Klimpstantieji į skolų liūną galės miegoti truputį ramiau - šalies valdžia ruošiasi nuo 7 iki 15 tūkstančių litų padidinti skolos ribą, kurią viršijus pinigų išieškojimas nukreipiamas į paskutinį būstą.
Tokį Civilinio proceso kodekso pakeitimą inicijavęs ir parengęs Seimo narys Kęstutis Daukšys šį žingsnį motyvuoja tuo, kad daugėja atvejų, kai už įvairius įsiskolinimus - komunalines paslaugas, vartojimo kreditus ar lizingo bendrovėms negrąžintas paskolas - žmonių turtas parduodamas iš varžytinių.
Teisingumo ministerijos Personalo ir komunikacijos departamento Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Rūtos Spulginaitės teigimu, Vyriausybei pateiktoje savo išvadoje ministerija iš esmės pritarė siūlymui skolą išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršytų penkiolika tūkstančių litų.
"Toks sprendimas motyvuotas siekiu sudaryti didesnę įsiskolinusių asmenų apsaugą", - teigė ji.
Buvo siūloma įstatymu įtvirtinti ir naują nuostatą, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu galėtų nustatyti dvejų metų terminą, kad nebūtų išieškoma iš vienintelio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Ši nuostata būtų taikoma ir atvejams, kai vienintelis butas ar gyvenamasis namas yra savanoriškai įkeistas ir kreditorius reikalauja vykdyti neginčijamus įsipareigojimus.
Tačiau, anot R. Spulginaitės, Teisingumo ministerijos nuomone, šiuos tikslus iš esmės galima pasiekti galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Be to, pritarus šiam siūlymui, būtų pažeidžiama skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra, taip pat galėtų kilti neigiamas poveikis valstybės paskolų rinkai.
Dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Vyriausybė yra pateikusi pažymą Seimui, ir toliau šie siūlymai jau bus svarstomi Seime.
Tiesa, skolų našta dabartiniams skolininkams priėmus įstatymo projektą nepalengvės, nes skolos ribą ketinama padidinti tik po jo priėmimo įsiskolinusiems žmonėms.
"Galės ilgiau piktnaudžiauti"
Virginijus ZUTKIS, AB "Klaipėdos energija" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius:
Daugiabučiame name nutraukti šildymo negalima. Padidinus skolos ribą susidarys galimybės kai kuriems žmonėms piktnaudžiauti. Tiesa, dauguma vis dėlto nenori būti skolininkai, taigi daugeliu atvejų sprendimas padidinti skolos ribą įtakos neturės, o jeigu asmuo bus piktybinis, jam bus leidžiama ilgiau piktnaudžiauti nenukreipiant skolos išieškojimo į paskutinį būstą.
"Problema - nedarbas"
Daiva DRUNGILIENĖ, AB "Klaipėdos energija" Skolų valdymo grupės vadovė:
Šilumos vartotojai pradėjo suprasti, kad skolos niekur nedings, neišnyks, kad laiku nemokėti nenaudinga, nes skaičiuojami delspinigiai, tenka apmokėti teismines ir antstolių išieškojimo išlaidas. Problema - nedarbas, skolininkai teigia, kad laiku neišmokamos netgi bedarbio pašalpos.
Didžiausios skolos yra socialinio būsto nuomininkų. Tokias skolas labai sunku išieškoti, nes įsiskolinę socialinio būsto nuomininkai dažniausiai neturi jokio turto. Tokiems skolininkams šiuo metu taikomas laikinas karšto vandens tiekimo nutraukimas. Analizuojamas kiekvienas konkretus atvejis - kiek suvartoja karšto vandens, ar laiku praneša, ar iš viso nedeklaruoja skaitiklių rodmenų, o svarbiausia, ar bent stengiasi susitvarkyti dokumentus gauti kompensacijoms, ar tik įsiskolinimą ignoruoja ir piktybiškai vengia mokėti.
AB "Klaipėdos energija" šiemet rugpjūčio 1 d. už suvartotą šilumos energiją gyventojai, biudžetinės įstaigos, pramonė, uždarosios akcinės bendrovės ir kiti yra įsiskolinę 13 mln. Lt (7 870 skolininkų). Šiuo metu skolininkų mažėja. Panašios tendencijos pastebimos kiekvienais metais prieš naują šildymo sezoną.
"Išimčių yra ir dabar"
Dovilė SATKAUSKIENĖ, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja:
Tokį valdžios žingsnį vertiname teigiamai, bet su kai kuriomis išimtimis. Didesnė apsauga žmogui visada yra gerai, bet kad nebūtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti. 15 tūkst. litų - labai didelė suma. Kartais tokios ypač palankios sąlygos susidaryti dideliam įsiskolinimui riboja išieškotojo teises. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir skolininko sąžiningumo.
Ir dabar Civilinis kodeksas numato išimtis, t. y. jeigu skola yra susidariusi už komunalines paslaugas, teismas gali nuspręsti, kad ji nebūtų išieškota iš paskutinio šeimos būsto, kuriame ji gyvena, atsižvelgdamas į vaikų bei kitų asmenų socialinę padėtį ir interesus. Taip, tokių atvejų mūsų praktikoje yra buvę. Tokia tvarka yra efektyvi, kai skola susidaro už komunalines paslaugas, nes jos yra gana brangios, tačiau kai žmogus prasiskolina, pavyzdžiui, už automobilį, o iš jo negalės išieškoti... Taip neturėtų būti.
Prieš keletą metų skolos riba jau buvo padidinta nuo 3 iki 7 tūkst. litų.
Beje, antstoliai nepastebi, kad daugėtų varžytinių.
"Bankai neiškeldina"
Stasys KROPAS, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Mes nesvarstėme šios problematikos, nes nematome didelės problemos. Gal bankai dar nėra to pakankamai įvertinę, bet apskritai tai nėra aktualu. Kiek žinote atvejų, kad bankas būtų iškeldinęs iš būsto? Turbūt tokių ir nėra. Stengiamasi paskolą restruktūrizuoti, rasti su klientu supratimą. Varžytinės, teismai bankui nėra naudinga, nes tokiais atvejais uždirba tik tarpininkai.
Rūpestis dėl skolos ribos padidinimo didesnis yra greitųjų kreditų bendrovėms. Joms nerūpi, koks tai yra klientas, joms tik rūpi susigrąžinti negautas pajamas. Šioms bendrovėms išieškoti skolas iš klientų bus sunkiau, finansinė drausmė gali pašlyti.
Giedrė NORVILAITĖ
