S. Kropas: pasaulio ekonomistai piešia niūrius ateities vaizdus, tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri
Garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities – antrosios krizės bangos – vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį, įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
„Lietuvos bankų birželio mėnesio rodikliai taip pat perša mintį, kad statistika ir prognozės šįkart pasuko skirtingais keliais. Skolinimo verslui pagyvėjimas ir ramybė indėlių sąskaitose aiškiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau neturime pamiršti, kad Lietuva veikia ne vakuume, todėl fundamentalūs pokyčiai pagrindinėse eksporto ir importo rinkose neišvengiamai paveiks ir vidaus rinką. Tačiau kol kas pagrindo nerimauti statistika nesuteikia“, - pažymi jis.
LBA prezidento teigimu, birželį bendrasis bankų paskolų portfelis ūgtelėjo dar 144,2 mln. litų iki 54,07 mlrd. litų. Tendencija išliko ta pati – didžiąją dalį augimo užtikrino paskolos privačioms įmonėms, kurių portfelis išsipūtė 128,9 mln. litų, o paskolų privatiems asmenims suma sumažėjo 51,8 mln. litų.
„Nors pokyčiai nėra dideli, jie gana tiksliai atspindi tai, kas vyksta realioje ekonomikoje – verslui jau reikia kapitalo plėtrai, o fiziniai asmenys vis dar labiau linkę mažinti savo įsipareigojimus nei skolintis. Šioji tendencija vargu ar pasikeis artimiausiu metu, nes privatūs asmenys jautriau ir greičiau reaguoja į prognozes ir pranašystes, o verslas labiau kliaujasi realiais pardavimų rezultatais ir sutarčių portfelio pokyčiais“, - teigia jis.
S. Kropas pažymi, jog tai atsispindi ir bankuose laikomų indėlių sąskaitose – birželio mėnesį fiziniai asmenys jas papildė 502,2 mln. litų, o įmonių lėšų suma sąskaitose sumažėjo 468 milijonais litų.
„Galima spėti, kad fiziniai asmenys kaupė lėšas atostogų sezonui, nes birželį sparčiai pildėsi tik einamosios sąskaitos“, - sako jis.
Asociacija jau atkreipė dėmesį į indėlių portfelio tvarumo problemą, kuri neleidžia labai optimistiškai vertinti per visus negandų laikotarpius nuolat pilnėjančių indėlių sąskaitų fenomeno.
„Bėda ta, kad pinigai į Lietuvoje veikiančius bankus „užbėga“ trumpam ir jų turėtojai verčiau linkę kasmet pratęsti depozito sutartį, nei ryžtis geresnėmis sąlygomis patikėti savo lėšas ilgesniam laikotarpiui. Indėlių portfelis atrodo stabilus ir nuolat pilnėjantis, tačiau bankai negauna „ilgų“ pinigų, o jų klientai – didesnių palūkanų“, - teigia LBA prezidentas.
S. Kropas pabrėžia, jog birželį bankai buvo dosnūs nekilnojamojo turto rinkai. Per mėnesį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 131 mln. litų (8,9 mln. litų daugiau nei gegužę), tačiau dar svarbiau, kad bankai viešai paskelbė apie kelių stambesnių nekilnojamojo turto plėtros projektų finansavimą.
„Tai rodo, kad sunkmetį išgyvenanti statybų rinka po truputį sugrįžta į normalią būseną ir atgauna bankų pasitikėjimą“, - teigia S. Kropas.
