terminas "skolinasi pravalgymui" yra netikslus. Rinkos ekonomika ir yra vartojimo ekonomika. O žmogus pirkdamas prekes skatina ekonominį augimą. Svarbu, kad būtų "valgomos" Lietuvoje pagamintos prekės ir paslaugos. Bet tam reikalinga kitokia ekonominė politika nei vykdo dabartinė Vyriausybė. Pirmiausia reikia Lietuvoje atkurti klasikinį centrinį banką. Tokie bankai skolina pinigus savo vyriausybėms, o Lietuvos bankas to negali padaryti, nors realiai nepablogindamas formalaus lito stabilumo sąlygų jis galėjo pigiai paskolinti iki 44 milijardų litų. Taigi užsienyje skolintis būtų reikėję ženkliai mažiau.
Labai madinga aiškinti, kad skolintis reikia ne "pravalgymui", o investicijoms. Bet atleiskite, visi norime rinkos ir tvirtiname, kad viskas, ką daro valstybė ekonomikoje yra blogai, ir todėl viską parduodame arba atiduodame privačiam kapitalui. Jeigu norime liberalios rinkos, tai tiesioginėmis investicijomis ir turi rūpintis privatus kapitalas. Bet jis, kaip rodo praktika, tai gerai daryti nesugeba. Vadinasi, reikia keisti liberalų ekonomikos modelį į valstybės reguliuojamos mišrios ekonomikos modelį. Į tokį ekonomikos modelį, kur valstybinis kapitalas užima pakankamai gana ekonomikos dalį
Denisas NIKITENKA