Už tai numatančias Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 72 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė devyni.
Nuo 2025-ųjų organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingo, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, jų mokesčio bazei bus taikomas 22 proc. (vietoj 20 proc.) bendrųjų pajamų mokesčio tarifas.
Didesnio lošimų verslo apmokestinimo iniciatorė finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad tai reikšmingos įtakos verslui neturės.
„Iš esmė neturėtų daryti reikšmingo poveikio sektoriaus konkurencingumui“, – prieš balsavimą Seime teigė ji.
Didesnis loterijų ir lošimų mokesčio tarifas leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą.
G. Skaistės teigimu, papildomas pajamas ketinama investuoti į visuomenės švietimą apie probleminio lošimo galimą bei daromą žalą bei dalį jų skirti žiniasklaidai kompensuoti negautas pajamas uždraudus lošimų reklamą.
Tuo metu Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius yra sakęs, kad didesnis tarifas palies aštuonias įmones ir jos turės spręsti klausimą dėl veiklos tęstinumo.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 bendrovių.
Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimų pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) 2021-2022 metais augo nuo 136,2 mln. eurų iki 195,8 mln. eurų, arba 44 proc. 2023 metais bendrosios lošimų pajamos siekė 222,2 mln. eurų – 13,5 proc. daugiau negu 2022 metais.
Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 39,8 mln. eurų 2021 metais iki 59,9 mln. eurų 2023 metais.
