sankcijos

JAV vyriausybė įvedė sankcijas keturioms Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje teisėjoms. To priežastis – teismo pradėtas tyrimas dėl spėjamų Izraelio  karo nusikaltimų kare prie islamistinį „Hamas“ judėjimą Gazos Ruože ir Vakarų Krante, ketvirtadienį Vašingtone pranešė JAV valstybės departamentas, kuriuo remiasi agentūra AP. Pritaikius sankcijas, įšaldomas visas galimas iš Benino, Peru, Slovėnijos ir Ugandos kilusių teisėjų turtas JAV.

Vyriausybė nori numatyti galimybę taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino Seimui teikiamas įstatymų pataisas, numatančias galimybę įvesti ekonominius ribojimus Rusijai ir Baltarusijai tuo atveju, jeigu nebebūtų taikomos europinės sankcijos. Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlomose pataisose Vyriausybei numatoma galimybė sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė muitų įvedimui trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, nepaisydamas Europos ūkininkų nuogąstavimų, kad šis žingsnis gali smarkiai pakelti kainas. Muitai įvesti ir kai kuriems žemės ūkio produktams iš Rusijos ir Baltarusijos. EP įstatymo projektą priėmė 411 balsų, „prieš“ balsavus 100-ui europarlamentarų. Pagal šį projektą numatoma liepą įvesti 50 proc.

Ukraina kitą savaitę paprašys Europos Sąjungos (ES) apsvarstyti naujus žingsnius, siekiant izoliuoti Maskvą, rašo „Reuters“. Jie turėtų apimti Rusijos turto konfiskavimą ir sankcijų įvedimą kai kuriems Rusijos naftos pirkėjams, kadangi JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisako sugriežtinti sankcijas. Dokumente, kurį ketinama pateikti ES, raginama bloką užimti agresyvesnę ir nepriklausomą poziciją sankcijų atžvilgiu, nes neaišku, kokį vaidmenį ateityje vaidins Vašingtonas.

Reaguodama į intensyvias Rusijos dronų atakas Ukrainoje, Didžioji Britanija įvedė naujas sankcijas Maskvai. Jos apima priemones, nukreiptas prieš įmones, kurios remia rusų kariuomenę ir informacinį karą, taip pat prieš finansų institucijas ir vadinamojo šešėlinio laivyno laivus, pranešė britų Užsienio reikalų ministerija. Rusija sekmadienį, po pirmųjų per trejus tiesioginių derybų, paleido į Ukrainą didžiausią bepiločių skaičių nuo karo pradžios.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį patvirtino bloko 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, paskelbė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. Naujosios baudžiamosios priemonės yra nukreiptos prieš beveik 200 Rusijos vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivų, teigė K. Kallas. Šie dažnai neapdrausti ir neaiškios nuosavybės laivai padeda Maskvai apeiti Vakarų įvestas naftos kainų „lubas“. „Ruošiama daugiau sankcijų Rusijai, – pridūrė ji. – Kuo ilgiau Rusija kariaus, tuo griežtesnis bus mūsų atsakas.

Kelios Lietuvos įmonės, tarp kurių „TRANSIT-LT“ ir „Rytų projektai“, gabeno į Rusiją sankcionuotas prekes. Sankcijas apėjusius šalies verslus išaiškino tyrimą atlikusi Kauno teritorinė muitinė (KTM), rašo portalas „15min“. Nustatytos įmonės gabeno gėlių svogūnėlius ir gumbus. Nors buvo deklaruota, kad prekės gabenamos į Armėniją, Turkiją ir Kirgiziją, pastarosios buvo iškrautos Rusijoje.

Užsienio reikalų ministerijai (URM) įregistravus pataisas dėl galimybės įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva neįvedinėtų ribojimų viena, o tai darytų tik susitarusi su partnerėmis regione.

Augant abejonėms, ar iki liepos mėnesio Europos Sąjunga (ES) pratęs Rusijai taikomas sankcijas, Užsienio reikalų ministerija papildė balandį pratęstą ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams projektą. Trečiadienį registruotose pataisose numatyta galimybė taikyti nacionalines sankcijas. Pataisose numatyti nacionaliniai ribojimai Rusijai ir Baltarusijai įsigaliotų tuo atveju, jei nebūtų taikomos europinės sankcijos.

Seimas apsispręs, ar praplėsti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už bet kokius tarptautinių ribojamųjų priemonių pažeidimus ir apėjimus.  Seimas ketvirtadienį balsuos dėl atitinkamų Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų, numatančių, kad nusikalstamas elgesys būtų pripažįstamas ir tais atvejais, kai pažeidimas būtų padarytas dėl neatsargumo.

Japonijos drabužių prekės ženklas „Uniqlo“ negrįš į Rusijos rinką, nes bendrovės vadovas Tadashi Yanai davė atitinkamą pažadą, skelbiama Rusijos žiniasklaidoje. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių „Verslo Rusija“ organizacijos pirmininkui Aleksejui Repikui paaiškino, kad „davė žodį ir jo laikysis“, nepaisant besikeičiančių nuotaikų pasaulyje. „Dešinieji Japonijos ekstremistai rengė riaušes prie jo biurų, praktiškai masines vandalizmo akcijas. Iš esmės jį privertė duoti tokį pažadą.

Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį registravo pataisas, kuriomis siekiama įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Tokio žingsnio Lietuva imasi, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį patvirtino naują sankcijų paketą, kuriuo ribojamas Rusijos šešėlinis laivynas, o Europa grasina tolesnėmis bausmėmis, jei Maskva nepadarys pažangos siekiant paliaubų Ukrainoje. Naujos baudžiamosios priemonės Kremliui – 17-asis ES sankcijų etapas nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, – buvo rengiamos dar prieš Europos vadovams pateikiant naujausią ultimatumą Maskvai.

Vokietijos vyriausybė, koordinuodama veiksmus su Europos partneriais, parengs naujas sankcijas, jei šiandien nebus pasiektas ugnies nutraukimas, pareiškė jos oficialus atstovas Stefanas Kornelius per spaudos konferenciją Berlyne. „Laikas tiksi, mums liko 12 valandų iki dienos pabaigos“, – cituojamas jis „Bild“. Didžiausios Europos ekonominės galios atstovas mano, kad dabar atsakomybė už taikos procesą Ukrainoje tenka Rusijai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis kaltinamas tarptautinių sankcijų pažeidimu. Įtariama, kad kaltinamasis į Rusija, pažeisdamas sankcijas, siekė nuskraidinti lėktuvą ir sraigtasparnį.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį paskelbė ligi šiol didžiausią Rusijai įvedamų sankcijų paketą. Apie tai premjeras pranešė socialinių tinklų platformoje „X“. „Grėsmės, kurią Rusija kelia mūsų nacionaliniam saugumui, negalima nuvertinti. Siekdamas padidinti spaudimą Putinui, skelbiu didžiausią ligi šiol įvestų sankcijų paketą. Visada darysiu viską, ko reikia, kad apsaugočiau dirbančiuosius. Saugūs namuose. Stiprūs užsienyje“, – pabrėžė K. Starmeris.

Europos Sąjungai (ES) diskutuojant apie 17-ajį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina kalbėti ir apie dar vieną paketą, į jį įtraukti energetikos bendroves. „Jau dabar, matydami, kad gegužės mėnuo skirtas 17-ajam paketui, (turėtume – BNS) kalbėti apie 18-ąjį paketą, ir pagaliau įdėti tas didžiąsias energetikos kompanijas“, – Varšuvoje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

 Europos Sąjungai (ES) ruošiant 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad sprendimas dėl jų įvedimo bendrijos lygiu bus priimtas dar gegužę.

Užsienio reikalų ministerija (URM) žada siūlyti Lietuvos įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, sako ministras Kęstutis Budrys. Tokius planus Lietuva ir dalis kitų Europos Sąjungos (ES) šalių rengia, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų. Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad vertinimas, jog regioninės sankcijos yra daug efektyvesnės už įvestas nacionaliniu lygiu, yra teisingas, tačiau Lietuva turi turėti įrankius, kurie leistų tas sankcijas įvesti.

Jungtinės Valstijos, anot „Bloomberg“, savo sąjungininkėms Paryžiuje pateikė pasiūlymą, kaip pasiekti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Pasiūlymas numato faktinį karo įšaldymą; šiuo metu Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos liktų Maskvos kontrolėje, rašo „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Kyjivo narystė NATO nebūtų svarstoma. Be to, plane kalbama apie sankcijų Maskvai sušvelninimą ilgalaikių paliaubų atveju.

Pradėjus veikti išplėstiniam dujotiekiui iš vakarų Europos, Čekijos Respublika pirmą kartą tapo visiškai nepriklausoma nuo rusiškų dujų, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Petras Fiala. Čekija – 10,9 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė – sutartį dėl iš Italijos per Alpes einančio dujotiekio (TAL) plėtros pasirašė 2023 m., praėjus metams po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Seimas pritarė sankcijų pratęsimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau konservatorių siūlymas sugriežtinti ribojamąsias priemones abiejų valstybių gyventojams buvo atmesti. Už įstatymą balsavo 115 parlamentarų. Balsuojančių prieš nebuvo, o susilaikė – vienas Seimo narys.

Kremliui tęsiant karą Ukrainoje Seimas ketvirtadienį dar metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos bei Baltarusijos piliečiams. Už tai balsavo 115 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno, vienas politikas susilaikė. Po svarstymo parlamentarai buvo pritarę griežtesnėms ribojamosioms priemonėms nei dabar galiojančios, tačiau per priėmimo procedūrą jų atsisakyta.

 Dėl kai kurių vyriausybių pasipriešinimo ir neaiškumų, kokie būtų alternatyvūs šaltiniai, Europos Sąjungos (ES) pareigūnai atsisakė idėjos artimiausiu metu reikalauti nutraukti bloko suskystintųjų gamtinių dujų importą iš Rusijos, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi bloko pareigūnais. Vietoj to Europos Komisija (EK) nori parengti naują veiksmų planą, kaip iki 2027-ųjų panaikinti bloko priklausomybę nuo rusiškų energetikos šaltinių.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar Kremliui tęsiant karą Ukrainoje dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos bei Baltarusijos piliečiams. Po svarstymo parlamentarai yra pritarę griežtesnėms ribojamosioms priemonėms nei dabar galiojančios. Numatoma labiau suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, atsisakant priimti pastarųjų, kaip ir rusų, prašymus išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, jeigu jie neturi galiojančios vizos.

Ketvirtadienį Seime laukia paskutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo. Kaip skelbta anksčiau, šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog pastarosios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2 d. Siūloma šį terminą pratęsti dar metams. Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka.

Liepos mėnesį baigiant galioti Europos Sąjungos (ES) Rusijai taikomoms sankcijoms, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ragina kalbėti apie galimybę įvesti regionines, o ne nacionalines sankcijas. Jo teigimu, nebus jokio norimo poveikio, jeigu Lietuva taps vienintele šalimi, kuri taiko nacionalines sankcijas Rusijai.

Po barbariškos Rusijos atakos Sumuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis 17-ojo sankcijų paketo Maskvai. Pasak šalies diplomatijos vadovo, tik tokiu būdu Vakarai gali įgyti daugiau svertų prieš Kremlių. „Tai karo nusikaltimas pagal apibrėžimą. Ir taip dar kartą pažeminami visi, kurie deda diplomatines pastangas sustabdyti šį karą ir pasiekti bent jau paliaubų – jog būtų galima pradėti derybas.

Pasigirdus svarstymams, kad, Europos Sąjungoje (ES) nepratęsus sektorinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Lietuva galėtų įsivesti nacionalinius apribojimus šioms valstybėms, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas regioniniu mastu. Priešingu atveju, pasak Vyriausybės vadovo, toks sprendimas neduotų jokios realios naudos.

Premjeras Gintautas Paluckas nepalaiko grupės konservatorių siūlymo griežtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot politiko, nereikėtų kiekvieno iš Rusijos ar Baltarusijos atvykstančio asmens laikyti šnipu, keliančiu pavojų nacionaliniam saugumui. Todėl, ministro pirmininko teigimu, Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas yra subalansuotas ir tinkamas.

Siūlymas pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įveikė dar vieną balsavimą Seime – svarstymo stadijoje teigiamai pasisakė ir „Nemuno aušros“ atstovai, prieš tai balsavę neigiamai ar susilaikę. Tuo metu anksčiau tokios pozicijos laikęsi Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai balsavime nedalyvavo. Po svarstymo sankcijų pratęsimą parėmė 110 Seimo narių.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad „aušriečių“ frakcija svarstymo stadijoje Seime palaikys nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau prašys premjero inicijuoti diskusiją su regiono valstybėmis dėl draudimų žemės ūkio produkcijai suvienodinimo. „Manau, kad reikia geriau pritarti pirminiam variantui, nors „Nemuno aušra“ praėjusį kartą balsavo prieš ir dalis susilaikė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) vienbalsiai pritarė grupės konservatorių siūlymui dar labiau griežtinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.  Komitetas pritarė suvienodinti ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, kai šie prašo laikino leidimo gyventi per išorės paslaugų teikėjus Lietuvoje ir užsienyje.

JAV senatoriai pagrasino įvesti 500 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos naftą ir dujas, jei V. Putinas atsisakys taikos Ukrainoje. JAV Senatas parengė įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai už tai, kad Kremlius atmeta taikos susitarimą su Ukraina, skelbiama „The Moscow Times“. Iniciatyva numato įvesti 500 proc.

Pirmadienį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Honkongo policijos vadovui ir kitiems penkiems pareigūnams dėl susirūpinimo žmogaus teisėmis po Kinijos susidorojimo su kitaminčiais šiame finansų centre.  Pagal policijos komisarui Raymondui Siu Chak-yee ir kitiems taikomas sankcijas blokuojami bet kokie jų turimi interesai Jungtinėse Valstijose ir finansinės operacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į viešas diskusijas apie galimą penktosios kolonos formavimąsi Seime, akcentavo, jog problema slypi giliau. Politologai prezidento kalbas papildė konkrečiais pastebėjimais apie besikeičiantį prorusiškų nuotaikų pobūdį Lietuvoje: jei anksčiau jos buvo slepiamos, šiandien kai kurie veikėjai jomis atvirai didžiuojasi.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad nepanaikins ir nepakeis sankcijų Rusijai, kol Maskvos pajėgos nebus besąlygiškai išvestos iš Ukrainos. „Besąlygiškas visų Rusijos karinių pajėgų išvedimas iš visos Ukrainos teritorijos būtų viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų sankcijų pakeitimui ar panaikinimui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

JAV prokurorai įgijo teisę aukcione parduoti superachtą „Amadea“, priklausančią sankcijomis nubaustam Rusijos milijardieriui Suleimanui Kerimovui, praneša „The Financial Times“. 2022 m. gegužę Fidžyje dėl galimo JAV kovos su pinigų plovimu įstatymų pažeidimo valdžios institucijos konfiskavo 106 metrų ilgio laivą su sraigtasparnių aikštele ir atvilko jį į San Diegą, kur jis ir liko iki dabartinio sprendimo parduoti. Apytikriai 300 mln. dolerių (apie 275 mln.

Sankcijos Maskvai gali būti panaikintos, jeigu tai padės užtikrinti saugumą ir teisingumą Ukrainoje, „Politico“ sako Volodymyro Zelenskio įgaliotinis sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas. Anot jo, grįžimas prie verslo su Rusija yra „laiko klausimas“, tačiau tai turi vykti tinkamomis sąlygomis.

ES šalys penktadienį pritarė planams užkrauti tarifus papildomiems iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamiems žemės ūkio produktams bei kai kurioms trąšoms, taip sustiprinant finansinį spaudimą Maskvai. 27 valstybių Europos Sąjunga, reaguodama į 2022 m. Rusijos pradėtą totalinę invaziją į Ukrainą, jau paskelbė ne vieną sankcijų etapą. Naujausiais tarifais „tikimasi sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir apriboti galimybes finansuoti agresijos karą“, teigiama Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Seimas svarstys siūlymą dar vieneriems metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Siūloma šį terminą metams nukelti. Užsienio reikalų ministerijos (URM) vertinimu, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, todėl reikia ir toliau taikyti prieš dvejus metus nustatytus ribojimus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos svarstomas sankcijų atšaukimas nebus naudingas Rusijai, kuri per apribojimus „įgijo daugiau nepriklausomybės“, aiškino Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Anatolijus Vasermanas portalui „News.ru“. „Sankcijų atšaukimas mums nėra naudingas, nes kai mums buvo įvesta daug apribojimų bendrauti su kitomis šalimis, buvome priversti prisiminti, kad galime veikti savarankiškai. Nenorime to pamiršti.

2023 m. spalio 7 d. Maskvoje duris atvėrė elitinis automobilių salonas, Rusijos turtuoliams siūlantis platų brangių vakarietiškų automobilių asortimentą. „Atsidarėme mūsų prezidento Vladimiro Putino gimimo dieną. Jis pas mus pirmas, ir mes norime būti pirmi“, – sakė salono įkūrėjas, Rusijos verslininkas Markas Bergas.  Šią pavardę jaunas verslininkas įgijo gana neseniai.

Vengrijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pažadėjo blokuoti Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijos pareigūnams pratęsimą, tvirtindamas, kad tolesnis jų taikymas apsunkintų Vašingtono ir Maskvos derybas dėl taikos Ukrainoje.

Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį paskelbė sankcijas keturiems rusų pareigūnams ir dviem Rusijos valstybinės branduolinės energijos įmonės filialams.  Tai naujausia priemonė Kremliaus atžvilgiu dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.  Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy (Deividas Lamis), paskelbęs apie apribojimus, sakė, kad JK nori toliau daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjęs, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis yra sukaupęs patirtį ne tik dirbdamas gydytoju, bet ir anksčiau užimdamas svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose. Jis naujienų portalui tv3.lt davė interviu, kuriame pasidalino, koks iš tikrųjų yra dabartinis JAV (Jungtinių Amerikos valstijų) prezidentas, kokios baigties tikėtis Rusijos karo Ukrainoje ir kokia ateitis, jo manymu, laukia visos Europos bei Lietuvos piliečių.

Vienos didžiausių Lietuvoje lazerių gamintojos „Optogama“ darbuotojas slapta Rusijai pardavinėjo lietuviškus lazerius. Įmonė aiškina, kad apie tokią darbuotojo, kuris yra Rusijos pilietis, saviveiklą nieko nežinojo ir šiuo metu atlieka vidinį patikrinimą. Negana to, iš Lietuvos išvežti lazeriai patekdavo į Rusijos gynybos pramonės institutus.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad blokas gali imtis atsakomųjų sankcijų dėl bet kokių išpuolių kosmose, ir paminėjo priešiškus Rusijos veiksmus. „Jau dabar esame hibridinio karo taikiniai. Taip pat ir kosmose – sistemingai trikdant palydovinės navigacijos signalus“, – konferencijoje Briuselyje sakė K. Kallas. „Kinetiniai, elektroniniai ir didelės energijos ginklai kelia pavojų mūsų palydovams, antžeminei infrastruktūrai ir kosmoso pramonei.