kęstutis daukšys

Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) šeštadienį suvažiavime rinks partijos pirmininką. Dabartinis partijos lyderis Gediminas Kirkilas informavo BNS sieksiantis šių pareigų kartu su dar septyniais kandidatais. Tai – Andrius Palionis, Rimantas Sinkevičius, Jonas Pinskus, Rasa Miškinytė, Kęstutis Daukšys, Andrius Šedžius bei Ritas Vaiginas. „Metai buvo sudėtingi, kupini iššūkių, sumažėjo galimybės bendrauti su visuomene gyvai.

Aštrus ir tvirtas žodis bei griežta pozicija svarbiausiais šalies klausimais – turbūt už tokius prezidentavimo bruožus lietuviai prisimins pirmąją moterį Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Per 10 metų prezidentavimo šalies vadovė ne tik nevengė pastatyti į vietą prisidirbusių politikų, bet ir buvo kategoriškai nusiteikusi Lietuvai priešiškų valstybių atžvilgiu. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su garsiausiomis D. Grybauskaitės citatomis.

Šeštadienį steigiamajame Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) suvažiavime pirmininko pavaduotoju išrinktas Elvinas Jankevičius vadina tai nesusipratimu, nes teigė nedavęs tam sutikimo. Šiuo metu premjero Sauliaus Skvernelio patarėju dirbantis E. Jankevičius BNS teigė neketinąs stoti nei į šią, nei į bet kurią kitą partiją. O išgirsti savo pavardę naujosios partijos vadovybėje jam buvo netikėta. „Mane kalbino, bendravau ir su Gediminu Kirkilu, ir su Juozu Bernatoniu.

Vyriausybė stabdo Seime registruotas pataisas dėl ankstesnės pedagogų pensijos – žada tokią galimybę analizuoti, plačiau peržiūrėdama pedagogų apmokėjimo tvarką.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabe pasirodo netikėti svečiai – Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius ir liberalų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas. Ar tai reiškia, kad jau pradedama formuoti valdančioji koalicija? „Mūsų prioritetai dėl partnerių nesikeičia – tai yra Liberalų sąjūdis ir valstiečiai žalieji“, – anksčiau sekmadienį minėjo TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Šilumos tiekimo įmonės ateityje, kaip ir dabar, galės būti privatizuojamos ir išnuomojamos. Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nario „darbiečio“ Kęstučio Daukšio pasiūlymui, kad savivaldybės ir valstybės valdomų šilumos tiekimo bendrovių nebūtų galima privatizuoti arba perduoti koncesininkui. Anot ministerijos, tokiu atveju būtų apribotos investicijos į šilumos ūkį.

Seime stringa socialinio modelio svarstymas - antradienį parlamentarams tikriausiai nebus pateiktas svarstyti nė vienas naujojo Darbo kodekso lydintysis projektas. Visus teisės aktus, kuriems savo išvadą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seimas jau apsvarstė, o dėl tų, kurių komitetas dar neatvertė, kyla daugiausia diskusijų ir nesutarimų.

Seimas nusiteikęs siųsti Baltarusijai signalą ir informuoti apie Lietuvos valią jokiomis sąlygomis neįsileisti į Lietuvą nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros. Seimas imasi dviejų rezoliucijų dėl Astravo AE galimo pavojaus Lietuvai - 29 parlamentarai ketvirtadienį prieš plenarinio posėdžio pabaigą po pateikimo priėmę svarstyti abu dokumentus, nutarė juos sujungti.

Seimo Darbo partijos frakcija užregistravo Seimo rezoliuciją dėl Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės, kuria ragina visas Lietuvos politines partijas ir visuomeninius judėjimus imtis visų reikalingų veiksmų, kad Baltarusijos atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta bei siekti bendro kaimyninių valstybių sutarimo neįsileisti joje pagamintos elektros energijos į bendrąją rinką, jei statybos būtų vykdomos pažeidžiant tarptautinius saugos reikalavimus.

 Neabejotinai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas – pagrindinė kovo mėnesio tema, sukėlusi diskusijų audrą politikų, ekonomistų ir prekybininkų gretose. Seimą pasiekė skirtingi siūlymai mažinti pridėtinės PVM tarifą. Vieni siūlo mažesnius mokesčius taikyti tik šviežiai ir atšaldytai mėsai bei tvenkiniuose užaugintai žuviai, kiti – apskritai mažinti visą PVM.

Seimas spręs, ar svarstyti pataisas dėl lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams Jeigu parlamentarai tokias pataisas priimtų, mažesnis PVM tarifas nuo 2017 metų būtų taikomas duonai, makaronams, kruopoms, pieno produktams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuviai, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams bei cukrui. Pataisas priimti siūlo „darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys ir Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašunienė.

Žemesnės instancijos nuosprendį švelninantis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas rodo, kad Darbo partijos byla nuo pat pražių buvo politizuota, sako valdančiosios Darbo partijos parlamentinės frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. „Džiaugiuosi, kad teismas viską sumažino, nors manau, kad turėjo būti išteisinamasis nuosprendis.

Seimas pritarė „darbiečių“ siūlymui nuo 2016 metų liepos minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 437 eurų. Vyriausybė jau yra įsipareigojusi nuo kitų metų sausio MMA padidinti 25 eurais iki 350 eurų. Seimas antradienį priėmė „darbiečių“ siūlytą rezoliuciją dėl MMA didinimo - už balsavo 50, prieš - 6, o susilaikė 37 parlamentarai. „Vyriausybė pažiūrės, kiek ji turės pinigų.

Keli Darbo partijos atstovai siūlo priimti nutarimą, kad Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičių tvirtintų Seimas ir sprendimui priimti reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“. Tokį projektą įregistravo Kęstutis Daukšys, Mečislovas Zasčiurinskas, Raimundas Markauskas ir Vilija Filipovičienė.

Seime antradienį sprendžiant klausimą dėl naujo žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo, opoziciniai konservatoriai sakė nepalaikysiantys naujienų agentūros ELTA generalinės direktorės Gražinos Ramanauskaitės-Tiumenevienės kandidatūros, valdančioji Darbo partija deklaruoja paramą. „Frakcija išsako savo abejones dėl kandidatės tinkamumo eiti šias pareigas. Pirma, jos veiklos galimo nepriklausomumo ir objektyvumo abejonės.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo partija šeštadienį per suvažiavimą Kėdainiuose išsirinks naują lyderį. Kandidatais į partijos pirmininkus iš anksto iškelti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, paskirta švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Seimo nariai Saulius Bucevičius, Valentinas Bukauskas, Kęstutis Daukšys, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Artūras Paulauskas, Mečislovas Zasčiurinskas, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Viktoras Uspa...

Buvusi Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė tapo parlamentaro „darbiečio“, buvusio Energetikos komisijos pirmininko Kęstučio Daukšio padėjėja. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kol kas nekomentuoja, ar D.Korsakaitė galėjo pažeisti viešuosius ir privačius interesus. K.Daukšys BNS teigė, kad D.Korsakaitė jo padėjėja dirba daugiau kaip mėnesį, tačiau parlamentaras mano, kad buvusi komisijos pirmininkė jo komandoje bus neilgai. „Jau daugiau kaip mėnesį dirba.

 Nepaisant to, kad naftos kainos krinta ir greičiausiai kris dar daugiau, alternatyvią energetiką vystyti yra perspektyvu, mano žaliosios energetikos šalininkai. „Biokuras, nukritus naftos kainoms, vis tiek yra 4–5 kartus pigesnis nei importuojamas iškastinis kuras“, – sako Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas. Savo ruožtu Seimo narys Kęstutis Daukšys teigia, kad pasikliauti vien alternatyviomis energetikos rūšimis būtų neprotinga.

Seimo laikinoji komisija dėl „tvarkiečio“ Rimanto Antano Ručio teisinės neliečiamybės darbą pradėti planuoja kovą. „Į pirmą posėdį rinksimės prasidėjus sesijai, kovą. Jei bus šaukiama neeilinė sesiją, rinksimės per neeilinę“, - pirmadienį BNS sakė komisijos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Šiandien vykusiame Darbo partijos frakcijos posėdyje frakcijos seniūnu buvo išrinktas Seimo narys Kęstutis Daukšys, kuris pakeitė iki šiol frakcijai vadovavusį Vytautą Gapšį. Frakcijos seniūnų kaita įvyko pagal rotacijos principą. 54 metų ekonomisto išsilavinimą turintis K. Daukšys į Seimą pirmą kartą buvo išrinktas 2004 m. Seime jis vadovauja Energetikos komisijai bei dirba Ekonomikos komitete. 2005–2006 m. politikas ėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministro pareigas. Jis yra vedęs, turi du sūnus.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas teigia, kad prireikus keisti ministrus „darbiečiai“ turi daug kandidatų. „Tai yra Vydas Gedvilas, tai yra Artūras Paulauskas, Kęstutis Daukšys, Virginija Baltraitienė, toks kaip Valentinas Bukauskas, (Saulius - BNS) Bucevičius ir net kada kalbėjome su premjeru gal pusiau juokais - Loreta (Graužinienė - BNS) sako, kad ir aš galiu būti ministrė“, - pirmadienį posėdžiaujant Darbo partijos prezidiumui žurnalistams teigė V.Uspaskichas.

„Bet koks alkoholio akcizo mažinimo klausimas prieštarauja Vyriausybės programai. Alkoholio vartojimo skaičiai yra siaubingi: 15 litrų galvai šiemet, net naujagimiui“, - kolegas Seime informavo Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. „Licenzijų skaičius yra milžiniškas. Teiksime duomenis apie žiaurius mirčių skaičius. Kyla klausimas: kokia yra Lietuvos ateitis? Jeigu manote, kad alkoholio biznis yra tautos ateitis, tada galime kalbėti apie akcizo mažinimus“, - sakė ministras.

 Vyriausybė niekaip nesugalvoja, ką daryti su Visagino atominės elektrinės (VAE) projektu, jau kainavusiu šimtus milijonų litų. Aplink jau statomos ir planuojamos statyti naujos jėgainės. Po paskutinių Seimo rinkimų ir kartu su jais vykusio patariamojo referendumo, kuriame dauguma balsavusiųjų pasisakė prieš atominę energetiką, Lietuvos valdžia lūkuriuoja ir nurodo vis naujas datas, kada apsispręs – tęsti ar ne praėjusios Vyriausybės pradėtą branduolinį projektą.

Kažin, ar dažnas mūsų šalies pilietis, balsavęs referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES), yra perskaitęs sutartį ir joje užfiksuotus mūsų šalies įsipareigojimus. Ką gi, atėjo laikas vykdyti tai, ką įsipareigojome, o kitaip tariant – prisiimti tą atsakomybę ir naštą, kurią mums visiems ant pečių užkrovė buvę vyriausieji derybininkai su ES.

Lietuvai reikia šiemet apsispręsti dėl atominės elektrinės, taip pat išspręsti suskystintojo gamtinio terminalo (SGD) klausimus, sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys. Anot jo, Lietuvos energetikos sektoriuje per paskutinį dešimtmetį buvo nemažai diskusijų, bet atlikta – mažai. Tokias mintis K. Daukšys išsakė trečiadienį Seime vykusioje energetikos konferencijoje.

Dalis pramonininkų mano, kad su dabartine energetikos strategija Lietuva liks konkurenciniame užribyje, o elektrą perkant pigiai, savos gaminti neverta. Specialistai atkerta – visa tai nereiškia, kad greitai už elektrą nemokėsime kelis kartus brangiau. Praėjusią savaitę vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdis tema „Elektros energetikos plėtros scenarijai ir pramonės konkurencingumas“. Konfederacijos prezidentas Robertas Dargis interviu portalui LRT.

 Derybos su ankstesnės Vyriausybės pasirinkta strategine investuotoja į naujos atominės elektrinės Visagine (VAE) projektą - Japonijos korporacija "Hitachi" - galėtų būti tęsiamos, įkūrus bendrą projekto įmonę kartu su regioniniais partneriais, teigia energetikos ministras. Jaroslavo Neverovičiaus nuomone, projektas yra regioninis, todėl visas parengiamųjų darbų išlaidas reikėtų dalintis visiems partneriams.

Derybos su ankstesnės Vyriausybės pasirinkta strategine investuotoja į naujos atominės elektrinės Visagine (VAE) projektą Japonijos korporacija „Hitachi“ galėtų būti tęsiamos, įkūrus bendrą projekto įmonę kartu su regioniniais partneriais, teigia energetikos ministras. Jaroslavo Neverovičiaus nuomone, projektas yra regioninis, todėl visas parengiamųjų darbų išlaidas reikėtų dalytis visiems partneriams.

Vytenis Radžiūnas Jei norime, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) veikla būtų efektyvesnė, o jos nariai – labiau nepriklausomi nuo šioje srityje išties nemenkų kyšininkavimo pagundų, jie turėtų gauti didesnius atlyginimus. Taip naujienų portalui LRT.lt teigė parlamentaras „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir ekonomistas Jonas Čičinskas, anot kurio, pakėlus algas darbuotojų nebedomintų ir galimi stambūs kyšiai.

Paskirtasis Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį oficialiai patvirtino, kad į kultūros ministro pareigas pasiūlytas Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys. Eltai jis sakė, kad ši kandidatūra, jo žiniomis, yra tinkama ir Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ekonomisto išsilavinimą turintis K. Daukšys yra buvęs ūkio ministru, primena ELTA. Šiuo metu jis dirba Seimo Ekonomikos komitete.

Į Seimą išrinktas Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas Vyriausiajai rinkimų komisijai antradienį pareiškė norįs atsisakyti europarlamentaro mandato, pranešė Lietuvos radijas. Trečiadienio posėdyje Vyriausioji rinkimų komisija svarstys šį klausimą. Ką rinksis - Seimo ar Europos Parlamento nario mandatus, turėtų spręsti ir dar du europarlamentarai: „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Politologo Vytauto Dumbliausko nestebina į priekį išsiveržusios Darbo ir Lietuvos socialdemokratų partijos, tačiau tarp šių dviejų politinių jėgų prognozuoja konkurenciją. Jo vertinimu, apie rezultatus kalbėti dar per anksti, bet neabejoja, kad ketverius metus valdančioji buvusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pereis į opoziciją. „Tyrimai rodo, kad šitos partijos pirmos, ir tai nieko nenustebino. Rinkėjai padaro išvadas iš vienos partijos veiklos, kažkas nepatinka, tai.

Save rinkimuose į Seimą išsikėlęs Žaliosios politikos instituto direktorius Linas Balsys ir Seimo narys, kandidatas į Seimą nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys portalo Balsas.lt vaizdo konferencijoje sukirto lažybų dėl energetinių projektų ir būsimų elektros kainų. Atominė energetika yra brangi ir nesaugi technologija, mano L. Balsys. Jis siūlo Lietuvai verčiau pasistatyti 14 kogeneracinių jėgainių, kurios gamintų ir šilumą, ir elektrą.

Nors dvylikai Lietuvos atstovų Europos Parlamente (EP) iki kadencijos pabaigos dar liko dveji metai, net penki mūsų europarlamentarai dalyvaus Seimo rinkimuose. Tačiau atsisakyti EP nario mandato jie ryžtųsi tik tuo atveju, jei savame krašte patektų į valdančiųjų laivą, rašo „Lietuvos žinios“. Į Seimą veržiasi tik opozicinėms partijoms atstovaujantys europarlamentarai. Daugelis jų prisipažįsta, kad EP į Seimą išmainytų, jei jų partijoms po rinkimų būtų patikėta formuoti Vyriausybę.

Priešrinkiminę vasarą Seimo nariai, partijų lyderiai neketina daug laiko skirti poilsiui. Politikai tvirtina, kad kelionių į tolimus kraštus neplanuoja, o neatskiriama jų vasaros dalis yra artėjantys rinkimai, susitikimai su rinkėjais, trumpą atokvėpį daugelis planuoja kaime.

Šiandien Darbo partija (DP) surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė ketinimus surinkti 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų ir teikti Seimui Konstitucijos papildymo projektą, numatantį, kad pagal partinį sąrašą išrinktas Seimo narys netektų savo mandato tuo atveju, jeigu jis išstotų arba būtų pašalintas iš jį delegavusios partijos. Tikimasi, kad tokiu būdu bus susidorota su vadinamąja „politine prostitucija“. „Visiems nusibodo lakstymas iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją.

Penktadienį LNK eteryje bus parodyta finalinė šio sezono „Mano vyras gali“ laida, kurioje pasirodys keturios Lietuvos poros: aktoriai Indrė ir Mantas Stonkai, Seimo narys Kęstutis Daukšys su žmona Eirida, aktorė Aušra Štukytė ir jos sužadėtinis prodiuseris Dmitrij Radin bei žandikaulio chirurgė Jurgita Grabauskienė su vyru Tautvydu. Poros turės atlikti azartiškiausias ir linksmiausias užduotis, kurias balsuodami išrinko žiūrovai.

Šiandien per Lietuvą nusiris švarinimosi banga – jau penktus metus mūsų šalyje vykstanti akcija „Darom“, kurios tikslas – sutelkti pilietiškai atsakingus ir aktyvius asmenis vienytis tvarkant aplinką. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė 10 val. su prezidentūros darbuotojais tvarko miškelį-parką prie Filaretų gatves Vilniuje. Kiekvienas turime jausti atsakomybę už tai, kas dedasi mus supančioje aplinkoje, ir ją tausoti kasdien, teigia šalies vadovė.

Šiandien vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje susirinko tie, kas yra neabejingi ydingai ir iškreiptai teismų sistemai. Protesto akciją inicijavo neapsikentę Seimo Darbo partijos (DP)  frakcijos nariai, kurie nebesiruošia taikstytis su besitęsiančiu politiniu susidorojimu ir teisėsaugos institucijų darbuotojų užsakymų vykdymu. DP kantrybės taurę perpildė paskutinis lašas, kai kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismas (VAT) priėmė nutartį, pribloškiančią savo šališkumu ir nekompetencija.

Ką Seimo Ekonomikos komiteto nariai mano apie ekonomiką? Nors komiteto pavadinimas įpareigoja jo atstovus išmanyti bent pagrindines šio socialinio mokslo sąvokas, savaitraščio eksperimentas rodo, kad tokių žinių turi toli gražu ne kiekvienas. Įviliojome parlamentarus į žurnalistinį „egzaminą“ ir paprašėme jų komentaro iš ekonomikos pradžiamokslio – paaiškinti bendrojo vidaus produkto (BVP) reikšmę ir sureikšminimą šalies ūkyje.

Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti. Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.

Bendraujant su Rusija Lietuva visų pirma turi žiūrėti savo interesų ir siekti stabilios, naudingos Lietuvai kaimynystės, o ne primygtinai kištis į Rusijos vidaus reikalus, naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Po kurių rinkimų pagerės mūsų valstybės santykiai su Rusija?“ sutarė tiek Nepriklausomybės akto signatarai profesorė Kazimira Prunskienė ir Audrius Butkevičius, tiek parlamentarai Gintaras Songaila ir Kęstutis Daukšys.

Seime skinasi kelią Gamtinių dujų įstatymo pataisos, nors ekspertai joms visiškai nepritaria. Seime nerimsta aistros dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kurias parlamentui pateikė Darbo partijos frakcijos nariai. Nuomonę šiuo klausimu vis keitęs Ekonomikos komitetas rengiasi lemiamam balsavimui.

Seime ketvirtadienį vykęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymas tapo tarsi „mūšiu tarp gėrio ir blogio“. Taip šį audringą procesą apibūdino „tvarkietis“ Andrius Mazuronis. Po emocingų kalbų Seimas vis dėlto po svarstymo pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti visiško alkoholio reklamos uždraudimo Lietuvoje. Už šį pasiūlymą po svarstymo balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 13 parlamentarų.

Po Sauliaus Stomos ir žaliaakės Rūtos skandalo įsiplieskusios  aistros vis dar nerimsta. Seime kilęs triukšmas į dienos šviesą išplukdė įdomiausias kitų parlamentarų ir jų padėjėjų  jausmų istorijas. O jose yra visko: nuo slaptos meilės iki... vestuvių.

Degalų kainos Lietuvoje viršija visų laikų rekordus. Jų pardavėjai teisinasi, esą benzinas, dyzelinas, o dabar dar ir dujos, taip pabrango ne dėl lupikavimo, o dėl pasaulinių tendencijų. Tačiau kažkodėl tos tendencijos veikia tik Lietuvą. Kaimynėse valstybėse kuras – daug pigesnis nei pas mus. Ir ne tik dėl žvėriškų mokesčių. Kaina ten didesnė ir iki mokesčių, rašo „Respublika“. Lietuvos degalinėse trečiadienį automobilinių dujų kaina perkopė 2,4 lito už litrą ribą.

Filosofas Arvydas Juozaitis sako įžvelgiąs iš Lenkijos ir Baltarusijos pusės Lietuvai kylančią mesianizmo, t. y. judėjimo, skelbiančio vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, grėsmę. Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Ar Lietuva moka suprasti savo kaimynus?“ diskutuota, ar Lietuva moka bendrauti su pačiais artimiausiais kaimynais, su kuriais turi sieną.

Per du dešimtmečius įsteigta 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, Vyriausybei prižadėjus jų skaičių sumažinti, dabar tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų. Ekonomikos krizės įkarštyje valdžia į kairę ir į dešinę švaistė visuomenei pažadus. Vienas jų – palengvinti dalią naktinės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neatrodo, kad šie pažadai greitai bus ištesėti.